Savivaldybei trūkstamų specialistų studijos bus remiamos 100 proc.
Jau rašėme apie diskusiją ir išsiskyrusias komitetų narių nuomones dėl specialistų studijų rėmimo programos tvarkos aprašo patvirtinimo. Finansų ir ekonomikos komiteto narių dauguma pasisakė už 50 proc. studijų išlaidų kompensavimo dydį, kai tuo tarpu Švietimo, kultūros ir sporto komitetas buvo už visos sumos – 100 proc. – kompensavimą. Galutinis sprendimas priimtas Tarybos posėdyje, kuriame taip pat užvirė arši diskusija.
Sprendimo projektu buvo patvirtinta ir savivaldybės specialistų studijų rėmimo komisijos sudėtis, dėl kurios niekam klausimų nekilo. Studijų rėmimo tvarkos apraše nurodoma, kad lėšos studentams bus skiriamos kompensavimo būdu. Savivaldybės meras Antanas Černeckis minėjo, kad iki šiol studijos remiamos nebuvo, išskyrus dieninių studijų studentus. Nuspręsta skirti kompensavimą, kai buvo gauti prašymai iš kelių ugdymo įstaigų dėl specialistų, dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais, trūkumo. „Paruoštų specialistų neturime, tačiau turime žmonių, kurie dirba ir tuo pačiu norėtų pasitobulinti, įgydami kitą specialybę. Problema ta, kad studijos brangiai kainuoja – apie 2 600 eurų metams. Klausėme tų žmonių, ar juos tenkintų pusė kompensuojamos sumos, visi su džiaugsmu sutiko. Dabar mums reikia apsispręsti dėl vieno konkretaus dydžio, nepaliekant „žirklių“ nuo iki, kad viskas vyktų sąžiningai. Žinodami kitų metų biudžetą ir tai, kad lėtėja ekonomikos augimas, o iššūkiai laukia gana nemaži, atsiradus kelioms dešimtims tokių studentų, turėtume rimtų problemų, jei juos remtume visu 100 proc.“, – kalbėjo savivaldybės vadovas.
Ugdymo įstaigoms trūksta pagalbos mokiniui specialistų
Vilijos Razmienės nuomone, žmonių, norinčių studijuoti, daug rastis neturėtų. Anot jos, reikia džiaugtis, kad dar atsiranda tokių, kurie nori mokytis vardan vaikų gerovės. Jos siūlymas – parama 100 proc. Į diskusiją įsitraukė ir Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorė Alma Lengvenienė, kuri minėjo, kad dabar atsiranda nišinių specialybių ir specialiųjų reikalavimų tam tikriems specialistams. „Papildomas žinias nori įgyti žmonės, jau turintys magistro diplomus. Šiuo metu reikia pagalbos mokiniui specialistų, jų trūksta visoje Lietuvoje. Pusę metų skelbėme konkursus ir neatsirado nė vienas žmogus, norintis užimti šias pareigas. Siūlau palikti komisijai nuspręsti, ar tikrai tokios specialybės žmogus mums reikalingas. Nebus taip, kad ateis žmonės po mokyklos baigimo, kalba eina apie išsilavinusius žmones, kurie keičiantis pasauliui ir atsirandant kitokiems poreikiams, tampa reikalingi“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.
Savivaldybės vadovas priminė, kad kalba eina ne tik apie švietimo ugdymui reikalingus specialistus, o apie visos savivaldybės galimus darbuotojus. Priėmus sprendimą, nebus galima jų atmesti, jeigu atsiras toks poreikis. „Kalba eina apie visas įstaigas – administraciją, kultūros, medicinos ir kitas įstaigas. Jeigu prireiks gydytojo ir teks siųsti jį mokytis, tokios studijos kainuos dešimt tūkstančių ir daugiau, iš kur imsime tokius pinigus? Pavyzdžiui, dabar mums trūksta melioratoriaus, ateis norintis mokytis žmogus ir turėsime jam suteikti tuos pinigus“, – situaciją aiškino meras.
Ar gražiai atrodyti prieš žmones, ar žiūrėti į realią situaciją?
Alfredo Mockaus nuomone, tokių specialistų daug atsirasti neturėtų, nes iš pradžių bus skelbiami konkursai. Jeigu neatsiras norinčių dirbti, tada bus galima siųsti žmogų mokytis. „Pilotų konkursų, kurių studijos kainuoja tūkstančiais, manau nerengsime. Jei investuojame į specialistą, tikimės, kad jis dirbs pas mus. Skyrę visą finansavimą, turėsime didesnę garantiją, kad specialistas liks dirbti pas mus, nes neįvykdžius sutarties sąlygų, jam bus sunkiau grąžinti visą sumą negu pusę“, – kalbėjo Tarybos narys.
Anot mero, pasiūlyti geresnes sąlygas žmogui yra labai smagu, tai suprantami dalykai, tačiau ar savivaldybė pajėgi šią naštą nešti? Žmogus, gavęs Savivaldybės finansavimą, įsipareigos dirbti 3 metus, po kurių galės atsisveikinti ir keisti darbo vietą. Jis galės išeiti iš darbo ir anksčiau, joks teismas nepriteis grąžinti tas sumas, nes teismas visada yra žmogaus pusėje. Merui antrino ir Jonas Eugenijus Bačinskas, kuris prisiminė atvejį, nutikusį dar jam dirbant Žemaitijos kolegijoje, kai specialistas, kurį kolegija siuntė mokytis, vos baigęs studijas, padėjo ant stalo pareiškimą išeiti iš darbo. Buvo bandoma konsultuotis su advokatais, bet paaiškėjo, kad nėra jokių galimybių iš to žmogaus investuotus pinigus atgauti. „Emociškai žmonėms malonu, kad studijos pilnai kompensuojamos, tačiau pritariu merui, kad reikia atsižvelgti į savo galimybes. Žinant savo biudžetą ir kiek reikia pinigų, kiekvienas euras yra be galo svarbus. Pusę sumos kompensuoti, manau, būtų optimalus variantas“, – sakė jis.
Dauguma nubalsavo, kad studijos būtų kompensuojamos 100 proc.
Diskusijai įsisiūbavus, pasiūlyta susiaurinti tvarkos aprašą ir palikti finansavimą tik mokykloms reikalingiems specialistams rengti. „Tada galėtume orientuotis į biudžetą ir maždaug žinoti, kiek mums tai kainuos. Plačiai paleisti šį reikalą būtų per daug neatsakinga. Kol kas sąraše turime du žmones, kiek jų atsiras ateityje – nežinia“, – siūlė meras. Kadangi toks spendimas nebūtų sąžiningas kitų specialistų atžvilgiu, sulaukta ir kito pasiūlymo – atidėti šį klausimą vėlesniam laikui. Pasitarus nutarta sprendimo nekoreguoti ir neatidėti, o viską išspręsti balsuojant už abiejų komitetų siūlytus finansavimo variantus. Balsavimo metu antro balsavimo neprireikė, nes dauguma – 12 Tarybos narių – pasisakė už 100 proc. studijų kompensavimą (prieš balsavo 4 Tarybos nariai).
Dalia BARCYTĖ
Nuotraukoje: V. Razmienė pasisakė už visos studijų sumos kompensavimą norintiems mokytis.