Neįgalūs žmonės Plungėje dažniausiai sportuoja… prie šaškių lentos
Kokia yra neįgaliųjų užimtumo sportinė veikla Plungėje ir kaip pritaikyta visa infrastruktūra mūsų mieste šiems likimo nuskriaustiems žmonėms – apie tai kalbėta vasario 4 dieną, per Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdį. Kaip paaiškėjo, situacija gana liūdna – neįgaliesiems mūsų mieste tikrai nėra gerų sąlygų sportuoti.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Julija Čiuželienė kalbėjo, jog buvo apklaustos mūsų neįgaliųjų organizacijos apie dalyvavimą sportinėje veikloje. Iš atsakymų matyti, jog mažai kas sportuoja. Būna 1 ar 2 išvykos per metus į neįgaliųjų varžybas, kartais dalyvaujama Plungės visuomenės sveikatos biuro organizuojamuose užsiėmimuose ir minimaliai pasimankštinama savo draugijoje. Tiesa, netrukus Plungės Akademiko Adolfo Jucio progimnazijos sporto salėje Plungės neįgaliųjų draugija pradės sportuoti kiekvieną savaitę – tokia galimybė suderinta su Plungės sporto ir rekreacijos centru. O iš savivaldybės biudžeto, pasak J. Čiuželienės, sportinei neįgaliųjų veiklai pernai buvo numatyti 5 tūkst. eurų, tačiau paraiškos nepateikė nė viena neįgaliųjų organizacija. Priežastis – per maža suma.
Komiteto posėdyje dalyvavusios kelių draugijų atstovės bėdojo, jog su vežimėliais į sporto sales neįgaliesiems įvažiuoti sudėtinga, salių nuoma – labai brangi, treneriai už nedideles sumas su jais dirbti nenori. Naujojoje draugijų būstinėje, tiksliau – Plungės bendruomenės centre (parapijos namuose), patalpos jų veiklai labai geros, bet sportavimui nepritaikytos. Salė yra, bet kaskart, norint pajudėti, reikia išstumdyti kėdes, o paskui vėl sustatyti. Neįgalieji turi nuolat pajudėti ir jie tikrai norėtų sportuoti, bet Plungėje sąlygų nėra. Todėl pagrindinis jų sportas yra šaškės. Dar kartais – smiginis.
Komiteto nariai dėl to labai susikrimto ir apgailestavo, žadėjo sugalvoti, kaip pagerinti sąlygas. Ragino kreiptis į Savivaldybės tarybą, kad ši priimtų sprendimą atleisti draugijas nuo mokesčių, susijusių su sporto salių nuoma.
Be neįgaliųjų draugijų, Plungėje yra speciali ugdymo įstaiga, kurioje kasdien lankosi fizinę ir protinę negalią turintys jauni žmonės iki 21 metų. Tai – Plungės specialiojo ugdymo centras, kuriam vadovauja Rimantas Gentvilas. Čia jie ne tik mokomi, bet ir lanko įvairius užsiėmimus.
Direktorius pasakojo, jog mokosi 80 vaikų su specialiaisiais poreikiais, 45 per savaitę gyvena bendrabutyje. Maždaug trečdalis – ne mūsų rajono gyventojai. Be ugdymo, centre teikiamas ir sveikatinimas: vyksta 2–3 kūno kultūros pamokos per savaitę, yra sporto salė ir stadionas, vedama gydomoji kūno kultūra ir sporto (šokių) būrelis. Šokama paprastai, nes breiko, anot direktoriaus, nebėra kam šokti – jų ugdytiniai yra labai susilpnėję.
Dar centre teikiamos baseino ir kineziterapijos paslaugos, per pusmetį apsilanko iki 300 vaikų (dauguma yra ne šios įstaigos auklėtiniai, tad reikia mokėti nustatytą įkainį). Taip pat paslaugomis naudojasi stuburo bėdų turintys žmonės, pernai ateidavo ir bendrijos „Viltis“ nariai.
R. Gentvilas sakė, jog jų sporto salei verkiant reikia remonto, labai prastas ir šaligatvis prieš mokyklą, bet direktorius vis tiek optimistiškai kalbėjo apie galimybę pas juos rengti neįgaliųjų spartakiadas ir įvairius sportinius užsiėmimus.
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: Pasak J. Čiuželienės, neįgaliųjų organizacijos sportinėje veikloje dalyvauja labai mažai.