„Se­se­lės taip pat yra žmo­nės. Jos ir­gi tu­ri tei­sę sirg­ti“

Pra­šo­ žmo­nių są­mo­nin­gu­mo – sau­go­ki­me vie­ni ki­tus

Pa­skel­bus ka­ran­ti­ną, po Plun­gę pra­dė­jo sklis­ti gan­dai, kad Plun­gės li­go­ni­nę esą iš­ti­ko kri­zė, nes vi­si įstai­gos dar­buo­to­jai la­bai iš­si­gan­dę. Esą dėl bai­mės už­si­krės­ti ko­ro­na­vi­ru­su se­se­lės ma­siš­kai pra­dė­jo im­ti ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lius ar­ba tie­siog sa­va­va­liš­kai nei­ti į dar­bą.

Iš­ties šiuo sun­kiu lai­ko­tar­piu dau­ge­liui su­teik­ta ga­li­my­bė dirb­ti nuo­to­li­niu bū­du ne­iš­ei­nant iš na­mų, ne­ben­drau­jant, ne­kon­tak­tuo­jant su ki­tais. Ta­čiau yra pro­fe­si­jų, kur ne­kon­tak­tuo­ti tie­siog ne­įma­no­ma. Tai – gy­dy­to­jai, se­se­lės bei ki­tas li­go­nius ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las.
Apie pa­ni­kuo­jan­čius ir į dar­bą ven­gian­čius ei­ti dar­buo­to­jus bei apie ki­to­kius gan­dus nu­spren­dė­me pa­klaus­ti Plun­gės li­go­ni­nės di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Dan­guo­lės Luo­tie­nės. Gy­dy­to­ja ka­te­go­riš­kai tai pa­nei­gė.
„Juk se­se­lės taip pat yra žmo­nės. Jos ir­gi tu­ri tei­sę sirg­ti. Dar­bo krū­vis iš­ties ne­ma­žas, ypač šiuo vi­siems pa­vo­jin­gu svei­ka­tai me­tu. Bū­na, kad dar­buo­to­jams ir nu­ga­ra skau­da, ir su­karš­čiuo­ja ar ki­taip su­ne­ga­luo­ja. Tad, kaip ir vi­si, pa­ju­tę vie­no­kios ar ki­to­kios li­gos simp­to­mus, ima ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mas ir gy­do­si. Bet kad sa­va­va­liš­kai nei­tų į dar­bą, to dar ne­te­ko gir­dė­ti. Žmo­nės pri­si­gal­vo­ja ne­bū­tų da­ly­kų“, – pa­nei­gė gan­dus D. Luo­tie­nė.

Su­sir­gu­sias se­se­les pa­va­duo­ja ki­tų sky­rių dar­buo­to­jos

Gy­dy­to­ja pri­dū­rė, kad su­sir­gu­sias se­se­les pa­va­duo­ja ki­tų sky­rių dar­buo­to­jos. Tad, pa­sak jos, dar­bas li­go­ni­nė­je vyks­ta pil­nu pa­jė­gu­mu. „Da­ro­mos ir eks­tri­nės ope­ra­ci­jos. Ne per se­niau­siai sėk­min­gai at­lik­tos achi­lo saus­gys­lės bei tul­žies ope­ra­ci­jos. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad li­go­ni­nė­se vi­ru­so ži­di­niai di­des­ni. Dėl spar­čiai ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je plin­tan­čio ko­ro­na­vi­ru­so įtam­pa tarp dar­buo­to­jų šiek tiek jau­čia­ma, bet dir­ba­me. Ir sau­go­mės, tu­ri­me vis­ko, ko rei­kia: ir dez­in­fek­ci­nio skys­čio, ir kau­kių, ir ki­tų rei­ka­lin­gų prie­mo­nių“, – apie li­go­ni­nės dar­bą pa­sa­ko­jo di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.
Gy­dy­to­ja pri­myg­ti­nai pra­šė gy­ven­to­jų są­mo­nin­gu­mo, ra­my­bės ir su­pra­ti­mo. Sa­kė, kad jie be rim­tos prie­žas­ties ne­si­kreip­tų ir ne­va­žiuo­tų į li­go­ni­nės pri­ėmi­mo sky­rių, nes tai ke­lia di­džiu­lę už­si­krė­ti­mo ko­ro­na­vi­ru­su ri­zi­ką. „Vi­sos li­go­ni­nės var­du la­bai pra­šau ne­pa­ni­kuo­ti ir be rei­ka­lo ne­pul­ti į pri­ėmi­mo sky­rių. Su­karš­čia­vus vai­kui, su­au­gu­sia­jam ar tie­siog pra­stai pa­si­ju­tus, skam­bin­ki­te šei­mos gy­dy­to­jui ir pa­si­kon­sul­tuo­ki­te. Di­dži­ą­ją da­lį pro­ble­mų ga­li­ma iš­spręs­ti nuo­to­li­niu bū­du. Taip bus ma­žiau ri­zi­kos už­si­krės­ti ir mums, ir jums. Jei­gu šei­mos gy­dy­to­jas ne­bus pa­jė­gus iš­spręs­ti jū­sų bė­dų, jis su­si­skam­bins su li­go­ni­ne. Rim­tai su­sir­gęs pa­cien­tas bus at­vež­tas į pri­ėmi­mo sky­rių, gul­do­mas į li­go­ni­nę ir gy­do­mas. Tad gal­vo­ki­me, ką da­ro­me. Sau­go­ki­me vie­ni ki­tus“, – in­for­ma­vo li­go­ni­nės di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja D. Luo­tie­nė.

Gyventojams trūksta informacijos

Pa­sak di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos, gy­ven­to­jams la­bai trūks­ta in­for­ma­ci­jos, nors ji, at­ro­do, vi­siems pri­ei­na­ma. „Kai ku­rie gy­ven­to­jai vi­sai be rei­ka­lo tie­siog pul­te už­puo­la pri­ėmi­mo sky­rių, taip kel­da­mi ri­zi­ką sau, sa­vo ar­ti­mie­siems ir, ži­no­ma, mums. Li­go­ni­nė­je yra at­ski­ras įė­ji­mas. Jo du­rys at­ra­ki­na­mos anks­ti ry­tą, kad čia dir­ban­tie­ji ga­lė­tų įei­ti. Ne­se­niai per šį įė­ji­mą įsi­ver­žė mo­te­ris su karš­čiuo­jan­čiu vai­ku. Ma­žo­jo pa­cien­to tem­pe­ra­tū­ra ne­bu­vo aukš­ta – tik 37,4. Ne­bu­vo ir jo­kių pro­ble­mų – vai­kas tik su­karš­čia­vo. Ta­čiau ji la­bai py­ko ir pri­myg­ti­nai bei įžū­liai pra­šė ap­žiū­rė­ti vai­ką. To­kiu at­ve­ju tik­rai bū­tų pa­gel­bė­jęs šei­mos gy­dy­to­jas. Mo­te­ris ne­gal­vo­jo nei apie sa­ve, nei apie vai­ką, nei apie ap­lin­ki­nius – su­kė­lė di­džiu­lę grės­mę svei­ka­tai. Ka­da pa­ga­liau žmo­nės su­pras, kad pa­sau­ly­je siau­čia ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja“, – ste­bė­jo­si D. Luo­tie­nė.
Pa­sak di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos, rim­čiau su­ne­ga­la­vus nak­tį ar sa­vait­ga­lio die­no­mis, kai ne­dir­ba šei­mos gy­dy­to­jai, reik­tų vis tik kreip­tis į pri­ėmi­mo sky­rių.
Li­go­ni­nės di­rek­to­rius An­ta­nas Mar­tu­se­vi­čius pa­brė­žė, kad dar­bas jo va­do­vau­ja­mo­je įstai­go­je vyks­ta sklan­džiai. „Vi­si rim­tai su­si­tel­kę dir­ba­me. Jei rei­kia, dar­buo­to­jai vie­ni ki­tiems pa­de­da. Kai vi­sas pa­sau­lis at­si­dū­ręs ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos gniauž­tuo­se, pra­šo­me vi­sų ra­my­bės, są­mo­nin­gu­mo, at­sar­gu­mo. Lai­ky­ki­mės Vy­riau­sy­bės nu­ro­dy­mų. Ne­ig­no­ruo­ki­me ka­ran­ti­no – sau­go­ki­me vie­ni ki­tus. Ir vis­kas bus ge­rai“, – pa­brė­žė Plun­gės li­go­ni­nės va­do­vas A. Martusevičius.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: Li­go­ni­nės di­rek­to­rius An­ta­nas Mar­tu­se­vi­čius sako, kad dar­bas jo va­do­vau­ja­mo­je įstai­go­je vyks­ta sklan­džiai.