Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Renginiai » Drau­gi­jai „Sau­lu­tė“ – 100 me­tų

Drau­gi­jai „Sau­lu­tė“ – 100 me­tų

Gruo­džio 10 die­ną Pla­te­lių dva­ro svir­ne vy­ko kon­fe­ren­ci­ja, skir­ta pa­mi­nė­ti 1916–1920 m. vei­ku­sios ka­ta­li­kiš­kos, švie­tė­jiš­kos drau­gi­jos „Sau­lu­tė“ 100 me­tų su­kak­čiai. Ren­gi­nio ini­cia­to­riai – Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nis par­kas ir Lie­tu­vos at­gi­mi­mo me­tais at­kur­ta drau­gi­ja „Sau­lu­tė“.

Apie „Sau­lu­tės“ drau­gi­ją, vei­ku­sią prieš šim­tą me­tų

Kon­fe­ren­ci­ja pra­si­dė­jo iš Tel­šių ki­lu­sio Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos prof. dr. Ado­mo But­ri­mo pra­ne­ši­mu. Pro­fe­so­rius pir­miau­sia įdo­miai pa­pa­sa­ko­jo apie ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis su­ži­no­jo apie drau­gi­ją „Sau­lu­tė“. Vis­kas pra­si­dė­jo 1988 m., kai pra­ne­šė­jas Šar­ne­lė­je ty­ri­nė­jo ak­mens am­žiaus gy­ven­vie­tę. Va­ka­rais su­si­tik­da­vo su vie­ti­niu švie­suo­liu Juo­za­pu Mic­ke­vi­čiu­mi. Iš jo ir iš­gir­do apie mi­nė­tą drau­gi­ją. Pra­dė­jo rink­ti me­džia­gą. Se­nų do­ku­men­tų ga­vo iš Ber­žo­re gy­ve­nu­sios bu­vu­sios mo­ky­to­jos sau­lu­ti­nin­kės Ju­li­jos Ga­dei­ky­tės, ra­do jų ir bu­vu­sia­me „Sau­lu­tės“ drau­gi­jos ak­ty­vis­to Jo­no Bre­žins­kio ūky­je. Pa­ma­žė­le prof. A. But­ri­mas su­rin­ko apie „Sau­lu­tę“ daug me­džia­gos, ją Lie­tu­vos at­gi­mi­mo pra­džio­je pa­skel­bė spau­do­je.
Su­si­rin­ku­siems į Pla­te­lių dva­ro svir­ną prof. A. But­ri­mas iš­sa­miai ir nuo­sek­liai pa­pa­sa­ko­jo, kaip 1916 m. bu­vo įkur­ta drau­gi­ja „Sau­lu­tė“ (ka­ta­li­kiš­ko jau­ni­mo kuo­pe­lė), apie jos su­ma­ny­to­jus ir va­do­vus. Dau­giau­siai prie drau­gi­jos veik­los pri­si­dė­jo Jo­nas Bre­žins­kis, Pla­te­lių vi­ka­ras Pet­ras Ma­la­kaus­kis, vė­liau ta­pęs baž­ny­ti­nės tei­sės moks­lų dak­ta­ru, pro­fe­so­riu­mi, fi­lo­so­fas Pra­nas Mant­vy­das, var­go­ni­nin­kas Pet­ras Ky­di­kas, se­se­rys Ju­li­ja ir Jo­a­na Ga­dei­ky­tės, jų bro­lis Pra­nas Ga­dei­kis, Ona Saus­dra­vai­tė, Le­o­nas Bre­žins­kis ir kt. Pa­grin­di­nės idė­jos – mo­ra­lės pa­lai­ky­mas, jau­ni­mo ir vy­res­nių švie­ti­mas, pa­si­prie­ši­ni­mas ger­ma­ni­za­ci­jai, net­gi min­tys apie vals­ty­bės kū­ri­mą­si. Veik­la bu­vo slap­ta, nes vo­kie­čiai tau­ti­nės veik­los ne­ska­ti­no.
XX a. pra­džio­je drau­gi­jai pri­klau­sė apie 20 sau­lu­ti­nin­kų, ku­rie daž­niau­siai su­si­bur­da­vo Pla­te­lių kle­bo­ni­jo­je. Bu­vo lei­džia­mas laik­raš­tė­lis „Sau­lu­tė“. Jį re­da­ga­vo kun. P. Ma­la­kaus­kis, ve­da­muo­sius ra­šy­da­vo J. Bre­žins­kis. Be­je, tai ran­kraš­ti­nis lei­di­nys, jį kuo­pe­lės na­riai per­ra­ši­nė­da­vo ran­ka į 16–24 pus­la­pių są­siu­vi­nius 20–25 eg­zem­plio­rių ti­ra­žu. Iš­ėjo 12 nu­me­rių (tiek jų sau­go­mų Na­cio­na­li­nės M. Maž­vy­do bib­lio­te­kos ran­kraš­ty­ne).
Ki­ta drau­gi­jos veik­los ša­ka – su­au­gu­sių­jų mo­ky­mo kur­sai. Jie įsteig­ti dar 1916 m., J. Bre­žins­kiui su­de­ri­nus šį klau­si­mą su vo­kie­čių žan­da­rais. Kur­sai vyk­da­vo sek­ma­die­niais, po pa­mal­dų, dviem gru­pė­mis, juos lan­kė apie 40 žmo­nių, ku­rie ne­bu­vo drau­gi­jos na­riai. Kur­suo­se kun. P. Ma­la­kaus­kis dės­tė ti­ky­bą ir lie­tu­vių kal­bą, P. Mant­vy­das – Lie­tu­vos is­to­ri­ją, J. Bre­žins­kis – arit­me­ti­ką, dai­ly­raš­tį, gam­tos pa­ži­ni­mą. Tre­čia veik­los sri­tis – bib­lio­te­kė­lė. Kny­gų, laik­raš­čių iš jos gau­da­vo kur­sų klau­sy­to­jai, ki­ti aplinkinių kai­mų žmo­nės.

Vė­liau drau­gi­jos veik­la pli­to, su­si­kū­rė ra­te­liai Liep­lau­kė­je, Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je, Al­sė­džiuo­se ir ki­to­se vie­to­vė­se. Ra­te­lių na­riai ra­šė laik­raščiui „Sau­lu­tė“ apie sa­vo veik­lą: šven­ta­die­ni­nius kur­sus, pa­sta­ty­tus spek­tak­lius, įsteig­tas prie­glau­dė­les naš­lai­čiams ir kt.
Po ke­le­rių me­tų, ku­rian­tis Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bei, „Sau­lu­tė“ per­si­tvar­kė į „Pa­va­sa­rio“ są­jun­gos kuo­pą.
Pra­ne­šė­jas dr. Ado­mas But­ri­mas pa­pa­sa­ko­jo, kad ne vie­no sau­lu­ti­nin­ko li­ki­mas bu­vo tra­giš­kas – sa­vo veik­lą jie buvo baudžiami, ištremti į Si­bi­rą.
Daug dė­me­sio pra­ne­ši­me skir­ta J. Bre­žins­kio as­me­ny­bei, griež­toms jo mo­ra­lės nuo­sta­toms, at­si­spin­din­čioms net šio švie­suo­lio su­rink­to­je tau­to­sa­ko­je. Pro­fe­so­rius klau­sy­to­jams pa­skai­tė „Sau­lu­tės“ ran­kraš­čių iš­trau­kų, per­lei­do per ran­kas iš­li­ku­sius laik­raš­čio rankraščius.
Po pra­ne­ši­mo prof. dr. A. But­ri­mas Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jai pa­do­va­no­jo J. Bre­žins­kio ar­chy­vą, kad Pla­te­lių kraš­to žmo­nės tu­rė­tų ga­li­my­bę ge­riau pa­žin­ti sa­vo kraš­to is­to­ri­ją.
At­gi­mu­sios „Sau­lu­tės“ ke­lias (sutrumpintas K. Pau­laus­kai­tės pra­ne­ši­mas)
Ki­tą pra­ne­ši­mą kon­fe­ren­ci­jai pa­ruo­šė Kris­ti­na Pau­laus­kai­tė, kultūros draugijos „Saulutė“ pirmininkė, laik­raš­čio „Že­mai­čių sau­lu­tė“ re­dak­to­rė. Ji pa­pa­sa­ko­jo apie drau­gi­jos at­gi­mi­mą ir laik­raš­čio „Sau­lu­tė“, vė­liau per­va­din­tą „Že­mai­čių sau­lu­te“, lei­dy­bą.
„Sau­lu­tės“ at­gi­mi­mo ke­lias – ir Lie­tu­vos At­gi­mi­mas. Tai dai­nuo­jan­čios re­vo­liu­ci­jos ir Sau­sio 13-osios au­ko­mis pa­žy­mė­tas ke­lias. 1991 m. lap­kri­čio 1 die­ną iš­ėjo pir­ma­sis kul­tū­ros laik­raš­čio „Sau­lu­tė“ nu­me­ris. Drau­gi­ja „Sau­lu­tė“ at­gai­vin­ta po ket­ve­rių me­tų.

Min­tis leis­ti al­ter­na­ty­vų kul­tū­ros lei­di­nį ki­lo tuo­me­ti­nei Plun­gės kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jai Da­nu­tei Ma­la­kaus­kie­nei. Su­bur­ti ben­dra­min­čius ne­bu­vo sun­ku – į nau­ją­jį laik­raš­tį bu­vo pa­kvies­ti mo­ky­to­jai, kul­tū­ros dar­buo­to­jai, bib­lio­te­ki­nin­kai, iki tol daug ir ak­ty­viai ra­šę „Že­mai­čiui”. Va­do­vau­ti sa­vait­raš­čiui pa­kvies­ta pro­fe­sio­na­li žur­na­lis­tė Ire­na Vit­kaus­kie­nė, pir­mie­ji re­dak­ci­jos dar­buo­to­jai bu­vo mo­ky­to­jos Ali­na Mi­la­šie­nė, Vi­da Turs­ky­tė, bib­lio­te­ki­nin­kai Kris­ti­na ir Zi­ta Pau­laus­kai­tės, Da­nius Za­liec­kas, Kul­tū­ros sky­riaus pa­min­klo­sau­gi­nin­kė Mil­da Mu­ra­lie­nė.
Min­tis sa­vait­raš­tį pa­va­din­ti „Sau­lu­te” ki­lo M. Mu­ra­lie­nei. Tuo me­tu ra­jo­no laik­raš­tis „Že­mai­tis” pub­li­ka­vo is­to­ri­ko A. But­ri­mo su­rink­tą me­džia­gą apie 1916–1920 m. Že­mai­ti­jo­je vei­ku­sią švie­tė­jiš­ką kul­tū­ros drau­gi­ją „Sau­lu­tė”, lei­du­sią to pa­ties pa­va­di­ni­mo laik­raš­tė­lį. Plun­giš­kiai no­rė­jo at­kur­ti vo­kie­čių ir so­vie­tų oku­pa­ci­jų už­du­sin­tą laik­raš­tį – pir­mų­jų sau­lu­ti­nin­kų prieš 75-erius me­tus iš­kel­tas šū­kis „Švies­kis ir šviesk!” ne­bu­vo pra­ra­dęs ak­tu­a­lu­mo.
Kuk­lus vie­no spau­dos lan­ko lei­di­nys bu­vo pa­si­ry­žęs kal­bė­ti apie am­ži­nuo­sius da­ly­kus: is­to­ri­ją, kul­tū­rą, ti­kė­ji­mą, ide­a­lus.
At­si­ku­rian­čio laik­raš­čio lei­dė­jai su­si­dū­rė su re­a­ly­be: griu­vo iki tol bu­vu­si vi­suo­me­ni­nė sis­te­ma, Lie­tu­va gy­ve­no dai­nuo­jan­čios re­vo­liu­ci­jos ir Są­jū­džio eu­fo­ri­jos dva­sia, kar­tu ryš­kė­jo vi­suo­me­nės su­tri­ki­mo bei su­si­prie­ši­ni­mo nuo­tai­kos. Laik­raš­tis vis daž­niau įsi­suk­da­vo į po­li­ti­nius ver­pe­tus, siek­da­mas už­tar­ti skriau­džia­muo­sius, ne­re­tai pra­ras­da­mas sa­vą­jį fi­lo­so­fi­nį žiū­ros taš­ką. Ne kar­tą te­ko by­li­nė­tis teis­muo­se, mir­ti ir vėl pri­si­kel­ti. Vie­nas at­kur­to­sios „Sau­lu­tės” eta­pas bai­gė­si ra­jo­no val­džiai pa­nai­ki­nus Kul­tū­ros sky­rių. Ne­te­kęs ma­te­ria­lios pa­ra­mos, 1994 m. kul­tū­ros lei­di­nys lai­ki­nai už­ge­so.
Drau­gi­ja „Sau­lu­tė“, kaip ne­vy­riau­sy­bi­nė kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­ja, at­kur­ta 1995 m. gruo­džio 11 d. Ji pe­rė­mė ir laik­raš­čio lei­dy­bos tei­ses. At­si­ra­dus rė­mė­jui – „Vals­tie­čių laik­raš­čiui“ – 1994 m. spa­lio 4 d. kul­tū­ros sa­vait­raš­tis, pa­va­din­tas „Že­mai­čių sau­lu­te“, pra­dė­tas pla­tin­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je. Pa­si­kei­tė re­dak­ci­jos su­dė­tis: „Že­mai­čių sau­lu­tės“ re­dak­to­re ta­po Kris­ti­na Pau­laus­kai­tė, lei­di­ny­je pra­dė­jo dirb­ti Da­nu­tė Ma­la­kaus­kie­nė, Ge­nu­tė Ma­te­vi­čiū­tė, Vil­ma Mos­tei­kie­nė, Ar­vy­das Gel­ži­nis, Da­nu­tė Sa­mie­nė, Zi­ta Jo­nu­šai­tė, Žyd­rū­nas Pi­li­taus­kas, Ag­nė Ska­rie­nė, Vir­gi­ni­ja Liu­ti­kai­tė, Zi­ta Pau­laus­kai­tė. Re­dak­ci­ja tu­rė­jo sa­vo pa­tal­pas, ma­ši­ną, kom­piu­te­rius, eta­ti­nius dar­buo­to­jus. Ta­čiau lai­mė tru­ko aki­mir­ką – vie­ne­rius me­tus. „Vals­tie­čių laik­raš­tis“ pa­ra­mą nu­trau­kė. Kul­tū­ros laik­raš­tis ne­ati­ti­ko jų „for­ma­to“. Su­ži­no­jęs apie liūd­ną sa­vait­raš­čio baig­tį, tuo­me­ti­nis Lie­tu­vos ra­di­jo „Ma­žo­sios stu­di­jos“ va­do­vas Vai­do­tas Žu­kas pa­ruo­šė lai­dą apie „Že­mai­čių sau­lu­tę“. Ki­tą die­ną po lai­dos at­si­lie­pė Kau­ne lei­džia­mo laik­raš­čio „XXI am­žius“ re­dak­to­rius Ed­var­das Šiugž­da ir pa­siū­lė pa­gal­bą. At­si­ra­dus ga­li­my­bei teik­ti pa­raiš­kas Spau­dos, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos rė­mi­mo fon­dui, „Že­mai­čių sau­lu­tę“ drau­gi­ja lei­džia sa­va­ran­kiš­kai.
1996 m. „Že­mai­čių sau­lu­tė“ bu­vo ma­ke­tuo­ja­ma Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko kom­piu­te­riais par­ko pa­tal­po­se Pla­te­liuo­se. Pa­gel­bė­jo tuo­me­ti­nis ŽNP di­rek­to­rius Vid­man­tas Be­za­ras, dar­buo­to­jai Ni­jo­lė ir Gied­rius Nor­vai­šai.
Drau­gi­ja „Sau­lu­tė“ pra­dė­jo ra­šy­ti pro­jek­tus įvai­riems fon­dams. Pir­mą­ją re­a­lią pa­gal­bą su­tei­kė JAV Lie­tu­vių Ka­ta­li­kų Re­li­gi­nė Šal­pa. Re­dak­ci­ja įsi­gi­jo kom­piu­te­ri­nę įran­gą ir įsi­kū­rė Vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Čia įsi­kur­ti ge­ra­no­riš­kai lei­do bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Vio­le­ta Skie­rie­nė.
Ne­vy­riau­sy­bi­nė kul­tū­ros drau­gi­ja „Sau­lu­tė“ taip pat vei­kia prie bib­lio­te­kos. Drau­gi­ja ne­ap­si­ri­bo­ja vien laik­raš­čio lei­dy­ba. Drau­gi­jos ir re­dak­ci­jos pa­stan­go­mis iš­leis­ta ke­le­tas lei­di­nių: „Vy­tau­tas Ma­čer­nis“ (kon­fe­ren­ci­jos me­džia­ga), S. Bud­rai­čio „Jū­ri­niai maz­gai“, in­for­ma­ci­nė bib­liog­ra­fi­nė ro­dyk­lė „Ze­no­nas Ivins­kis”. Drau­gi­ja da­ly­vau­ja ben­druo­se pro­jek­tuo­se su Plun­gės vie­šą­ja bib­lio­te­ka.
„Že­mai­čių sau­lu­tė­je“ sa­vo ra­ši­nius spaus­di­no žy­miau­si Plun­gės ra­jo­no kraš­to­ty­ri­nin­kai: Ele­o­no­ra Ra­vic­kie­nė, Sta­nis­la­va Stri­pi­nie­nė, Kon­stan­ti­nas Bru­žas, Bro­nis­lo­vas Po­cius, Emi­li­ja Mi­kuls­kie­nė, Apo­lo­ni­ja Nar­mon­tai­tė-Gir­džiū­nie­nė, Jo­nas An­driu­se­vi­čius iš Tel­šių, Liud­vi­kas Ru­lins­kas iš Šiau­lių, Plun­gės ir Tel­šių mu­zie­ji­nin­kai.
Iš pir­mų­jų sau­lu­ti­nin­kų iš­au­go fi­lo­so­fų, žy­dų gel­bė­to­jų, pa­trio­tų kar­ta, ne vie­nam te­ko trem­ti­nio da­lia. Šių die­nų sau­lu­ti­nin­kai su­si­du­ria su glo­ba­liz­mo, ma­te­ria­liz­mo, ba­na­ly­bės iš­šū­kiais. Drau­gi­jos 100-me­čio ju­bi­lie­jus – pro­ga pri­min­ti vi­siems, kas yra drau­gi­jos sa­va­no­riai ir bi­čiu­liai.
Žur­na­lis­tei Z. Pau­laus­kai­tei už 2000 m. pub­li­ka­ci­jas „Že­mai­čių sau­lu­tė­je” pa­skir­ta At­vi­ros Lie­tu­vos fon­do pre­mi­ja. Vil­niu­je gy­ve­nan­ti so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­rė Re­gi­na Žu­kie­nė ra­šo straips­nius apie sa­vo kar­tos že­mai­čių li­ki­mus. V. Mos­tei­kie­nė, šiuo me­tu gy­ve­nan­ti Ber­ly­ne, siun­čia ver­ti­mus ir straips­nius. Po­etė Li­di­ja Šim­ku­tė iš Aust­ra­li­jos da­li­na­si lie­tu­vių kul­tū­ros ap­žval­go­mis. Dau­ge­lį me­tų drau­gi­jos veik­lo­je da­ly­vau­ja ir laik­raš­čio lei­dy­bo­je pa­de­da G. Ma­te­vi­čiū­tė, Vir­gi­ni­ja Liu­ti­kai­tė, Kęs­tu­tis Vait­kus, Oti­li­ja Juo­za­pai­tie­nė, Zi­ta Jo­nu­šai­tė, Kris­ti­na ir Žyd­rū­nas Pi­li­taus­kai, ku­ni­gas An­drie­jus Sa­ba­liaus­kas, Da­lia Šim­ku­tė, Ilo­na Vai­tie­ku­tė, Al­ma Ša­kie­nė, Al­do­na Kup­re­ly­tė, Auš­ra Braz­dei­ky­tė, Dai­nius So­bec­kis, Ja­ni­na Na­vic­kai­tė, Elė ir An­ta­nas Ka­ka­naus­kai, Dai­no­ra ir Vy­ta­ras Ged­vi­lai, Lai­ma ir To­mas Da­ni­le­vi­čiai, Li­na Vait­ku­tė, Li­na Vo­sy­liū­tė, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko dar­buo­to­jai ir daug sa­va­no­rių tal­ki­nin­kų iš vi­sos Že­mai­ti­jos. Ke­le­tą me­tų laik­raš­tį ma­ke­ta­vo Rai­ge­das Šul­cas, Ste­pas Bid­va. „Sau­lu­tės“ bi­čiu­liai – Ka­na­do­je gy­ve­nan­tis pro­fe­so­rius Ge­nius Pro­cu­ta, Vo­kie­ti­jos Men­de­no mies­to part­ne­rys­tės su Plun­ge drau­gi­ja, va­do­vau­ja­ma Ul­los ir Pe­te­rio Am­sle­rių.
Drau­gi­ja „Sau­lu­tė“, ku­rį lai­ką pa­grin­di­ne veik­la lai­kiu­si laik­raš­čio lei­dy­bą, nuo 1998 m. pra­dė­jo ak­ty­vią pro­jek­ti­nę veik­lą. Drau­gi­ja Plun­gės ra­jo­ne bu­vo vie­na pir­mų­jų pro­jek­tų ren­gė­jų, į ku­rią pa­ta­ri­mo kreip­da­vo­si ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos.
„Sau­lu­tės” pa­reng­tus pro­jek­tus pa­rė­mė įvai­rūs fon­dai: Ka­na­dos Lie­tu­vių fon­das, Spau­dos, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos rė­mi­mo fon­das, At­vi­ros Lie­tu­vos fon­das, JAV Bal­ti­jos fon­das, Lie­tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.
Drau­gi­ja da­ly­va­vo tarp­tau­ti­niuo­se me­no pro­jek­tuo­se su vo­kie­čių ir lat­vių me­ni­nin­kais, ini­ci­ja­vo, kad į Pa­sau­lio že­mai­čių dai­lės pa­ro­das bū­tų įtrauk­ta ir fo­to­gra­fi­jos eks­po­zi­ci­ja, da­ly­vau­ja ren­giant tra­di­ci­nes „Fo­to­alė­jos“ ir „Plun­gės fo­to­bie­na­lės“ pa­ro­das.
Kar­tu su ki­to­mis ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jo­mis drau­gi­ja da­ly­vau­ja pi­lie­ti­nė­se ak­ci­jo­se už pa­vel­do ir gam­tos sau­go­ji­mą.
Šiuo me­tu drau­gi­ja vei­kia kaip aso­cia­ci­ja, jun­gian­ti kul­tū­ros, tu­riz­mo, Ža­lių­jų, svei­kos gy­ven­se­nos sek­ci­jas. Veik­lą su­da­ro lei­dy­ba, pa­ro­dų ir įvai­rių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mas, tal­kos, eks­pe­di­ci­jos, ap­lin­kos ap­sau­ga, ke­lio­nės, tarp­tau­ti­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas, pro­jek­tų ren­gi­mas. Drau­gi­jo­je nė­ra nė vie­no eta­ti­nio ap­mo­ka­mo dar­buo­to­jo. Vi­są dar­bą at­lie­ka sa­va­no­riai at­lie­ka­mu nuo tie­sio­gi­nių dar­bų me­tu. Drau­gi­ja tu­ri sa­vo lo­go­ti­pą ir vė­lia­vą, ku­rią su­kū­rė vil­nie­tė dai­li­nin­kė Ni­jo­lė Stuns­kai­tė.
„Že­mai­čių sau­lu­tė” yra vi­sų drau­gi­jos „Sau­lu­tė” vyk­do­mų pro­jek­tų da­ly­vis. Sa­vait­raš­tis yra pri­sta­ty­tas ALF iš­leis­ta­me kul­tū­ros lei­di­nių ka­ta­lo­ge. Tai vie­nin­te­lis re­gio­ne lei­džia­mas kul­tū­ros laik­raš­tis, įtrauk­tas į Lie­tu­vos pre­nu­me­ruo­ja­mų lei­di­nių ka­ta­lo­gą. Laik­raš­tis sten­gia­si ne­atit­rūk­ti nuo re­gio­ne gy­ve­nan­čių žmo­nių in­te­re­sų, bet ir ne­pa­tai­kau­ja ma­si­niam skai­ty­to­jui.
Po K. Pau­laus­kai­tės pra­ne­ši­mo ren­gi­nio da­ly­vius pa­svei­ki­no Plun­gės rajono sa­vi­val­dy­bės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis. Su­si­rin­ku­sie­ji pri­ta­rė, kad prieš 100 me­tų iš­kel­tos idė­jos ak­tu­a­lios ir šian­dien.
Po pie­tų kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai iš­vy­ko į pa­žin­ti­nę eks­kur­si­ją „sau­lu­ti­nin­kų“ ke­liais – ap­lan­kė Ju­li­jos, Jo­a­nos ir Pra­no Ga­dei­kių, Pra­no Mant­vy­do, Pet­ro Ma­la­kaus­kio gim­ti­nes, se­ną­sias Ber­žo­ro ka­pi­nes, kur yra pa­lai­do­ti dau­ge­lis „Sau­lu­tės“ švie­suo­lių.
Kon­fe­ren­ci­ja – pro­jek­to „Sau­lu­tės“ drau­gi­jai – 100 me­tų“ ren­gi­nys, jo rė­mė­jas – Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros ir spor­to rė­mi­mo pro­gra­ma.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama