Vie­nuo­li­ka die­nų pra­lei­dęs eks­pe­di­ci­jo­je Ka­zach­sta­ne, plun­giš­kis Ka­ro­lis Ku­bi­lius par­si­ve­žė ne­įkai­no­ja­mą pa­tir­tį

Rug­pjū­čio 1-ąją Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je įvy­ko su­si­ti­ki­mas su pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras 18“ da­ly­viu Ka­ro­liu Ku­bi­liu­mi, ku­ris ne­se­niai grį­žo iš eks­pe­di­ci­jos Ka­zach­sta­ne.

Į su­si­ti­ki­mą su Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ru Aud­riu­mi Kli­šo­niu, jo pa­va­duo­to­ju Min­dau­gu Jur­čiu­mi, ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju Čes­lo­vu Ker­paus­ku bei ki­tais val­džios at­sto­vais jau­ną­jį plun­giš­kį at­ly­dė­jo ma­ma Jū­ra­tė, tė­tis Rai­mon­das ir bro­lis Žil­vi­nas.
Lie­pos 17-ąją iš­skri­dus iš Vil­niaus ir pra­si­dė­jus gar­bin­gai mi­si­jai, eks­pe­di­ci­jos da­ly­vis Ka­ro­lis pa­sa­ko­jo ne­si­ti­kė­jęs, kad jų ko­man­das to­li­ma­ja­me Ka­zach­sta­ne už­klups smar­kios liū­tys, ku­rioms jie ne­bu­vo pa­si­ruo­šę, ir kad tem­pe­ra­tū­ra sieks tik aš­tuo­nis laips­nius ši­lu­mos. Ta­čiau, įvei­kę vi­sus už­klu­pu­sius sun­ku­mus, pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras 18“ da­ly­viai at­li­ko sa­vo pa­trio­ti­nę mi­si­ją ir įgy­ven­di­no už­si­brėž­tus tiks­lus.
24-erių far­ma­ci­nin­kas K. Ku­bi­lius sa­kė, kad da­ly­vau­ti pro­jek­te „Mi­si­ja Si­bi­ras“ sva­jo­jo jau se­niai. „Kai iš tūks­tan­čio no­rin­čių­jų da­ly­vau­ti šio­je mi­si­jo­je at­rin­ko aš­tuo­nias­de­šimt da­ly­vių, tarp ku­rių pa­te­kau ir aš, la­bai ap­si­džiau­giau. Ta­da su­pra­tau, kad mi­si­ja slė­pė­si kaž­kur vi­du­je la­bai se­niai, ta­čiau tik šiais me­tais ga­lu­ti­nai įsi­ti­ki­nau, kai te­ko pra­leis­ti tris mė­ne­sius JAV ir su­vok­ti, kaip pa­si­ilgs­ti Lie­tu­vos, kai esi taip to­li nuo gim­tų­jų na­mų“, – pa­brė­žė jau­nuo­lis.
Kaip sa­kė K. Ku­bi­lius, per tas vie­nuo­li­ka die­nų, pra­leis­tas Ka­zach­sta­ne, pro­jek­to ko­man­dai pa­vy­ko ap­lan­ky­ti ir su­tvar­ky­ti lie­tu­vių pa­lai­do­ji­mo vie­tas še­šio­li­ko­je ka­pi­nai­čių Ka­ra­gan­dos, Džez­kaz­ga­no ir Bal­cha­šo apy­lin­kė­se. Šio­se vie­to­vė­se ko­man­dos na­riai pa­sta­tė še­šis lie­tu­viš­kus kry­žius, at­spin­din­čius mūsų tra­di­ci­jas, Rūd­nyk ir Ry­ti­nio Kon­ra­do ka­pi­nė­se pa­ga­mi­no ir su­mon­ta­vo dvi at­mi­ni­mo plokš­tes su už­ra­šais, skir­tais čia gal­vas pa­dė­ju­sių tau­tie­čių at­mi­ni­mui. Taip pat jau­nie­ji eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai su­tvar­kė ir su­re­mon­ta­vo ke­tu­ris me­mo­ria­lus Ma­my­čių ka­pi­nė­se, Ken­gy­re, Ry­ti­nia­me Kon­ra­de ir Rūd­nyk.
Eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai, pa­si­skirs­tę į Pie­tų ir Šiau­rės ko­man­das, Ka­zach­sta­ne ne tik ieš­ko­jo lie­tu­vių ka­pi­nių ir jas tvar­kė, bet ir su­si­ti­ko su šia­me to­li­ma­me kraš­te te­be­gy­ve­nan­čiais lie­tu­viais. Jie no­riai da­li­jo­si sa­vo is­to­ri­jo­mis.
Pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­kęs jau­na­sis eks­pe­di­ci­jos da­ly­vis K. Ku­bi­lius su­si­ti­ki­mo da­ly­viams pa­sa­ko­jo, kad Džez­kaz­ga­ne su­ti­ko lie­tu­vį Vla­dą Rač­kai­tį, gi­mu­sį Ka­zach­sta­ne, la­ge­ry­je su­si­pa­ži­nu­sių po­li­ti­nių ka­li­nių šei­mo­je. Vla­das Lie­tu­vo­je lan­kė­si tik vie­ną kar­tą. Ne­pai­sant to, pa­sak Ka­ro­lio, lie­tu­vių kal­ba V. Rač­kai­čiui bu­vo įskie­py­ta nuo vai­kys­tės, ir jis su eks­pe­di­ci­jos da­ly­viais sten­gė­si kal­bė­ti tik lie­tu­viš­kai. Kai ku­rių fra­zių jis jau ne­be­su­pra­to, ta­čiau py­ko, kai eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai su juo pra­kal­bo ru­siš­kai, sa­kė no­rin­tis su mi­si­jos da­ly­viais kal­bė­ti tei­sin­ga kal­ba. Plun­giš­kį su­ža­vė­jo nuo ma­žens Ka­zach­sta­ne gy­ve­nan­čio lie­tu­vio pa­trio­tiš­ku­mas.
Kaip pa­sa­ko­jo Ka­ro­lis, jį su­krė­tė Bal­cha­šo ka­pi­nės. Jos pri­mi­nė emo­ci­nio ka­ro lau­ką, ku­ria­me vie­ni­ši sto­vė­jo ke­li pa­min­klai mi­ru­siems la­ge­ry­je at­min­ti. „Pli­ka aki­mi ten nie­ko ne­ga­li pa­ma­ty­ti. Ta­da su­pran­ti, kaip grei­tai pa­mirš­ta­ma is­to­ri­ja. Ten li­kę tik ap­tru­pė­ję la­ge­rio sie­nų li­ku­čiai“, – emo­ci­jo­mis da­li­jo­si Ka­ro­lis.
„At­li­kęs gar­bin­gą mi­si­ją, su ki­tais da­ly­viais su­tvar­kęs lie­tu­vių ka­pa­vie­tes, į Lie­tu­vą grį­žau nu­si­tei­kęs la­bai pa­trio­tiš­kai. Esu ku­pi­nas emo­ci­jų, ku­rios dar ne­spė­jo su­si­gu­lė­ti. Mi­si­ja su­tei­kė ga­li­my­bę tė­vy­nės il­ge­sį pa­ma­ty­ti iš ki­tos per­spek­ty­vos, pri­si­lie­čiant prie is­to­ri­jos ir, be abe­jo, ją puo­se­lė­jant“, – pa­sa­ko­jo jau­nuo­lis.
Be to, pa­sak Ka­ro­lio, pa­grin­di­nė pro­jek­to mi­si­ja dar prie­ša­ky: bus ren­gia­mi su­si­ti­ki­mai mo­kyk­lo­se, bib­lio­te­ko­se ir ben­druo­me­nė­se. Jų me­tu da­ly­va­vu­sie­ji eks­pe­di­ci­jo­je da­lin­sis par­si­vež­ta ne­įkai­no­ja­ma pa­tir­ti­mi.
Ka­ro­lis Sa­vi­val­dy­bė­je vy­ku­sia­me su­si­ti­ki­me pa­ci­ta­vo ir vie­no eks­pe­di­ci­jos va­do­vo Ar­nol­do Fo­ko žo­džius, pa­li­ku­sius plun­giš­kiui gi­lų įspū­dį: „Nė­ra aiš­ku, koks li­ki­mas lau­kia šių ka­pi­nių. Gy­ve­no čia kaž­ka­da lie­tu­viai ar ne, su­ži­no­ti ne­įma­no­ma, nes ne­bė­ra ko pa­klaus­ti. To­dėl pri­va­lo­me pa­sta­ty­ti at­mi­ni­mo žen­klus ir įro­dy­ti, kad yra žmo­nių, ku­riems rū­pi šių ka­pi­nių li­ki­mas.“
Sa­vi­val­dy­bės me­ras A. Kli­šo­nis dė­ko­jo Plun­gę gar­si­nan­čiam K. Ku­bi­liui ir pa­ger­bė jau­ną­jį pa­trio­tą įteik­da­mas jam Plun­gės vė­lia­vą bei at­mi­ni­mo do­va­nė­lę, o jo tė­ve­liams – gė­lių. Me­ras lin­kė­jo mi­si­jos da­ly­viui kuo di­džiau­sios sėk­mės, dė­ko­jo tė­ve­liams, kad už­au­gi­no ir iš­auk­lė­jo sū­nų, ku­riuo ga­li di­džiuo­tis ne tik jie pa­tys, Plun­gės mies­tas, bet ir vi­sa Lie­tu­va.
Jau­no­jo plun­giš­kio tė­ve­liai sa­vo ruož­tu dė­ko­jo Plun­gės sa­vi­val­dy­bei, Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riui bei ki­tiems val­džios at­sto­vams, ku­rie pa­ti­kė­jo jų sū­nu­mi ir pa­ska­ti­no šiam pa­trio­tiš­kam žings­niui. „Duo­da­mas ki­tam, pra­tur­tė­ji ir pats“, – džiau­gė­si sū­nu­mi ir jo gra­žiais dar­bais ma­ma Jū­ra­tė.

Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės inf.

Nuotraukoje: K. Kubilius ir artimieji buvo pagerbti mero A. Klišonio (pirmas iš kairės).