Dar vienas tarptautinis projektas
Plungės Senamiesčio mokykla didžiuojasi ne tik akademiniais pasiekimais, bet ir nepertraukiama projektine veikla. Jau beveik du dešimtmečius projektinės veiklos ratas įsuka vis naujus mokinius, kviečia tobulėti vis daugiau mokytojų. Plungės ir mokyklos vardas jau ne kartą skambėjo Švedijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Turkijoje Belgijoje, Portugalijoje, Ispanijoje. Taip bendradarbiaujant garsinama ne tik mokykla, Plungė, bet ir Lietuva.
Didžiulę partnerinės veiklos koordinavimo bei organizavimo patirtį yra sukaupusi anglų kalbos mokytoja metodininkė Sandra Jankauskienė. Jos koordinuojami projektai kasmet veja vienas kitą, neretai persiklodami tarpusavyje. Štai gegužės 4–9 dienomis Farerų salose buvo baigtas vykdyti dar 2018 m. įsisiūbavęs trišalis Lietuvos, Farerų salų ir Suomijos mokyklų „Nordplus Junior“ klasių mainų projektas „Pažinkime vieni kitus per mitologiją“.
Pirmasis susitikimas su Farerų salų Giljaneso pagrindinės ir Suomijos Kestilos vidurinės mokyklų delegacijomis įvyko prieš metus Plungėje. Čia buvo numatytos bendradarbiavimo gairės, pristatyta lietuvių etnokultūra, mitologija, svečiams iš Skandinavijos parodytas kraštas nuo pajūrio iki sostinės. 2018 m. spalio mėn. projekto koordinatorė S. Jankauskienė su mokytojomis V. Makauskiene ir A. Vasiliauskiene mitologijos žinių gilinti mokinių grupę lydėjo į Suomiją.
Šį savaitgalį projekto „Pažinkime vieni kitus per mitologiją“ keturiolikos mokinių grupė su mokytojomis S. Jankauskiene, R. Paulikiene ir L. Domarkiene grįžo iš Farerų salų ir tebegyvena patirtais įspūdžiais. Pasak plungiškių, unikali, įspūdinga, egzotiška gamta, matyt, ir skatino tos šalies žmones kurti legendas ir mitus, kuriuose veikia gamtos jėgų gaivalai, raganos, milžinai, troliai, Atlanto vandenyno gyventojai.
Projektinės veiklos nauda mokiniams tikrai didžiulė. Pakeliui į Farerų salas aplankyta Kopenhaga, išvaikščiotas Tivolio parkas; išgyventa įvairių ribinių situacijų, kurios brandina asmenybę. Mokiniai, apsigyvenę fareriečių šeimose, įsisavino ne tik specialų bendravimo kursą, bet ir pažino šalies kultūrą iš vidaus, pagilino anglų kalbos žinias. O kur dar edukacinių ir pažintinių veiklų, kurias organizavo Giljaneso pagrindinė mokykla, išliekamoji vertė!?
Pirmąją viešnagės dieną projekto dalyviai iš karto kibo į darbą: grupėse išsivertė, išsianalizavo pateiktas fareriečių legendas ir mitus. Antrąją dieną, po bendros Giljaneso mokyklos mokinių maldos, delegacijos pristatė savo namų darbus mitologijos tema. Senamiestukai moderniu šokiu vizualizavo lietuvių mitologinę būtybę – žaltį. Šokis, primenantis lietuvių sutartinių ritualinius ratelius, taip pat atskleidė mitologinių būtybių – laumių – vietą lietuvių pasaulėjautoje, o vyriausiasis pagonių dievas – Perkūnas – buvo pristatytas pasitelkus liaudišką instrumentą – tarškynę.
Akademinę projekto dalyvių veiklą susitikimo organizatoriai nuolat keitė pažintinėmis išvykomis, ekskursijomis. Antrąją viešnagės dieną aplankėme netoliese esančią Vergų uolą, o trečiąją – serpantinais, tuneliais, keltu pasiekėme nepaprasto grožio legenda apipintą Atlanto vandenyno skalaujamą uolų pakrantę. Ketvirtadienis buvo skirtas kelionei į sostinę – Torshauną. Sostinė – jaukus miestas, išlaikęs senovinę vikingų dvasią. Akis traukė siaurutės gatvelės, ryškiaspalviai mediniai pastatai, apželdinti stogai, mažyčiai vidiniai kiemeliai ir kuklūs darželiai – be įspūdingų žiedų ir spalvų.
Projekto metu jutome didelį mokyklos bendruomenės dėmesį. Štai vieną vakarą tėveliai visus pakvietė pasivaišinti nacionaliniais fareriečių valgiais. Ant stalo puikavosi mūsų, lietuvių, skoniui neįprasti patiekalai – džiovinta banginių mėsa ir riebalai su bulvėmis, džiovintas ėriuko kumpis, daržovių sriuba su menkės gabaliukais ir dar daug kitokių pikantiškų skanėstų.
Laikas svečioj šaly lėkte pralėkė, neužtruko ir penktadienis – atsisveikinimo diena. Apsikabinimai, kunkuliuojantys jausmai, ašaros… Tokia jau visų projektų pabaiga…
Palikome Farerų salas pliaupiant lietui, nors visą savaitę mus dengė aukštas dangus ir lydėjo saulė. Juokavome, jog Farerų salų mitologinės būtybės mums buvo geranoriškos ir projektą leido įvykdyti taip, kaip ir buvo suplanuota.
Projektai negalėtų vykti sklandžiai, jei nebūtų komandinio darbo. Dėkojame Senamiesčio mokyklos administracijai už idėjų palaikymą, kolegoms – už bendradarbiavimą, mokinių tėveliams – už rūpestį. Tikime, kad dar ne viena mokinių karta turės galimybę ištarti savo mokyklos vardą už Lietuvos ribų.
Rūta Paulikienė
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė