Plungės ligoninė – „juodajame sąraše“
Direktorius A. Martusevičius: „Tai – beprecedentis, grubus, brutalus, tendencingas melas.“
Neseniai eilinius plungiškius bei valdžios atstovus pribloškė DELFI išplatintas straipsnis, kad pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įpareigotos Valstybinės ligonių kasos atrinktus kriterijus parengus šalies rajoninių ligoninių veiklos ir būklės bei teikiamų paslaugų kokybės ataskaitą, Plungės ligoninė atsidūrė „juodojo sąrašo“ pirmoje vietoje.
Straipsnyje be jokių užuolankų rašoma, kad tokių rajoninių ligoninių, kurių sąraše Plungės ligoninė yra pirmoji, ateities perspektyvoms galimai uždegta raudona šviesa, ir virš jų, tikėtina, jau pakibęs Damoklo kardas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga DELFI išplatintame straipsnyje teigė, kad faktai, kai rajoninėse ligoninėse pacientams nesuteikiama reikiama paslauga arba ji suteikiama nekokybiškai, nėra pavieniai. Pasak A. Verygos, rajoninėse ligoninėse nėra tinkamai užtikrinamas paslaugų teikimas visą parą, o tai kelia grėsmę pacientų saugumui ir gyvybei.
Ir svarbiausias dalykas, kuris verčia plungiškius sunerimti, net pasipiktinti, yra straipsnyje parašytas teiginys, kad blogiausia padėtis – Plungės ligoninėje, kurioje, kaip nustatyta, nėra visą parą užtikrinamos chirurgijos, echoskopijos, endoskopijos, laboratorinės diagnostikos paslaugos. Pasak A. Verygos, šiuos faktus nustatė Valstybinė sveikatos įstaigų akreditavimo priežiūros tarnyba.
Plungės rajono savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė, susipažinusi su straipsnyje pateikta medžiaga, kurioje pasakojama apie ypač blogą Plungės ligoninės padėtį, sunerimo ir sakė, kad nėra priešiškai nusiteikusi prieš šalyje vykdomas sveikatos apsaugos reformas, bet kad viskas taip blogai, nesitikėjo.
Pasak O. Gerulskienės, sveikatos apsaugos sistema jau seniai išgyvena nuolatinę pertvarką, reformą, restruktūrizaciją, nežinią. „Nieko nuostabaus, kad mažėjant žmonių skaičiui Lietuvoje, reikia kažką mažinti, optimizuoti. Gal tikrai ligoninių tinklas Lietuvoje per didelis. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga yra minėjęs, kad šiuo metu 4,5 tūkst. lovų šalies ligoninėse nenaudojamos, bet išlaikomos, arba į jas pacientai guldomi nepagrįstai. Daugiau finansinių išteklių turėtų būti skiriama ambulatorinei sričiai, o pereiti nuo stacionarinių paslaugų prie ambulatorinių gana sudėtinga, nors tai tikrai leistų efektyviau naudoti lėšas, pagerintų paslaugų kokybę, būtų geriau vykdoma prevencinė veikla“, – apie reikalingus pokyčius sveikatos sistemoje pasakojo Savivaldybės gydytoja.
Tačiau O. Gerulskienė įsitikinusi, kad prieš imantis tokių „priemonių“, būtina apie „išlikimo ar neišlikimo kriterijus“ kalbėtis, diskutuoti. O apie DELFI straipsnyje minimus paslaugų kriterijus, pasak pašnekovės, neteko nė girdėti. „Kalbėti apie paslaugų kokybę subjektyvu: vienam gal ta paslauga patiko, kitam – nepatiko. Tad ar galima objektyviai nuspręsti – kokybiška ar nekokybiška paslauga buvo suteikta. Jokių pacientų apklausų, kiek žinau, nebuvo. O ir patys pacientai dažniausiai renkasi, ar važiuoti į Plungės ligoninę, ar – į Klaipėdos. Jų teisė rinktis“, – apie neaiškius paslaugų kriterijus, minimus DELFI straipsnyje, kalbėjo gydytoja.
Be to, pasak O. Gerulskienės, gyventojų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėja, visuomenė sensta, ateityje reikės vis daugiau slaugos lovų.
Savivaldybės gydytoja taip pat minėjo, kad, kaip visoje šalyje, taip ir Plungės ligoninėje, yra nemažai vyresnio amžiaus medikų. „Jei sveikatos sistemoje niekas nesikeis (medikų darbo užmokestis, etatiniai krūviai, paslaugų finansavimas ir kt.), jauni gydytojai į rajoną nebevažiuos, ligoninėse teikiamų paslaugų kokybe bus nepatenkinti pacientai. Tiesiog nebebus kam juos gydyti“, – apie galimą rajoninių ligoninių ateitį kalbėjo Plungės savivaldybės gydytoja O. Gerulskienė.
„Plungės ligoninės padėtis tikrai nėra tokia bloga. Kas laukia tolimoje ateityje, nežinome, tačiau ligoninės tikrai neuždarys. Yra skiriamas finansavimas, įgyvendinami įvairūs projektai, pacientams pirmoji pagalba visada suteikiama laiku ir kokybiškai. Nėra jokios tragedijos. Tačiau DELFI straipsnis privertė sunerimti. Kaip prisikviesime jaunus gydytojus į ligoninę, jei jie perskaitys tokį straipsnį? Tokioje ligoninėje tikrai niekas nenorės dirbti“, – teigė O. Gerulskienė.
Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius sakė pasibaisėjęs straipsnyje perskaityta informacija apie ypač blogą savo vadovaujamos ligoninės padėtį. „Tai – beprecedentis, grubus, brutalus, tendencingas melas“, – ligoninės vadovas buvo pasipiktinęs tokiomis Valstybinės sveikatos įstaigų akreditavimo priežiūros tarnybos ataskaitomis.
Pasak A. Martusevičiaus, sunerimo ne tik jis bei Plungės valdžios atstovai. Jis sulaukė ir daug skambučių iš Seimo narių, įvairių asociacijų vadovų, kitų organizacijų atstovų, kurie vieningai klausė: „Kas atsitiko jūsų ligoninėje?“
„Ligoninėje dirbu jau dvylikti metai ir nesu girdėjęs, kad kam nors būtų laiku nesuteikta pagalba bet kuriuo paros metu. Turime ir aukštos kvalifikacijos chirurgą, kuris visada suteikia pacientui reikiamą pagalbą, ir echoskopiją atliekame. Turime puikią laboratoriją, akredituotą pagal europinio lygio standartus. Tokios net Klaipėdos ligoninės neturi“, – kategoriškai neigė DELFI straipsnyje pateiktus teiginius A. Martusevičius.
Pasak ligoninės vadovo, tyčia norima apšmeižti ir sužlugdyti daugelį rajoninių ligoninių, viešojoje erdvėje spausdinant užsakomuosius straipsnius, kuriuose teigiama, kad rajoninėse ligoninėse mirtingumas labai didelis, jog vadovai prisikiša sau į kišenes milijonines sumas ir visai nesirūpina, kaip geriau ir kokybiškiau suteikti medicinos paslaugas pacientams.
A. Martusevičius sakė, kad „pasmerktųjų sąraše“ atsidūrė ne tik Plungės ligoninė. DELFI straipsnyje rašoma, kad Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2016-aisiais net septyniolikos savivaldybių (iš 50-ies, kur teikiamos antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos) rajoninėse ligoninėse nebuvo tinkamai užtikrinamas paslaugų teikimas visą parą. „Kaip nustatyta, kokiais kriterijais vadovautasi, neaišku. Ir kodėl būtent Plungės ligoninė, kuri tikrai laikoma viena stipriausių rajoninių ligoninių, atsidūrė pirmojoje „juodojo sąrašo“ vietoje? – retoriškai klausė direktorius.
Be to, pasak ligoninės vadovo, šokiravo net šio netikėtai DELFI pasirodžiusio ir netikėtai dingusio straipsnio antraštė: „Už savąjį išlikimą kovojantys savivaldybėms priklausančių rajoninių ligoninių vadovai ir juos palaikantys politikai uoliai slepia ir išpūstus įstaigų etatus, ir čia dirbančio personalo atlyginimų dydžius. Slepia ir tai, kad nesugeba savosiose įstaigose užtikrinti pacientams teikiamų paslaugų kokybės.“
„Taip! Pasak šios antraštės, mes stengiamės visus pacientus kuo greičiau numarinti, visus kuo greičiau užkasti. Viską paslėpti, pasidalinti su kurmiais paslaptimis, ir viskas, – sarkastiškai juokavo ligoninės direktorius A. Martusevičius. – Išeitų, kad niekam nereikia jokių ataskaitų pateikti, kad viskas daroma paslapčia.“
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis sakė taip pat buvęs nemaloniai nustebintas tokių išvadų apie Plungės ligoninę. „Kiek žinau, ligoninėje dirba geri specialistai. Ypač kompetentingai savo darbą atlieka chirurgas. Ir apskritai visos medicinos paslaugos teikiamos laiku ir kokybiškai. Iki šiol jokių nusiskundimų nebuvo. Be to, ligoninė dirba pelningai, „neina į nuostolį“. Ligoninės vadovas A. Martusevičius DELFI paskleistą informaciją kategoriškai paneigė“, – apie nemalonią situaciją, ištikusią Plungės ligoninę, kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Be to, pasak mero, antradienį, rugpjūčio 7 dieną, jis važiuos į Seimą ir dalyvaus konferencijoje, kurioje bus diskutuojama šiuo svarbiu klausimu.
Edita LUKIENĖ