Kultūros įstaigų perspektyvoje – ir bibliotekos ant ratų
Plungės rajono savivaldybės planuose – kultūros įstaigų optimizavimas. Pertvarkos planas turėtų būti pradėtas įgyvendinti nuo kitų metų. Pirmadienį Švietimo, kultūros ir sporto komitete pristatyta įstaigų veiklos analizė ir pakalbėta apie galimas perspektyvas. Panašu, kad mažės bibliotekų kaimuose.
Siekiant efektyvinti (optimizuoti ar decentralizuoti) kultūros įstaigų veiklą, Švietimo, kultūros ir sporto komitetas dar pernai rudenį sutarė, kad turi būti sudaryta darbo grupė, kuri peržiūrėtų Plungės rajono kultūros įstaigų tinklą bei pateiktų galimus siūlymus jo pertvarkai. Taip pat buvo atliktas tyrimas „Plungės rajono gyventojų apklausa apie kultūros poreikius“.
Situaciją apie mūsų kultūros įstaigas pristačiusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Saukalienė pradėjo nuo kaimo kultūros centrų.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie kultūros centrų skyriai yra nutolę tik kelis kilometrus nuo Plungės kultūros centro, reikėtų parengti tvarką, kurioje būtų aiškiai nustatytos 4 kaimiškųjų kultūros centrų (Žlibinų, Kulių, Šateikių, Žemaičių Kalvarijos) kultūros centrų aptarnavimo zonos. Čia tam, kad būtų vadinamasis kultūrinis tolygumas.
Kitas dalykas – dauguma kultūros centrų pažymi, jog ne visos seniūnijos geranoriškai bendradarbiauja prižiūrit kultūros centrų prieigas. Kultūros centruose nėra darbuotojų ūkio reikalams, tad seniūnijos turėtų rūpintis viešų erdvių tvarkymu prie minėtų įstaigų.
Kalbant apie etatus – patys kultūros įstaigų darbuotojai yra išreiškę siūlymą dar labiau stiprinti kultūros centrų infrastruktūrą ir nemažinti esamų etatų skaičiaus. O kaip bus – matysime pertvarkos plane. Rengiant kultūros įstaigų tinklo pertvarkos planą, žadama atsižvelgti į gyventojų skaičių seniūnijose, esamą kultūros įstaigų infrastruktūrą, turimą bazę, susisiekimo galimybes ir kt.
Bibliotekų skaičius, pasak V. Saukalienės, sumažės. Dabar Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka turi 18 struktūrinių teritorinių padalinių: 1 Plungės mieste ir 17 rajono miesteliuose ar kaimuose. Artimiausią dešimtmetį pokyčių tikrai bus, kai kurie pasiūlymai buvo gauti ir iš bibliotekų.
Pavyzdžiui, iki 2030 m. galbūt beliks tik 5 didesnių miestelių bibliotekos, nes mažėja gyventojų kaimuose. Visas kitas rajono gyvenvietes tokiu atveju aptarnaus mobili biblioteka. Lietuvoje tokia praktika jau taikoma. Vadinamoji biblioteka ant ratų aptarnaus kaimo bibliotekas kartą per savaitę nustatytose vietose nustatytu laiku. Tai leis sumažinti komunalines išlaidas ir etatų skaičių.
Taip pat artimiausiu metu galvojama perkelti Alsėdžių ir Platelių miestelių bibliotekas į Alsėdžių ir Platelių gimnazijas, sujungiant su gimnazijų bibliotekų fondais. Tokį pasiteisinusį modelį jau matome Šateikiuose ir Staneliuose. Karklėnuose esančią biblioteką (skyrių) planuojama uždaryti. Nebent ten liktų tik knygų išdavimo punktas.
Pasak V. Saukalienės, norint įstaigų pertvarką pradėti 2021-asiais, jau birželio mėnesį pilnai parengtą tvarkos aprašą turėtų svarstyti Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, o liepos ar rugsėjo mėnesį – patvirtinti Savivaldybės taryba.
Vicemerė Asta Bierlė Eigirdienė domėjosi, kaip bus su Aleksandravo kaimo biblioteka? Gyvenvietė nemaža, pastatai geri, tik nėra mokyklos, tad nebus ko sujungti… Gal bus taikoma išimtis?
V. Saukalienė sutiko, jog tai – jautrus klausimas, ir patikino, jog dar bus ne viena diskusija, kaip teisingiausiai sudėlioti mūsų kultūros įstaigų pertvarkos planą.
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: Planuojama, kad į tas gyvenvietes, kur bus uždarytos bibliotekos, atvažiuos mobilios bibliotekos.