Kiek komisijos narių – penki ar daugiau – profesionaliau atliks darbus?
Daugeliui į darbotvarkę įtrauktų klausimų balandžio 14-ąją vykusio Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio metu buvo pritarta bendru sutarimu be didelių emocijų, ginčų ir diskusijų. Tačiau pora klausimų, kuriuos pristatė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys, tarp posėdžiavusių sukėlė emocijų bangą – liejosi karštos diskusijos, pasisakymai, nuomonės. Iškilę klausimai dėl komisijos narių skaičiaus, jos būsimos veiklos taip ir liko neatsakyti, nes posėdžiavusiųjų nuomonės išsiskyrė. Vieniems buvo viskas aišku, kitiems – nelabai. Tad nutarta iki galo neišspręstus klausimus atidėti kitam nuotoliniam komiteto posėdžiui.
Savivaldybė turi prisidėti prie mokytojų išeitinių kompensacijų išmokų
Nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje aptartas mokytojų skaičiaus optimizavimo tvarkos aprašo įgyvendinimas Plungės rajono savivaldybėje. Šį klausimą pristačiusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Birutė Brogienė posėdžio dalyvius supažindino su iš Švietimo ir mokslo ministerijos gautu projektu, kuriame kalbama apie ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse bendrojo ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų išeitinių kompensacijų išmokas. Ji pabrėžė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos atsiųstame rašte rašoma, jog du trečdalius lėšų mokės Ministerija, o vienu trečdaliu privalės prisidėti Savivaldybė iš savo biudžeto.
„Anksčiau tą trečdalį sumos Savivaldybė galėdavo apmokėti iš mokymo lėšų, tačiau dabar to padaryti nebegalėsime. Valstybės kontrolės išvadose sakoma, kad mokymo lėšų negalima užskaityti kaip trečdalio Savivaldybės lėšų“, – posėdžiavusiesiems pranešė B. Brogienė.
Posėdžio pirmininkė Vida Bondauskienė klausė, ar gauti raštiški Valstybės kontrolės ar Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymai, kad išmokoms nebegalima naudoti mokymo lėšų. Pasak B. Brogienės, raštu nėra gauta jokių vadovybės nurodymų, o lėšų poreikis kompensacijų išmokoms esąs didžiulis. „Gal reikėtų kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir prašyti padėti išspręsti šį klausimą“, – siūlė V. Bondauskienė. Ji pabrėžė, kad tokių didelių pinigų šiai programai įgyvendinti Savivaldybė savo biudžete nusimačiusi nebuvo.
Papildomų lėšų skirti negali – biudžetas neleidžia
Posėdyje dalyvavęs meras Audrius Klišonis pabrėžė, kad dabartiniame Darbo kodekse numatyta, kokios išmokos turi būti išmokamos. Jos visiems vienodos, tad išimčių nėra ir pedagogams. „Gal dirbkime taip, kaip dirbome anksčiau – ministerija dengia du trečdalius išeitinių kompensacijų, o vieną trečdalį moka pačios įstaigos. Apie 35 tūkst. eurų papildomos sumos, kurios mums reikėtų išeitinėms išmokėti, skirti negalime – biudžetas to daryti neleidžia. Savivaldybės pirmo ketvirčio nesurinktas biudžetas siekia 407 tūkst. eurų. Turime iš pernai „grįžusių“ pinigų – 79,6 tūkst. eurų. Kaip matome, biudžetas gana ribotas. Papildomai skirti lėšų nėra iš kur“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo meras.
Posėdžiavusieji sutiko su mero nuomone, ir klausimui pritarta bendru sutarimu.
Komisijoje turi būti 5 nariai
Daugiausia diskusijų sukėlė klausimai dėl Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų Plungės rajono savivaldybėje suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo bei dėl Plungės rajono savivaldybės monumentaliosos dailės kūrinių statymo ir jų priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo. Šiuos klausimus pristatė T. Jocys.
Jis supažindino posėdžiavusiuosius su tvarkos aprašais ir pabrėžė, kad pirmiausia reikia sudaryti komisiją. Jos sudėtyje turi būti penki nariai – du deleguoti Savivaldybės administracijos, du asmenys, dirbantys istorijos, etnologijos ar kultūros srityje, ir seniūnas tos vietovės, kurioje ketinama ką nors įamžinti. T. Jocys pabrėžė, kad realiausias kandidatas iš Administracijos būtų Gintaras Ramonas.
Valdantieji į komisiją nori įkišti ir Tarybos narį
Tarybos narė Judita Stankutė, išklausiusi T. Jocio informacijos, klausė, ar komisijos sudėtis keisis priklausomai nuo to, kokioje vietovėje bus ketinama įamžinti žymų žmogų, istorinę datą, įvykį ar gatvės pavadinimą. Skyriaus vedėjas tai patvirtino.
Posėdyje dalyvavusi vicemerė Asta Beierle Eigirdienė siūlė, kad vienas komisijos narys galėtų būti ir iš Tarybos atstovų. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas T. Jocys sakė, kad vis tiek galutinį sprendimą dėl įamžinimo lems Taryba, tad į komisiją įtraukti Tarybos narį galima, bet nėra būtinybės.
Savivaldybės meras A. Klišonis siūlė į komisiją neįtraukti politikų, nes pagal nuostatus ši komisija turi patariamąją teisę. Pasak mero, komisijoje daugiau reikėtų techninių ekspertų, kurie patartų, padėtų. Taip pat nedidelė penkių narių komisija, kaip sakė meras, dirbtų greičiau ir operatyviau, nes per dešimt dienų nuo prašymo gavimo būtina pateikti galutinį sprendimą. „Manau, kad pateiktą aprašą reikėtų šiek tiek pakoreguoti. Komisija, priimdama sprendimus, turi turėti teisę kviestis asmenis, kurie, jos manymu, reikalingi vienu ar kitu atveju. Palikime komisijai laisvesnes rankas, kad ji galėtų dirbti savo nuožiūra“, – siūlė Savivaldybės vadovas.
Mažai komisijai dirbti bus sudėtinga?
Posėdyje dalyvavusi Tarybos narė Jolanta Skurdauskienė nesutiko su, jos manymu, per maža komisijos sudėtimi. „Kelia abejonių maža komisijos sudėtis – keturi pastovūs nariai ir vienas besikeičiantis. Dirbti tokiai mažai komisijai būtų labai sudėtinga. Kaip balsuotų dėl priimamų sprendimų? Sakoma, kad ši komisija turi patariamąją teisę, tačiau apraše rašoma, kad ji priima sprendimus. Be to, kitame apraše dėl monumentaliosios dailės kūrinių statymo ir jų priežiūros neužsimenama apie tokią komisiją. Kaip čia yra iš tikrųjų?“ – klausinėjo J. Skurdauskienė.
Ji pridūrė, kad tarp dviejų T. Jocio pateiktų aprašų yra ryšys, tačiau nelabai aišku, kur pirmiausia reikia kreiptis norint ką nors įamžinti. Ji siūlė padidinti komisijos narių skaičių bei atidžiai padirbėti su minėtais aprašais, kad viskas būtų aiškiau.
Svarbu atsižvelgti į profesionalumą, o ne dydį
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas, išklausęs posėdžiavusiųjų nuomonių, pabrėžė, kad jam viskas aišku. „Vienas aprašas byloja, ką svarbaus Plungės rajone reikia įamžinti, o kitas – kaip tai gražiau ir geriau padaryti“, – teigė M. Česnauskas. Jis pridūrė, kad reikia leisti pradėti komisijai dirbti, pažiūrėti, kas negerai, o tik tada keisti ar koreguoti aprašus.
Kaip sakė Administracijos direktoriaus pavaduotojas, komisijos sudėtį bet kada galima keisti – ją didinti ar mažinti. Tačiau, pasak jo, nebūtina turėti daug, svarbiau atsižvelgti į komisijos narių profesionalumą, ar jie tinkamai priima sprendimus. Be to, kaip pabrėžė M. Česnauskas, visų paveldo ar kultūros specialistų į komisiją susikviesti neįmanoma – joje turi būti kompetentingiausi.
Tarybos narė Judita Stankutė džiaugėsi, kad pagaliau atsirado aprašai, kurie, jos manymu, labai reikalingi. „Džiugu, kad padarytas didelis ir svarbus darbas. Siūlyčiau pritarti minėtiems aprašams ir leisti komisijai pradėti darbus. Juk visada galima ką nors pakeisti, jei atsirastų nesklandumų“, – siūlė J. Stankutė.
Ir vicemerė A. Beierle Eigirdienė, ir Tarybos narė J. Skurdauskienė kategorškai nesutiko dėl mažos komisijos sudėties, tad siūlė ją padidinti. Kitas Tarybos narys A. Misiūnas siūlė klausimą atidėti kitam komiteto posėdžiui, nes pateikti aprašai iki galo nepakoreguoti ir neprieita vieningos nuomonės.
Galiausiai posėdyje nuspręsta organizuoti dar vieną nuotolinį posėdį, kuriame ir aprašai, ir komisijos sudėtis bus pakoreguoti. Tam pritarta bendru sutarimu.
Edita LUKIENĖ