Jungiamoji trasa tarp katilinių: jau nebe Mozūrų gatve, o skersgatviu
Balandžio 15 dieną nuotoliniu būdu vykęs Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdis prasidėjo nuo pranešimo apie UAB „Plungės šilumos tinklai“ 2019 metais jau atliktas ir 2020 metais numatomas atlikti investicijas. Prakalbus apie seniai planuojamą katilinių sujungimą, paaiškėjo, jog anksčiau trasos tiesimui pasirinkta Mozūrų gatvė jau atmesta. Dabar „taikomasi“ raustis Mozūrų skersgatviu.
Apie tai, kas buvo padaryta pernai ir kokios investicijos planuojamos šiemet, kalbėjo Kazys Milierius – Savivaldybės vietos ūkio skyriaus vyr. specialistas, ir Arūnas Tamošauskas – UAB „Plungės šilumos tinklai“ generalinis direktorius.
Šiais metais UAB „Plungės šilumos“ tinklai planuoja atlikti šias investicijas: V. Mačernio gatvės katilinės susidėvėjusio dujų reguliavimo punkto (reduktoriaus) keitimas (10 tūkst. eur.); perkamos dvi naujos transporto priemonės specialistams (39 tūkst. eur.); Žemaičių Kalvarijos katilinės katilo keitimas (150 tūkst. eur.) ir šiek tiek mažiau investicijų reikalaujantys darbai, tokie kaip daugiabučių namų stovų balansavimo prietaisai, nauji kompiuteriai, katilinių aukštuminių patalpų valymo įranga ir kt.
Paskutiniuoju punktu prie investicijų įrašyta jungiamosios trasos tarp V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvėse esančių katilinių įrengimas, siekiant tarp šilumos gamintojų sukurti konkurenciją. Apytikslė suma – 1,5 mln. eurų. Kol kas yra užsakytas techninio projekto rengimas.
Taigi, 2020 m. pateiktų derinti investicijų suma – 1,7 mln. eurų. Dalis lėšų bus imama iš ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų, Žemaičių Kalvarijos katilinės katilas bus keičiamas gavus ES paramą. O štai didžioji investicija – jungiamosios trasos tarp Mačernio ir Lentpjūvės katilinių centralizuotų šilumos sistemų įrengimas – bus vykdoma parengus techninį projektą ir jam pritarus bendrovės valdybai bei suradus finansavimą.
Kaip sakė A. Tomašauskas, įmonė „Plungės vandenys“ nesutiko, kad trasa eitų per anksčiau planuotą Mozūrų gatvę, mat ten eina spaudimininė nuotekų linija. Taigi, su projektuotoju vasario mėnesį ieškota kitų variantų. Iš pradžių pasiūlyta J. Tumo-Vaižganto gatvė, bet irgi atmesta, nes per daug komunikacijų po žeme, per sudėtinga viską atlikti techniškai. Pasirinktas Mozūrų gatvės skersgatvis. Bet ten šilumos trasa turės eiti per tris privačius sklypus. Dabar techninis projektas derinamas su atsakingomis institucijomis, taip pat numatomos derybos su sklypų savininkais.
Tomas Raudys domėjosi, ar dėl to, kad trasa keičia trajektoriją, keisis finansinė projekto išraiška? A. Tamošauskas atsakė, jog „gali būti“, bet konkrečių skaičių sakė neturintis. Meras Audrius Klišonis klausė, ar katilinių sujungimas užtikrins šilumos poreikį. „Žiūrint į tai, kokie yra pajėgumai šiandien – tikrai ne“, – sakė direktorius. Robertas Endrikas įžvelgė skleidžiamą demagogiją, esą trasa bus tiesiama „bet kur“. Priminė, kad šilumos kaina pas mus yra didžiulė, privati bendrovė iki šiol darė, ką norėjo, tad kodėl mes turėtume nieko nedaryti? „Manau, padarysime“, – buvo įsitikinęs politikas.
Visgi T. Raudys suabejojo, ar projektas mums bus pakeliamas? Patarė kolegoms nebepolitikuoti, palaukti techninio projekto, o tada ir matysime. A. Tamošausko paprašyta susisiekti su projektuotojais ir susižinoti tikslesnę kainą. Direktorius patikino, jog tokio kapitalo „Plungės šilumos tinklai“ vis tiek neturės, ES fondų paramos nebus, reikės arba Savivaldybės subsidijos, arba imti kreditą. „Geriausiu atveju tas projektas atsipirks per 30 metų“, – sakė A. Tamošauskas.
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: T. Raudys (kairėje), suabejoję, ar projektas Savivaldybei bus pakeliamas, patarė kolegoms nebepolitikuoti, palaukti techninio projekto, o tada ir žiūrėti. A. Tamošauskas komiteto narius patikino, jog kapitalo, reikiamo įgyvendinti projektą, „Plungės šilumos tinklai“ vis tiek neturės, ES fondų paramos nebus, reikės arba Savivaldybės subsidijos, arba imti kreditą.