Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Susipažinkim! » Gy­dy­to­ja Gin­ta Pu­pe­ly­tė: „La­biau­siai mo­ty­vuo­ja ga­li­my­bė pa­dė­ti žmo­gui“

Gy­dy­to­ja Gin­ta Pu­pe­ly­tė: „La­biau­siai mo­ty­vuo­ja ga­li­my­bė pa­dė­ti žmo­gui“

Šei­mos kli­ni­kos „Ine­sa“ gy­dy­to­jų ko­lek­ty­vą pa­pil­dė jau­na me­di­kė Gin­ta Pu­pe­ly­tė. Su kli­ni­kos ir kli­ni­kos fi­lia­lo Ku­liuo­se pa­cien­tais ji ben­drau­ja jau tris mė­ne­sius. Per tą lai­ką sa­ko jau spė­ju­si ap­si­pras­ti ir mū­sų mies­te, ir nau­jo­je dar­bo­vie­tė­je, to­dėl tvir­tai ga­li pa­sa­ky­ti, kad dėl pa­si­rin­ki­mo at­vyk­ti dirb­ti ir gy­ven­ti į Plun­gę ne­si­gai­li.

Gin­ta Pu­pe­ly­tė – šei­mos gy­dy­to­ja. Gy­dy­to­jos prak­ti­ka jai te­ko už­si­im­ti dir­bant Klai­pė­dos, Vil­niaus gy­dy­mo įstai­go­se. Prieš at­vyk­da­ma į Plun­gę, dir­bo Ven­to­je, o da­bar jos na­mais ta­po Plun­gė. „Ne­me­luo­siu, bu­vo adap­ta­ci­nio stre­siu­ko dar­bo pra­džio­je, nes rei­kė­jo su­si­pa­žin­ti su tvar­ka, juk kiek­vie­no­je kli­ni­ko­je ji ki­to­kia. Rei­kė­jo su­si­pa­žin­ti su čia dir­ban­čiais spe­cia­lis­tais – no­ri­si pa­cien­tui, rei­ka­lui esant, re­ko­men­duo­ti pa­si­kon­sul­tuo­ti su ge­riau­siais“, – sa­ko me­di­kė.
Dak­ta­rės gim­ta­sis mies­tas – Nau­jo­ji Ak­me­nė, to­dėl gy­ve­ni­mas ne­di­de­lia­me mies­te­ly­je jai pri­im­ti­nas, tuo tar­pu dirb­ti did­mies­čiuo­se jai ne­la­bai pa­ti­kę. G. Pu­pe­ly­tė pri­si­me­na, kad dar prieš at­si­kraus­tant į Plun­gę jai te­ko po­il­siau­ti Pla­te­liuo­se. Tą­kart su­ža­vė­jo Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nis par­kas, eže­ras, gam­ta. Pri­imant spren­di­mą dėl dar­bo šei­mos kli­ni­ko­je „Ine­sa“, ir ši pa­tir­tis tu­rė­jo įta­kos. „Be to, Plun­gė įsi­kū­ru­si ge­ro­je vie­to­je: ne­to­li Klai­pė­da, jū­ra, net­gi Kau­nas – mū­sų, me­di­kų, kal­vė“, – dar­bo Plun­gė­je pri­va­lu­mus var­di­jo jau­no­ji gy­dy­to­ja. Mo­te­ris pa­mi­nė­jo, kad jai, kaip jau­nai spe­cia­lis­tei, la­bai svar­bus pro­fe­si­nis to­bu­lė­ji­mas, ga­li­my­bė sem­tis ži­nių įvai­rio­se kon­fe­ren­ci­jo­se, mo­ky­muo­se. Nau­jo­ji dar­bo­vie­tė su­tei­kia to­kių ga­li­my­bių. „Im­po­nuo­ja drau­giš­kas ko­lek­ty­vas, dar­bui su­tel­kia ir kiek­vie­ną sa­vai­tę ren­gia­mi su­si­rin­ki­mai, ku­rių me­tu ap­ta­ria­me įsta­ty­mus, dis­ku­tuo­ja­me apie pa­kei­ti­mus ir pan.“, – sa­ko G. Pu­pe­ly­tė.
Kaip nau­ją gy­dy­to­ją su­ti­ko pa­cien­tai? Me­di­kė ne­sle­pia, kad pra­džio­je į ją bu­vo žiū­ri­ma lyg per pa­di­di­na­mą­jį stik­lą, trū­ko pa­si­ti­kė­ji­mo. „Tai tik­rai jau­čiau iš pa­cien­tų el­ge­sio, lyg tik­ri­no, ne­pa­si­ti­kė­jo ma­ni­mi. Gal dėl to, kad už­ėję į ka­bi­ne­tą pa­ma­ny­da­vo, kad esu la­bai jau­na“, – šyp­so­si G. Pu­pe­ly­tė, at­ro­dan­ti tik­rai jau­niau nei iš tie­sų (gy­dy­to­jai yra 32 me­tai – red. past.).
Mo­te­riai la­bai svar­bus gy­dy­to­jo ir pa­cien­to ry­šys, to­dėl su kiek­vie­nu pas ją at­ėju­siu sten­gia­si ben­drau­ti nuo­šir­džiai, rū­pes­tin­gai, juk tu­ri sie­ti ben­dras tiks­las – įveik­ti at­si­ra­du­sias svei­ka­tos bė­das. Me­di­kė ap­gai­les­tau­ja, kad, ben­drau­jant su pa­cien­tu, ri­bo­ja lai­kas, no­rė­tų­si kiek­vie­nam skir­ti dar dau­giau dė­me­sio. „Vi­zi­to truk­mė tu­rė­tų bū­ti il­ges­nė, rei­kia ne­ma­žai lai­ko su­rink­ti pa­cien­to li­gos anamne­zei, juk tai le­mia 80 proc. diag­no­zės. O da­bar, kal­bė­da­mie­si su pa­cien­tu, daž­nai ne­tu­ri­me lai­ko net akis pa­kel­ti ir žmo­giš­kai pa­klaus­ti, kaip jis lai­ko­si. Ti­kiuo­si, da­bar­ti­nė sis­te­ma at­ei­ty­je kei­sis. Mes dis­ku­tuo­ja­me su Šei­mos gy­dy­to­jų pro­fe­si­ne są­jun­ga įvai­riuo­se fo­ru­muo­se, su­si­ti­ki­muo­se, kaip pa­ge­rin­ti svei­ka­tos prie­žiū­rą, šei­mos gy­dy­to­jo dar­bo sis­te­mą, pa­cien­tų pri­ėmi­mo lai­ką, nes tai le­mia gy­dy­to­jo per­de­gi­mą, pa­cien­to gy­dy­mo ko­ky­bę. Da­bar afi­šuo­ja­ma, kad gy­dy­to­jai la­biau­siai skun­džia­si ma­žu at­ly­gi­ni­mu, ta­čiau yra ir dau­giau pro­ble­mų“, – ma­no G. Pu­pe­ly­tė.
Nau­jo­ji šei­mos gy­dy­to­ja per die­ną pri­ima iki 25 pa­cien­tų, nors nor­ma bū­tų 15. Jos pa­cien­tai – ir pa­tys ma­žiau­si kli­ni­kos lan­ky­to­jai, ir gar­bin­go am­žiaus sen­jo­rai. G. Pu­pe­ly­tė sa­ko ger­bian­ti sa­vo li­go­nius, ne­re­tai net pa­si­bai­gus ofi­cia­liam dar­bo lai­kui jos ka­bi­ne­to du­rys at­vi­ros pa­cien­tams. „Ne­iš­mo­kau pa­sa­ky­ti „ne“ už du­rų lau­kian­čiam žmo­gui“, – šyp­so­da­ma­si sa­ko me­di­kė.
Šei­mos gy­dy­to­jos dar­bas Gin­tai Pu­pe­ly­tei ma­lo­nus dėl ga­li­my­bės pa­gel­bė­ti žmo­gui. „Man pa­tin­ka pa­dė­ti, ki­tą kar­tą sa­vęs ne­žiū­ri, kad tik pa­cien­tui bū­tų ge­riau. Ta­čiau svar­bu ir tai, kad žmo­gus no­rė­tų ir ver­tin­tų ta­vo pa­gal­bą. Žiū­rėk, pa­siū­lai pa­cien­tui nau­jau­sias jo li­gos gy­dy­mo prak­ti­kas, par­si­ve­žęs ži­nių iš moks­li­nių kon­fe­ren­ci­jų, o žmo­gus, iš­klau­sęs pa­siū­ly­mą, vis tiek no­ri gy­dy­tis pa­gal se­ną, jam įpras­tą tvar­ką, var­to­ti pri­pras­tus vais­tus. Ypač nau­jo­vių ne­pri­pa­žįs­ta gar­baus am­žiaus pa­cien­tai“, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja.
Pa­sak G. Pu­pe­ly­tės, dar ne­bu­vo die­nos, kad bū­tų ap­gai­les­ta­vu­si dėl pa­si­rin­ki­mo tap­ti gy­dy­to­ja. Nors dar­bas nė­ra leng­vas, rei­ka­lau­ja ne tik ži­nių, bet ir ge­bė­ji­mo su­si­do­ro­ti su ne­men­ku emo­ci­niu krū­viu, dirb­ti šei­mos gy­dy­to­ja jai pa­tin­ka. „Džiau­giuo­si tuo, kad ga­liu ma­ty­ti dar­bo tęs­ti­nu­mą, kaip žmo­gus sveiks­ta, ma­lo­nu, kai pa­si­se­ka už­megz­ti ry­šį su pa­cien­tu, kai ma­tai, jog ta­vi­mi pa­si­ti­ki. Ta­da su­pran­tu, kad ne be rei­ka­lo mo­kiau­si“, – pa­ste­bi G. Pu­pe­ly­tė, šei­mos gy­dy­to­jos pro­fe­si­ją įgi­ju­si Kau­no LSMU.
Kli­ni­ko­je „Ine­sa“ Gin­ta Pu­pe­ly­tė pa­cien­tų lau­kia kar­tu su sa­vo pa­gal­bi­nin­ke – se­su­te Ir­mi­na Pru­šins­kai­te. Abi mo­te­rys džiau­gia­si, kad, dirb­da­mos kar­tu ta­po ko­man­da. „Kar­tais net ne­rei­kia sa­ky­ti, ko no­riu, Ir­mi­na, jau bū­na vis­ką pa­da­riu­si. Jei jau da­bar skai­to ma­no min­tis, kas bus to­liau“, – juo­kia­si gy­dy­to­ja, pa­ten­kin­ta ko­le­gės dar­bu ir pa­gal­ba. I. Pru­šins­ky­tė „Ine­so­je“ – nuo pra­ėju­sių me­tų ge­gu­žės. Iki tol dir­bo Klai­pė­do­je. „Abi ta­po­me plun­giš­kė­mis“, – ti­ki­na pa­šne­ko­vės. Šis jau­nų mo­te­rų du­e­tas pa­da­rys vis­ką, kad į jų ka­bi­ne­tą at­ėję pa­cien­tai kuo grei­čiau pa­sveik­tų.
Šei­mos kli­ni­ko­je „Ine­sa“ Gin­ta Pu­pe­ly­tė dir­ba kiek­vie­ną dar­bo die­ną. Kli­ni­kos re­gist­ra­tū­ros tel. (8 448) 58 810.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama