Vio­le­ta Skie­rie­nė: „Ge­rai, kad ga­lė­jo­me jau pra­dė­ti“

Lie­tu­vo­je su­švel­ni­nus ka­ran­ti­no są­ly­gas, nuo ba­lan­džio 27-osios du­ris skai­ty­to­jams at­vė­rė Plun­gės vie­šo­ji bib­lio­te­ka. Nuo ba­lan­džio 28 die­nos kas­die­nius dar­bus taip pat pra­dė­jo mies­to bei vai­kų bib­lio­te­kos. Dir­ba jau ir pen­kios kai­mo bib­lio­te­kos. Po še­šias sa­vai­tes tru­ku­sio griež­to ka­ran­ti­no kny­gų na­mai ir jų iš­ti­ki­mie­ji lan­ky­to­jai leng­viau at­si­du­so.

Kaip pa­sa­ko­jo Plun­gės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Vio­le­ta Skie­rie­nė, nors ka­ran­ti­nas dar tę­sia­si, ta­čiau bib­lio­te­ka, lai­kan­tis vi­sų sau­gos rei­ka­la­vi­mų, dar­bą jau pra­dė­jo ir ne­kan­triai lau­kia skai­ty­to­jų. „Iš­ti­ki­mie­ji kny­gų my­lė­to­jai, ma­nau, yra la­bai pa­si­il­gę kny­gų skai­ty­mo, ta­čiau pir­mą die­ną bib­lio­te­ko­je jų pa­si­ro­dė vos vie­nas ki­tas. Ir tai – na­tū­ra­lu. Dėl vi­sa­me pa­sau­ly­je siau­čian­čio ko­ro­na­vi­ru­so žmo­nės dar bi­jo at­ei­ti. Ta­čiau kiek­vie­nas, no­rin­tis pa­si­im­ti pa­skai­ty­ti kny­gų, ga­li jas už­si­sa­ky­ti te­le­fo­nu ar­ba elek­tro­ni­niu paš­tu. Vė­liau at­ei­ti ir pa­si­im­ti“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rė.
Vi­sų pir­ma, kaip sa­kė V. Skie­rie­nė, bib­lio­te­kos ati­da­ry­mui bu­vo kruopš­čiai pa­si­ruoš­ta. „Ap­si­rū­pi­no­me vi­so­mis ap­sau­gos prie­mo­nė­mis – dez­in­fek­ci­niu skys­čiu, pirš­ti­nė­mis, kau­kė­mis, kai ku­rie dar­buo­to­jai – ir ap­sau­gi­niais sky­dais. Pa­si­rū­pi­no­me ir vie­ta, kur skai­ty­to­jai ga­li at­neš­ti ir pa­si­im­ti kny­gas. Lai­ky­da­mie­si sau­gos rei­ka­la­vi­mų, į bib­lio­te­ką įlei­džia­me tik po vie­ną skai­ty­to­ją. Grą­ži­na­mos kny­gos pa­de­da­mos ant grą­ži­ni­mui skir­to sta­liu­ko. Pa­pra­šius bib­lio­te­ki­nin­ko, ant kny­goms iš­duo­ti skir­to sta­liu­ko bus pa­dė­tos skai­ty­to­jo pa­gei­dau­ja­mos kny­gos. Dėl mū­sų ir skai­ty­to­jų sau­gu­mo tarp len­ty­nų vaikš­čio­ti ne­lei­džia­ma, lai­ko­ma­si at­stu­mo, ven­gia­ma kon­tak­to“, – pa­brė­žė V. Skie­rie­nė.
Be to, pa­sak pa­šne­ko­vės, 3D spaus­din­tu­vo pa­ga­min­tais sky­dais ar­ti­miau­siu me­tu ap­si­rū­pins vi­si bib­lio­te­kos dar­buo­to­jai. „Ap­sau­gi­niai mū­sų bib­lio­te­kos spaus­din­tu­vu pa­ga­min­ti sky­dai – ge­riau­sia ap­sau­ga nuo vi­ru­so. Jais jau ap­rū­pi­no­me Plun­gės li­go­ni­nę, kli­ni­ką „Pul­sas“, Gin­ta­ri­nę vais­ti­nę. Šiuo me­tu ga­mi­na­ma 20 ap­sau­gi­nių sky­dų, ku­rie bus pa­do­va­no­ti Plun­gės svei­ka­tos cen­trui. Ga­liau­siai ap­si­rū­pin­sme ir pa­tys. Jų tik­rai dar pri­reiks – vi­ru­sas taip greit nie­kur ne­dings“, – apie svar­biau­sias ap­si­sau­go­ji­mo prie­mo­nes pa­sa­ko­jo bib­lio­te­kos va­do­vė.
Ji taip pat džiau­gė­si, kad vai­kų bib­lio­te­ko­je pir­mą die­ną ap­si­lan­kė ir vie­nas ki­tas tė­ve­lis bei pa­ė­mė sa­vo at­ža­loms kny­gų. Su­švel­nin­tos ka­ran­ti­no są­ly­gos dar ne­lei­džia skai­ty­ti vie­to­je bei sė­dė­ti prie kom­piu­te­rių, ką la­biau­siai mėgs­ta vai­kai. Pa­sak pa­šne­ko­vės, jie tie­siog ver­žia­si prie kom­piu­te­rių, ta­čiau tai dar ne­lei­džia­ma. Džiu­gu, kad ma­žų­jų skai­ty­to­jų tė­ve­liai tai su­pran­ta.
Vie­šo­sios bib­lio­te­kos va­do­vė džiau­gė­si, kad ne­pai­sant griež­to ka­ran­ti­no są­ly­gų, kai bu­vo už­da­ry­tos vi­sos ša­lies bib­lio­te­kos, jų įstai­gos dar­buo­to­jai, esant to­kioms eks­tre­ma­lioms są­ly­goms, kruopš­čiai ir iš­ra­din­gai dir­bo. „Esu la­bai pa­ten­kin­ta sa­vo ko­lek­ty­vo dar­buo­to­jais, ku­rie še­šias sa­vai­tes ne­sė­dė­jo ran­kų su­dė­ję. Jų dar­bo re­zul­ta­tai kal­ba pa­tys už sa­ve. Vis­kas pa­teik­ta ata­skai­to­se. Bib­lio­te­kos da­buo­to­jų dar­bai pui­kuo­ja­si feis­bu­ko pa­sky­ro­je, ku­ri šiuo me­tu yra be­ne pa­ti svar­biau­sia ben­dra­vi­mo prie­mo­nė. Ne vel­tui sa­ko­ma – jei ta­vęs nė­ra feis­bu­ke, tai ta­vęs iš vi­so nė­ra. Be ga­lo daug veik­lų – gar­si­nio skai­ty­mo kon­kur­sų, vir­tu­a­lių ren­gi­nių, pa­si­vaikš­čio­ji­mų, pa­ro­dų, mo­ky­mų bu­vo pa­da­ry­ta. Nuo­to­li­nis dar­bas iš­ju­di­no be­veik vi­sus ša­lies bib­lio­te­ki­nin­kus – rei­kė­jo pa­suk­ti gal­vas, ką pa­ro­dy­ti, pa­teik­ti žmo­nėms. Į nuo­to­li­nę veik­lą dar­buo­to­jai įsi­trau­kė ypač ak­ty­viai – te­ko pa­virs­ti ir kny­gų he­ro­jais, įvai­riais per­so­na­žais bei nu­kel­ti skai­ty­to­jus į kny­gų pa­sau­lį“, – džiau­gė­si dar­buo­to­jų ak­ty­vu­mu bib­lio­te­kos di­rek­to­rė. Pa­sak jos, nuo­to­li­niu bū­du bus dir­ba­ma ir to­liau.
Kaip sa­kė V. Skie­rie­nė, nuo­to­li­nis dar­bas – di­džiu­lis iš­šū­kis, bet dirb­ti rei­kia. Ke­ti­na­ma tęs­ti mo­ky­mus – jau ruo­šia­ma­si kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo pa­mo­koms. „Prieš pa­skel­biant ka­ran­ti­ną, dirb­ti kom­piu­te­riu bu­vo­me ap­mo­kę pu­sę tūks­tan­čio gy­ven­to­jų. Šiuo me­tu ren­ka­mos 10–12 žmo­nių gru­pės ir mo­ky­mai tę­sis, tik jau nuo­to­li­niu bū­du“, – var­di­jo bū­si­mus dar­bus bib­lio­te­kos va­do­vė.
Kaip pa­brė­žė V. Skie­rie­nė, nuo­to­li­nis ben­dra­vi­mas nie­ka­da ne­pa­keis įpras­to be­dra­vi­mo, ta­čiau da­bar ki­to pa­si­rin­ki­mo nė­ra. „La­bai trūks­ta ben­dra­vi­mo ši­lu­mos ir nuo­šir­du­mo. No­ri­si kaip anks­čiau dirb­ti pil­nu pa­jė­gu­mu. Ge­rai nors tiek, kad jau pra­dė­jo­me. Kaip be­bū­tų, vis tiek ge­riau, kai at­ei­ni į dar­bą. Ma­nau, kad ka­ran­ti­nas il­gai ne­si­tęs, ir vis­kas bus kaip bu­vę. Ge­rai ir tai, kad mū­sų ne­daug. Ma­nau, ru­de­niop pa­vyks bent 90 pro­cen­tų įgy­ven­din­ti pla­nus – reng­si­me ir fo­to­alė­ją, ir tarp­tau­ti­nį ne­sku­bė­ji­mo fes­ti­va­lį „Upė“, taip pat – Si­mo­no Dau­kan­to skai­ty­mus“, – at­ei­ties pla­nais da­li­jo­si pa­šne­ko­vė.
Vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė lin­kė­jo, kad kuo dau­giau žmo­nių no­rė­tų skai­ty­ti ir jaus­tų skai­ty­mo ma­lo­nu­mą. „At­si­rin­ki­me pa­čias ge­riau­sias kny­gas ir jas skai­ty­ki­me. Gy­ve­ni­mas per trum­pas, kad švais­ty­tu­me jį vel­tui. Skir­ki­me lai­ką tik pa­tiems ge­riau­siems ir gra­žiau­siems da­ly­kams“, – lin­kė­jo V. Skie­rie­nė.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: V. Skie­rie­nė: „Prieš pa­skel­biant ka­ran­ti­ną, dirb­ti kom­piu­te­riu bu­vo­me ap­mo­kę pu­sę tūks­tan­čio gy­ven­to­jų. Šiuo me­tu ren­ka­mos 10–12 žmo­nių gru­pės, ir mo­ky­mai tę­sis, tik jau nuo­to­li­niu bū­du.“