Vienuolika dienų praleidęs ekspedicijoje Kazachstane, plungiškis Karolis Kubilius parsivežė neįkainojamą patirtį
Rugpjūčio 1-ąją Plungės rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su projekto „Misija Sibiras 18“ dalyviu Karoliu Kubiliumi, kuris neseniai grįžo iš ekspedicijos Kazachstane.
Į susitikimą su Plungės rajono savivaldybės meru Audriumi Klišoniu, jo pavaduotoju Mindaugu Jurčiumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu Kerpausku bei kitais valdžios atstovais jaunąjį plungiškį atlydėjo mama Jūratė, tėtis Raimondas ir brolis Žilvinas.
Liepos 17-ąją išskridus iš Vilniaus ir prasidėjus garbingai misijai, ekspedicijos dalyvis Karolis pasakojo nesitikėjęs, kad jų komandas tolimajame Kazachstane užklups smarkios liūtys, kurioms jie nebuvo pasiruošę, ir kad temperatūra sieks tik aštuonis laipsnius šilumos. Tačiau, įveikę visus užklupusius sunkumus, projekto „Misija Sibiras 18“ dalyviai atliko savo patriotinę misiją ir įgyvendino užsibrėžtus tikslus.
24-erių farmacininkas K. Kubilius sakė, kad dalyvauti projekte „Misija Sibiras“ svajojo jau seniai. „Kai iš tūkstančio norinčiųjų dalyvauti šioje misijoje atrinko aštuoniasdešimt dalyvių, tarp kurių patekau ir aš, labai apsidžiaugiau. Tada supratau, kad misija slėpėsi kažkur viduje labai seniai, tačiau tik šiais metais galutinai įsitikinau, kai teko praleisti tris mėnesius JAV ir suvokti, kaip pasiilgsti Lietuvos, kai esi taip toli nuo gimtųjų namų“, – pabrėžė jaunuolis.
Kaip sakė K. Kubilius, per tas vienuolika dienų, praleistas Kazachstane, projekto komandai pavyko aplankyti ir sutvarkyti lietuvių palaidojimo vietas šešiolikoje kapinaičių Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo apylinkėse. Šiose vietovėse komandos nariai pastatė šešis lietuviškus kryžius, atspindinčius mūsų tradicijas, Rūdnyk ir Rytinio Konrado kapinėse pagamino ir sumontavo dvi atminimo plokštes su užrašais, skirtais čia galvas padėjusių tautiečių atminimui. Taip pat jaunieji ekspedicijos dalyviai sutvarkė ir suremontavo keturis memorialus Mamyčių kapinėse, Kengyre, Rytiniame Konrade ir Rūdnyk.
Ekspedicijos dalyviai, pasiskirstę į Pietų ir Šiaurės komandas, Kazachstane ne tik ieškojo lietuvių kapinių ir jas tvarkė, bet ir susitiko su šiame tolimame krašte tebegyvenančiais lietuviais. Jie noriai dalijosi savo istorijomis.
Patriotiškai nusiteikęs jaunasis ekspedicijos dalyvis K. Kubilius susitikimo dalyviams pasakojo, kad Džezkazgane sutiko lietuvį Vladą Račkaitį, gimusį Kazachstane, lageryje susipažinusių politinių kalinių šeimoje. Vladas Lietuvoje lankėsi tik vieną kartą. Nepaisant to, pasak Karolio, lietuvių kalba V. Račkaičiui buvo įskiepyta nuo vaikystės, ir jis su ekspedicijos dalyviais stengėsi kalbėti tik lietuviškai. Kai kurių frazių jis jau nebesuprato, tačiau pyko, kai ekspedicijos dalyviai su juo prakalbo rusiškai, sakė norintis su misijos dalyviais kalbėti teisinga kalba. Plungiškį sužavėjo nuo mažens Kazachstane gyvenančio lietuvio patriotiškumas.
Kaip pasakojo Karolis, jį sukrėtė Balchašo kapinės. Jos priminė emocinio karo lauką, kuriame vieniši stovėjo keli paminklai mirusiems lageryje atminti. „Plika akimi ten nieko negali pamatyti. Tada supranti, kaip greitai pamirštama istorija. Ten likę tik aptrupėję lagerio sienų likučiai“, – emocijomis dalijosi Karolis.
„Atlikęs garbingą misiją, su kitais dalyviais sutvarkęs lietuvių kapavietes, į Lietuvą grįžau nusiteikęs labai patriotiškai. Esu kupinas emocijų, kurios dar nespėjo susigulėti. Misija suteikė galimybę tėvynės ilgesį pamatyti iš kitos perspektyvos, prisiliečiant prie istorijos ir, be abejo, ją puoselėjant“, – pasakojo jaunuolis.
Be to, pasak Karolio, pagrindinė projekto misija dar priešaky: bus rengiami susitikimai mokyklose, bibliotekose ir bendruomenėse. Jų metu dalyvavusieji ekspedicijoje dalinsis parsivežta neįkainojama patirtimi.
Karolis Savivaldybėje vykusiame susitikime pacitavo ir vieno ekspedicijos vadovo Arnoldo Foko žodžius, palikusius plungiškiui gilų įspūdį: „Nėra aišku, koks likimas laukia šių kapinių. Gyveno čia kažkada lietuviai ar ne, sužinoti neįmanoma, nes nebėra ko paklausti. Todėl privalome pastatyti atminimo ženklus ir įrodyti, kad yra žmonių, kuriems rūpi šių kapinių likimas.“
Savivaldybės meras A. Klišonis dėkojo Plungę garsinančiam K. Kubiliui ir pagerbė jaunąjį patriotą įteikdamas jam Plungės vėliavą bei atminimo dovanėlę, o jo tėveliams – gėlių. Meras linkėjo misijos dalyviui kuo didžiausios sėkmės, dėkojo tėveliams, kad užaugino ir išauklėjo sūnų, kuriuo gali didžiuotis ne tik jie patys, Plungės miestas, bet ir visa Lietuva.
Jaunojo plungiškio tėveliai savo ruožtu dėkojo Plungės savivaldybei, Švietimo, kultūros ir sporto skyriui bei kitiems valdžios atstovams, kurie patikėjo jų sūnumi ir paskatino šiam patriotiškam žingsniui. „Duodamas kitam, praturtėji ir pats“, – džiaugėsi sūnumi ir jo gražiais darbais mama Jūratė.
Plungės rajono savivaldybės inf.
Nuotraukoje: K. Kubilius ir artimieji buvo pagerbti mero A. Klišonio (pirmas iš kairės).