Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Kultūra, paveldas » Me­din­gė­nų ka­pi­nės, kop­ly­čios ir baž­ny­čia

Me­din­gė­nų ka­pi­nės, kop­ly­čios ir baž­ny­čia

Me­din­gė­nų ka­pi­nėms –160 me­tų

1856 m. lie­pos 12 d. ne­to­li Me­din­gė­nų mies­te­lio, prie vieš­ke­lio Medingėnai–Tverai, de­ši­nė­je ke­lio pu­sė­je, ant aukš­tos kal­vos au­gan­čia­me veš­lia­me pu­šy­nė­ly­je, pa­lai­do­tas Do­na­tas Vit­ke­vi­čius. Jis – Me­din­gė­nų dva­ro sa­vi­nin­kės Kla­ros Vit­ke­vi­čie­nės (262 ha že­mės val­dų) ir Po­vi­lo Vit­ke­vi­čiaus sū­nus.

Mi­rus D. Vit­ke­vi­čiui, našle liko jo žmo­na Ju­li­ja Vit­ke­vi­čie­nė (mi­rė 1926 m.). Au­go du vai­kai: duk­ra Te­ofi­lė Va­le­ri­ja Vit­ke­vi­čiū­tė-Ja­ce­vi­čie­nė ir sū­nus Jur­gis Vit­ke­vi­čius (anks­ti mi­rė – 1894 m.).
Prie ka­pi­nių kop­ly­čios, kai­rė­je pu­sė­je, iš­li­kęs ant­ka­pi­nis pa­min­klas, ku­ria­me iš­kal­tas len­kiš­kai už­ra­šas: „Do­na­tas Vit­ke­vi­čius, gi­męs 1799 m. lie­pos 19 d. Tel­šiuo­se, mi­rė 1856 m. lie­pos 10 d. Ma­no­ma, tai pir­mas pa­lai­do­tas žmo­gus Me­din­gė­nų ka­pi­nė­se.
Me­din­gė­nų ka­pi­nė­se dabar ilsisi ūki­nin­kai ir val­di­nin­kai, mo­ky­to­jai ir ku­ni­gai, dva­ri­nin­kai ir sam­di­niai, ku­me­ty­nuo­se ir vien­kie­miuo­se mi­rę žmo­nės, jų ar­ti­mie­ji ir gi­mi­nės.
Nuo 1527 m. Me­din­gė­nų vals­čių val­dė LDK Že­mai­čių se­niū­nas Sta­nis­lo­vas Kęs­gai­la.
1860 m. Me­din­gė­nų ka­pi­nė­se ben­drai mal­dai pa­sta­ty­ta kop­ly­čia. Len­kai­čių dva­ro sa­vi­nin­kas Be­ne­dik­tas Pra­nas Ja­ce­vi­čius (208 ha že­mės val­dų) ir Me­din­gė­nų dva­ro sa­vi­nin­kė Kla­ra Vit­ke­vi­čie­nė sky­rė lė­šų ir rū­pi­no­si kop­ly­čios sta­ty­ba. Iš­ki­lo dai­lus pa­sta­tas: iš­mū­ry­ti gi­lūs pa­ma­tai su erd­viu po­že­miu, su­ręs­tos sto­rų rąs­tų sie­nos, iš lau­ko ap­kal­tos žals­vai da­žy­to­mis len­to­mis, sto­gas už­deng­tas tam­sio­mis len­te­lių plokš­tė­mis. Vi­du­je įreng­tas ne­di­du­kas al­to­rius su dviem skulp­tū­ro­mis ir pa­veiks­lu, pa­sta­ty­tos žva­ki­dės su vaš­ki­nė­mis žva­kė­mis. Po grin­di­mis įreng­ta krip­ta-mau­zo­lie­jus.
1949–1950 m. mes, Me­din­gė­nų sep­tyn­me­tės mokyklos mo­ki­niai, po pa­mo­kų grįž­da­mi į Ge­di­kė­nus, lai­pio­da­vo­me ant mū­ri­nės ka­pi­nių tvo­ros (zo­ma­to). Pro už­ra­kin­tas kop­ly­čios du­ris ma­tė­si [...] vi­du­je, ant dul­kė­tų grin­dų, be­si­mė­tan­čios skulp­tū­rų ske­vel­dros, žmo­nių ran­kų ir ko­jų kau­lai, kau­ko­lė, šluo­tos, ty­so­jo elek­tros lai­dai; iš ker­tės į ker­tę, pa­grauž­da­mos kau­lų, šmi­ri­nė­jo žiur­kės, mes jas va­di­no­me kup­ro­tais pa­cu­kais. O pro kop­ly­čios pa­ma­tuo­se iš­lauž­tą lan­ge­lį ma­ty­da­vo­me ant pa­ky­los sep­ty­nis su pri­seg­tais už­ra­šais kars­tus: še­šis di­de­lius ir vie­ną ma­žą.
2016 m. su­ka­ko 160 me­tų, kai į pas­ku­ti­nę ke­lio­nę – Me­din­gė­nų ka­pi­nes – pa­ly­di­mi Me­din­gė­nų kraš­to mi­ru­sie­ji.
Už Me­din­gė­nų ka­pi­nių, pa­ke­liui į Tve­rus, už Ge­di­kos upės, ant aukš­tos kal­vos ošian­čia­me di­de­lia­me pu­šy­ne, vieš­ke­lio de­ši­nė­je, dunk­so vi­sų ap­leis­tos se­niau­sios ka­pi­nės, va­di­na­mos Ma­ro ka­pi­nai­tė­mis. Čia anks­čiau lai­do­jo

Me­din­gė­nų, Ge­di­kė­nų kai­mų mi­ru­sius gy­ven­to­jus ir jų ar­ti­muo­sius bei gi­mi­nes.
1710–1711 m. Me­din­gė­nų kraš­te siau­tė ma­ro epi­de­mi­ja. Ka­pi­nė­se bu­vo lai­do­ja­mi mirusieji nuo ma­ro. Kai mes, vai­kai, iš Me­din­gė­nų mo­kyk­los ei­da­vo­me į Ge­di­kė­nus, pa­si­dė­ję kup­ri­nes, už­suk­da­vo­me į Ma­ro ka­pi­nes. Jų ka­pų pa­min­klus ka­ro me­tu bu­vo iš­var­tę so­vie­tų oku­pa­ci­nės ka­riuo­me­nės ka­riš­kiai sta­ty­da­mi me­di­nį tri­jų elek­tros stul­pų aukš­čio ka­rinį ap­žval­gos bokš­tą, ku­rio vir­šū­nė­je bu­vo ste­bė­ji­mo aikš­te­lė. Lai­pio­da­vo­me į bokš­tą, lenk­ty­niau­da­mi, ku­ris pir­miau pa­siek­si­me vir­šū­nę. Iš aikš­te­lės at­si­ver­da­vo pla­ti Me­din­gė­nų kraš­to pa­no­ra­ma iki pat Ža­rė­nų ir Tve­rų baž­ny­čių bokš­tų.
1763–1769 m. Me­din­gė­nuo­se ben­drai krikš­čio­nių mal­dai bu­vo pa­sta­ty­ta me­di­nė Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čia. Jos pa­sta­tas pri­mi­nė kop­ly­čią. Sta­ti­nys – 5 met­rų aukš­čio, sie­nos su­ręs­tos iš il­gų rąs­tų, aš­tuon­kam­pis, 14 met­rų il­gio ir 8 met­rų plo­čio, su ne­di­de­liu prie­an­giu ir virš du­rų pri­kal­tu kry­žiu­mi. Pa­tal­pos vi­du­je – šv. Ka­zi­mie­ro ir šv. Ne­po­mu­ko skulp­tū­rė­lės ant al­to­riaus. Baž­ny­čios sta­ty­ba rū­pi­no­si Al­sė­džių kle­bo­nas Ka­zi­mie­ras Ge­čas. Vė­liau, nuo 1770 m., po ku­ni­go K. Ge­čo mir­ties, Me­din­gė­nų baž­ny­čios prie­žiū­ra ir šv. Mi­šių or­ga­ni­za­vi­mu rū­pi­no­si jo se­suo Ro­za­li­ja Ge­čai­tė-Rim­gai­lie­nė, šv. Mi­šias au­ko­da­vo Kan­tau­čių kle­bo­nas.
1891 m. ša­lia baž­ny­čios ku­ni­go Se­rei­kos rū­pes­čiu pa­sta­ty­ta ak­mens ir mū­ro aukš­ta kop­ly­čia-var­pi­nė. Jos ar­chi­tek­tas – Us­ti­nas Go­li­ne­vi­čius. Var­pi­nės bokš­te bu­vo iš­kel­tas an­ge­las su tri­mi­tu.
1894 m. Me­din­gė­nų baž­ny­čią ir var­pi­nę ap­juo­sė ak­mens bei mū­ro tvo­ra. Kop­ly­čio­je-var­pi­nė­je įtai­sy­tas di­džiu­lis va­ri­nis var­pas, šven­ta­die­niais kvies­da­vęs ti­kin­čiuo­sius šv. Mi­šių mal­dai. Tas var­pas ka­bo ir šian­dien.
1902 m. Me­din­gė­nuo­se pa­sta­ty­ta nau­jo­ji Šven­čiau­sio­sios Tre­jy­bės baž­ny­čia. Pro­jek­ta­vo ar­chi­tek­tas Ni­ko­la­jus An­dre­je­vas.
1907 m. baž­ny­čio­je įreng­ti de­vy­nių bal­sų var­go­nai, pa­ga­min­ti Ry­gos meist­ro Emi­lio Mar­ti­no.
2012 m. Me­din­gė­nų Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čia at­nau­jin­ta. Iš­orė­je su­re­mon­tuo­ti abu baž­ny­čios bokš­tai, pa­keis­ta sto­go skar­da, du­rys, liet­vamz­džiai, lan­gų rė­mai ir stik­lai, lan­gų vit­ra­žai. Vi­du­je nu­da­žy­tos lu­bos, sie­nos, at­nau­jin­tos grin­dys. Baž­ny­čios re­mon­to dar­bus at­li­ko UAB „Saus­lau­kio sta­ty­ba“. Va­do­vas – in­ži­nie­rius Ri­man­tas Ke­mek­lis, dar­bi­nin­kai – Lai­mis Ma­ka­vec­kas, Juo­zas Ba­cys, Ma­rius Juš­ka ir Ma­mer­tas Ali­mas.
Baž­ny­čios su­tvar­ky­mo rei­ka­lais ak­ty­viai rū­pi­no­si Me­din­gė­nų se­niū­ni­ja, se­niū­nė Sa­lo­mė­ja Čies­nie­nė, Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė, me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis, ener­gin­gas ku­ni­gas An­ta­nas Gut­kaus­kas, Me­din­gė­nų ben­druo­me­nė, jos pir­mi­nin­kė Ire­na Bag­do­nie­nė.
Me­din­gė­nų Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čio­je vyks­ta at­lai­dai, Mo­ti­nos, Tė­vo die­nų šven­tės, šv. Ve­ly­kų, šv. Ka­zi­mie­ro, šv. Sta­nis­lo­vo, Žo­li­nių, šv. Kry­žiaus, šv. Ka­lė­dų ir ki­tos šven­tės, mi­ni­mi Vi­si šven­tie­ji, Vė­li­nės.
Me­din­gė­nų baž­ny­čia kiek­vie­ną šven­ta­die­nį kvie­čia ti­kin­čiuo­sius ben­drai mal­dai ir at­gai­lai už gy­vuosius ir mi­ru­siuo­sius.
2009 m. nau­ją me­di­nę Me­din­gė­nų ka­pi­nių Vi­sų šven­tų­jų kop­ly­čią ben­druo­me­nės rū­pes­čiu pa­sta­tė meist­ras Ro­lan­das Va­laus­kas su pa­gal­bi­nin­kais. Meistrai įve­dė elek­trą, įren­gė al­to­rių, pa­sta­tė klau­syk­lą, suo­lus, kė­des. Kop­ly­čios vi­daus įren­gi­mo ir su­tvar­ky­mo dar­bais kar­tu rū­pi­no­si Rie­ta­vo pa­ra­pi­jos kle­bo­nas An­ta­nas Gut­kaus­kas, ku­riam pa­ti­kė­ta ir Me­din­gė­nų pa­ra­pi­ja, jo pa­dė­jė­jas ku­ni­gas Ar­vy­das Ma­čiu­lis bei ku­ni­gas Ge­di­mi­nas Jaz­bu­tis.
Me­din­gė­nų ka­pi­nių kop­ly­čios at­sta­ty­mas, dar­bų or­ga­ni­za­vi­mas bu­vo ben­druo­me­nės ir se­niū­ni­jos rū­pes­tis. Nau­jos kop­ly­čios pa­sta­ty­mas kai­na­vo apie 23 tūkst. li­tų, iš jų 15 tūkst. sky­rė Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė, me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis. Trūks­ta­mą su­mą Me­din­gė­nų ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Ire­na Bag­do­nie­nė rin­ko iš pa­no­ru­sių pri­si­dė­ti gy­ven­to­jų ir ge­ra­šir­džių au­ko­to­jų.
Me­din­gė­nų ka­pi­nių kop­ly­čios in­ter­je­rą puo­šia ne­di­de­lis al­to­rius, Kris­taus kan­čios ke­lio vaiz­dai, sa­kyk­la, klau­syk­la, suo­las, švies­tu­vas. Ku­ni­gas A. Gut­kaus­kas tei­gia, kad Me­din­gė­nų ka­pi­nių Vi­sų šven­tų­jų kop­ly­čia pa­si­da­rė pa­to­gi vie­ta mi­ru­siems šar­vo­ti – vi­sos apei­gos at­lie­ka­mos kop­ly­čio­je. Ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­ja Rū­ta Pie­ku­vie­nė, dir­ban­ti nuo 1996 m., džiau­gė­si at­sta­ty­ta kop­ly­čia ir su­tvar­ky­to­mis ka­pi­nė­mis, Kry­žiaus ke­lio sim­bo­liu, ku­ni­go A. Ma­čiu­lio pa­rū­pin­tu iš Vo­kie­ti­jos.
Me­din­gė­nų pa­ra­pi­jos ti­kin­tie­ji kas­met lap­kri­čio 1-ąją mi­ni Vi­sų šven­tų­jų dieną. Vyks­ta ge­du­lin­gos pa­mal­dos, skir­tos Vė­li­nėms, su­ren­gia­ma Vė­li­nių pro­ce­si­ja, pa­ger­bia­mi mi­ru­sie­ji, gie­da Me­din­gė­nų pa­ra­pi­jos cho­ras, va­do­vau­ja­mas ma­est­ro Alo­y­zo Meš­kaus­ko, mel­džia­ma­si už mi­ru­siuo­sius. Va­ka­rė­jant Me­din­gė­nų ka­pi­nes už­lie­ja de­gan­čių žva­kių jū­ra.
Juo­zo Gird­vai­nio nuo­tr.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama