Kas būtų, jeigu būtų…
Birželio 4-ąją Plungės rajono savivaldybės posėdžių salėje vyko susitikimas su UAB „TEC Indusry“ vadovu Visvaldu Šavelskiu ir UAB „Ekotermija“ projektų vadovu Mariumi Bružu. Jie Plungės rajono savivaldybės administracijos užsakymu Savivaldybės tarybos nariams bei administracijos specialistams pristatė atliktą studiją „Veiksmų planas mažinti šilumos energijos kainą Plungės mieste, modernizuojant V. Mačernio g. 19B katilinės pajėgumus“.
Kaip sakė konsultantai, V. Mačernio gatvėje esantys dujiniai katilai šiuo metu šilumos energiją gamina tik tada, kai nepakanka šilumos energijos srauto iš UAB „Plungės bioenergija“. Gamtinėmis dujomis kūrenamais katilais per metus pagaminama iki kelių šimtų MWh šilumos energijos.
Studijos rengėjai pabrėžė, kad pagrindinis jų darbo tikslas – rasti būdą, kaip optimizuoti Plungės šilumos ūkį ir šilumos kainą. Svečiai pateikė kelis scenarijus, kaip tai padaryti.
Pagal pirmąjį scenarijų, nuomos sutarčiai su UAB „Plungės bioenergija“ pasibaigus, nutraukiama šilumos gamyba dviem biokuro vandens šildymo katilais, biokuro kogeneracinė jėgainė veikia toliau, papildomas sistemos poreikis užtikrinamas šilumos tiekėjo įrenginiais.
Pagal antrą scenarijų, nuomos sutarčiai su „Plungės bioenergija“ pasibaigus, nutraukiama šilumos gamyba dviem biokuro vandens šildymo katilais (dėl pasibaigusio resurso), kogeneracinė jėgainė veikia toliau, o šilumos tiekėjas pasistato savo biokuro katilą (jo galia nustatoma analizės metu).
Pagal trečią scenarijų šilumos tiekėjas nuperka vieną „Plungės bioenergijos“ valdomą biokuro vandens šildymo katilą ir jį keičia pasinaudodamas Europos Sąjungos struktūrine parama.
Pagal ketvirtą scenarijų nuomos sutartis su „Plungės bioenergija“ nepratęsiama, įmonė nutraukia gamybą vandens šildymo katilais, šilumos tiekėjas stato savo biokuro katilus.
UAB „TEC Industry“ vadovas V. Šavelskis ir UAB „Ekotermijos“projektų vadovas M. Bružas pabrėžė, kad, jų manymu, pagrindinis dalykas, kurį reikėtų padaryti, – tai sujungti dvi centralizuoto šilumos tiekimo trasas, esančias V. Mačernio g. 19B ir Lentpjūvės g. 7A, Plungėje.
Jeigu šių dviejų katilinių tinklas būtų sujungtas, klausimų dėl šilumos kainos sumažinimo Plungės mieste net nekiltų. Kadangi šios šilumos trasos nesujungtos, pasak UAB „Ekotermija“ projektų vadovo M. Bružo, kasmet prarandama apie 400 tūkst. eurų. Tai didžiuliai pinigai. Ir tai viena iš priežasčių, kodėl Plungėje šilumos kaina tokia didelė, palyginus su kitais miestais.
Tačiau pagrindinė problema, kodėl kainos didelės – mokame po 3,28 Eur už vieną kWh, o kur dar dideli biokuro kaštai. Apie 80 proc. šilumos energijos perkama iš UAB „Plungės šilumos tinklai“.
Be to, kaip sakė projektų vadovas M. Bružas, tiek V. Mačernio g. 19B, tiek Lentpjūvės g. 7A esančiose katilinėse įrengtų brangių šilumos gamybos įrenginių galia išnaudojama neoptimaliai. Tad šilumos vartotojai moka ir už tuos įrenginius, kurie nedirba. Pasak M. Bružo, išanalizavus esamą situaciją, nustatyta, kad katilinėse įrengti brangūs šilumos įrenginiai dirba 85 proc. pajėgumu, o tai ganėtinai žemas šilumos gamybos efektyvumas, turint omeny, kad Lentpjūvės g. 7A katilinėje eksploatuojamas kondensacinis dūmų ekonomaizeris (KDE). Šioje katilinėje įrengtas 5MW biokuro katilas ir KDE neveikia optimalia galia, kas ir neleidžia išnaudoti kuro energijos. O KDE nešildymo sezonu apskritai negali veikti dėl per mažos galios.
Be to, iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei atitinkamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos (CŠT) palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Jei šilumos tiekėjas valdo šilumos gamybos įrenginius, kurių galios pakanka visam vartotojų šilumos poreikiui patenkinti, šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos kaip atitinkamo mėnesio šilumos gamybos kainos kintamoji dedamoji konkrečioje sistemoje.
V. Mačernio g. 19B katilinės CŠT sistemoje palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos nustatomos kaip gamtinių dujų gamybos kintamoji dedamoji. Atsižvelgiant į tai, V. Mačernio g. 19B katilinės CŠT sistemos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos yra aukštos, atitinkamai aukšta ir iš nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „Plungės bioenergija“ superkamos šilumos kaina.
Tad, kaip pabrėžė M. Bružas, jeigu V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilinių CŠT sistemos būtų sujungtos, superkamos šilumos kainą ribotų neaukšta gamtinių dujų kaina, o didžiąja dalimi – biokuro kaina. Atitinkamai iš nepriklausomo šilumos gamintojo superkamos šilumos kaina būtų mažesnė.
Sujungus šių dviejų katilinių CŠT sistemas, kuro struktūroje biokuras sudarytų apie 85 proc., gamtinės dujos – 15 proc. V. Mačernio g. 19B ir Lentpjūvės g. 7A katilinių sunaudojamo kuro.
M. Bružas minėjo, kad, atlikus 2013–2017 metų vertinimą, nustatyta, kad vidutinė šiuo laikotarpiu supirktos šilumos kaina buvo 2,90 ct/kWh, tuo tarpu, sujungus sistemas, maksimali pirktos šilumos kaina būtų buvusi atitinkamai 1,96 ct/kWh, t. y. 32 proc. mažesnė.
Studijos autoriai taip pat pažymėjo, kad vadovaudamiesi Šilumos kainų nustatymo metodika ir Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu, apskaičiavę, jog dėl to, kad Plungėje tinkamu laiku nebuvo sujungtos V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilinių sistemos, šilumos vartotojai (nuo 2013 metų sausio iki 2017 metų pabaigos) permokėjo 2,4 mln. eurų.
Dirbančiųjų skaičius šilumos tiekimo įmonėje taip pat yra svarbus rodiklis. UAB „Plungės šilumos tinklai“ vienai realizuotai GWh/metus šilumos energijai 2016 metais teko 1,07 darbuotojo. Pridėjus nepriklausomų šilumos gamintojų darbuotojų skaičių (15 darbuotojų), atitinkamai vienai realizuotai GWh/metus šilumos energijos tektų 1,34 darbuotojo. Vidutinis rodiklis 2016 metais buvo 0,57 darbuotojo/GWh.
Viską apibendrinus, pasak studiją atlikusių konsultantų, galima sakyti, kad optimaliai neišnaudojami katilinėse įrengtų brangių įrenginių galingumai, aukštos biokuro kainos, laiku nesujungtos katilinės yra tos priežastys, kurios lemia dideles šilumos kainas Plungės mieste.
Konsultantų paklausus, ar pasirinkus ir įgyvendinus vieną pasiūlytą šilumos ūkio optimizavimo scenarijų, šilumos kaina Plungės gyventojams tikrai sumažėtų, buvo atsakyta, kad bet kurio pasiūlymo įgyvendinimas kainuos, o tos investicijos bus įskaičiuotos į šilumos kainą.
„Dar metams pratęsti sutartį su „Plungės bioenergija“ – tikrai nieko blogo, o per tuos metus reiktų rimtai svarstyti, ar nevertėtų Plungės savivaldybei derėtis ir nupirkti „Plungės bioenergijos“ įrenginius“, – kaip vieną iš realiausių variantų teikė konsultantai.
Išklausę ataskaitos, Plungės savivaldybės administracijos specialistai bei Tarybos nariai garsiai svarstė ir gūžčiojo pečiais ieškodami tinkamo sprendimo, kas būtų, jeigu pirktume savo biokuro katilą, jeigu nutrauktume su „Plungės bioenergija“ sutartį, jeigu sujungtume katilines, ar sutiktų parduoti „Plungės bioenergija“ įrenginius… Kas būtų, jeigu nesutiktų… Kas būtų, jeigu būtų…
Aišku tik viena, kad šilumos kaina, priėmus vienokį ar kitokį sprendimą ir jį įgyvendinus, greitu laiku nesumažėtų.
Plungės rajono savivaldybės inf.
Nuotraukoje: UAB „TEC Industry“ vadovas V. Šavelskis (dešinėje) ir UAB „Ekotermija“ projektų vadovas M. Bružas.