Ap­link Plun­gę – įspū­din­giau­sių me­džių marš­ru­tais

Ap­link Plun­gę taip pat au­ga ne vie­nas iš­skir­ti­nis Lie­tu­vo­je me­dis. Vals­ty­bi­nė sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba šiais me­tais skel­bia kon­kur­są „Ap­lan­kyk 25 įspū­din­giau­sius me­džius“ ir kvie­čia ja­me da­ly­vau­ti vi­sus Lie­tu­vos gy­ven­to­jus. Ypač ti­ki­ma­si plun­giš­kių ak­ty­vu­mo – mat Plun­gės apy­lin­kė­se au­ga net 4 šio są­ra­šo gra­žuo­liai.

Šimt­me­tį įsi­ki­bę vie­nas į ki­tą
Plun­gės ra­jo­ne au­gan­tys ka­mie­nais su­ki­bę me­džiai – Ąžuo­lai dvy­niai – trau­kia ne vie­no pra­ei­vio akį. Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­ni­jo­je, ne­di­de­lia­me miš­ke­ly­je, Ge­tau­čių kai­mo apy­lin­kė­se, stūk­san­tys aukš­či­as­tie­biai pas­ta­rai­siais me­tais ga­li mė­gau­tis iš­skir­ti­niu dė­me­siu: 2016 m. jie bu­vo įtrauk­ti į sau­go­mų me­džių Lie­tu­vo­je są­ra­šą, o šiais me­tais – į įspū­din­giau­sių­jų 25-uką.
Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos Lan­ky­to­jų ap­tar­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­ja Ro­ve­na Au­gus­ti­nė sa­ko, kad Ąžuo­lai dvy­niai yra ypa­tin­gi dėl sa­vo iš­vaiz­dos.
„Tai įspū­din­go aukš­čio – 26 m – me­džiai, ku­riems ga­li bū­ti apie 100 me­tų. Maž­daug 1,7 m aukš­ty­je ąžuo­lų ka­mie­nai su­au­ga į vie­ną 0,7 m plo­čio gum­bą, o aukš­čiau vėl iš­si­ski­ria“, – ko­men­tuo­ja spe­cia­lis­tė.
Pa­sak R. Au­gus­ti­nės, ti­ki­ma, kad Ąžuo­lai dvy­niai – ypa­tin­gi, o tai, kad jų ka­mie­nas su­si­jun­gia į vie­ną – ne at­si­tik­ti­nu­mas.
„Se­no­vė­je vi­si ąžuo­lai bu­vo gar­bi­na­mi, ir ti­kė­ta, kad juo­se gy­ve­na svar­biau­sias lie­tu­vių die­vas – Per­kū­nas. Že­mai­ti­jo­je au­gan­tys Ąžuo­lai dvy­niai taip pat yra ta­pę drau­gys­tės, mei­lės iš­sau­go­ji­mo sim­bo­liu, ma­no­ma, kad jie tu­ri ga­lių su­stip­rin­ti jaus­mus, tar­pu­sa­vio ry­šį“, – sa­ko Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko at­sto­vė.

Le­gen­do­mis api­pin­tas Min­gė­los ąžuo­las
Sau­go­mais Ąžuo­lai dvy­niai pa­skelb­ti pa­ly­gin­us la­bai ne­se­niai – vos prieš tre­jus me­tus, kai tuo tar­pu ki­ta­me Plun­gės ra­jo­ne, Nau­so­džio se­niū­ni­jos Vieš­to­vė­nų kai­me, au­gan­tis le­gen­di­nis Min­gė­los ąžuo­las sau­go­mas jau 6 de­šimt­me­čius.
Prie Plun­gės–Ku­lių ke­lio stūk­san­tis me­dis gar­sė­ja įvai­riau­sio­mis apie jį sklan­dan­čio­mis is­to­ri­jo­mis ir yra ant­ras se­niau­sias ša­ly­je po gar­sio­jo Stel­mu­žės ąžuo­lo. Me­dis pa­va­din­tas Min­gė­los pa­gal ša­lia gy­ve­nu­sio žmo­gaus pa­var­dę ir sau­go jau 5-tą šios šei­mos kar­tą. Sa­ko­ma, kad me­dis se­nes­nis už pa­čią Že­mai­ti­ją, me­nan­tis dar Vy­tau­to Di­džio­jo lai­kus ir jam ga­li bū­ti apie 600–700 me­tų.
Įdo­mu tai, kad Min­gė­los ąžuo­las ne­tu­ri vir­šū­nės – le­gen­dos by­lo­ja, kad ji bu­vo nu­kirs­ta po Že­mai­čių krikš­to, ir vie­toj ša­kų me­dy­je bu­vo įsta­ty­ta krikš­čio­nių kop­ly­tė­lė.
Min­gė­los ąžuo­las sie­kia be­veik 16 m aukš­tį, o ka­mie­no ap­im­tis – be­veik 8 m.

Aukš­tes­nis už dvy­li­ka­aukš­tį… uo­sis
Dar vie­nas nuo 1960 m. sau­go­mas me­dis Plun­gės apy­lin­kė­se yra Pla­te­liuo­se au­gan­tis, dau­giau nei 200 me­tų skai­čiuo­jan­tis Ra­ga­nos uo­sis. Tai vie­nas se­niau­sių uo­sių Lie­tu­vo­je ir vie­nas aukš­čiau­sių sau­go­mų me­džių: Ra­ga­nos uo­sis aukš­tes­nis nei 12-aukš­tis dau­gia­bu­tis – me­dis sie­kia net 32 m., o ka­mie­no ap­im­tis – net 7,5 m.
Tai vie­nas tų me­džių, ku­rių ne­rei­kia ieš­ko­ti miš­kų glū­du­mo­je: Ra­ga­nų uo­sis yra su­si­bū­ri­mų vie­ta, prie jo stab­te­li Pla­te­lių eže­rą juo­sian­tis dvi­ra­čių ta­kas, čia taip pat or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs ren­gi­niai, su­si­bū­ri­mai.
Le­gen­dos pa­sa­ko­ja, kad ra­ga­nos nak­ti­mis su­si­ren­ka prie uo­sio pa­si­tar­ti, o auš­tant iš­skren­da į Šat­ri­jos kal­ną – dėl to jis va­di­na­mas Ra­ga­nų uo­siu. Ki­ti kal­ba, kad me­dis to­kio įspū­din­go sto­to, nes ke­tu­ris uo­sius į vie­ną su­ri­šo vel­niai.
Ga­li bū­ti, kad ste­buk­li­nės ga­lios iš­ties glo­bo­ja me­dį, nes jis iš­gy­ve­no ne vie­ną grės­min­gą si­tu­a­ci­ją. Prieš de­šimt­me­tį į jį kir­to ašt­rus žai­bas, su­nai­ki­nęs da­lį ka­mie­no, bu­vo už­puo­lęs uo­sių ma­ras, ta­čiau il­ga­am­žis vi­sa tai at­lai­kė ir kas­met su­ža­liuo­ja.

Sto­riau­sias kaš­to­nas Lie­tu­vo­je

Šiek tiek to­liau nuo Plun­gės, vyks­tant link pa­jū­rio, ga­li­ma su­ras­ti sto­riau­sią Lie­tu­vo­je Sa­lan­tų kaš­to­ną. Jis au­ga Sa­lan­tų mies­te­lio par­ke, Kre­tin­gos ra­jo­ne. Kaš­to­no aukš­tis sie­kia 25 m, o ka­mie­no ap­im­tis – be­veik 5 m.
Ma­no­ma, kad kaš­to­nas au­ga dar nuo­ XIX a., nes šio­je vie­to­je, kur da­bar ap­tver­tas au­ga Sa­lan­tų pa­si­di­džia­vi­mas, prieš šimt­me­tį bu­vo dva­ras. Ga­li bū­ti, kad kaš­to­ną, kaip ir ki­tus bu­vu­sio dva­ro me­džius, pa­so­di­no Var­šu­vos uni­ver­si­te­to ad­junk­tas Kon­stan­ti­nas Gors­kis kar­tu su šei­ma pra­dė­jęs ap­link dva­rą kur­ti nuo­sta­bų so­dą.
Sa­lan­tų kaš­to­nas sau­go­mu pa­skelb­tas ly­giai prieš 20 me­tų – gy­ven­to­jai kal­ba, kad jį sma­giau­sia ap­žiū­rė­ti žy­din­tį, kai kaš­to­nas ap­ki­bęs di­džiau­siais žie­dų pum­pu­rais.

Pa­ma­tę me­džius – nu­ga­lės kiek­vie­nas
Ap­lan­ky­ti Ąžuo­lus dvy­nius, Min­gė­los ąžuo­lą, Ra­ga­nos uo­sį ir Sa­lan­tų kaš­to­ną, ap­ke­liau­ti vaiz­din­gas Plun­gės apy­lin­kes, o pas­kui – ir vi­są Lie­tu­vą ga­li kiek­vie­nas smal­suo­lis. Sau­go­mų me­džių Lie­tu­vo­je skai­čiuo­ja­ma apie 400, kai ku­rie jų au­ga aiš­kiai ma­to­mo­se vie­to­se, par­kuo­se, ta­čiau yra ir to­kių, ku­rių ga­li tek­ti ieš­ko­ti su na­vi­ga­ci­ja. Kiek­vie­no sau­go­mo me­džio ko­or­di­na­tes ga­li­ma ras­ti tin­kla­la­py­je www.pa­ma­tyk­lie­tu­vo­je.lt ir, nau­do­jan­tis iš­ma­niuo­ju te­le­fo­nu ar bet ko­kiu ki­tu na­vi­ga­ci­jos prie­tai­su, ne­sun­kiai su­ras­ti.
Kas­kart, kai su­ran­da­te sau­go­mą me­dį, tin­kla­la­py­je rei­kia pa­si­žy­mė­ti bu­vi­mo vie­tą. Jei vi­sus 25 su­spė­si­te ap­lan­ky­ti iki 2019 m. rug­sė­jo 10 d., tap­si­te nu­ga­lė­to­jais. Kiek­vie­nas pa­si­žy­mė­jęs gaus spe­cia­lų ko­dą, ku­rį ga­lės iš­keis­ti į pri­zus.

S-311

Nuotraukoje: Ąžuolai dvyniai.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos nuotr.