Sodų bendrija „Poilsis“ kviečia poilsiauti tarp šiukšlių
Praėjusią savaitę į redakciją kreipėsi Irena Jurkšienė, turinti sodą bendrijoje „Poilsis“. Moteris informavo, kad sodas yra šalia valstybinio miško, kurį kitų sodų gyventojai baigia paversti šiukšlynu, nes veža ten viską, kas papuola po ranka ir jiems nebereikalinga. Rietaviškė minėjo, kad šalia savo sodo yra išsivaliusi nedidelį plotelį, tačiau jau ir ten pastebi kitų nešamas šiukšles.
Rietavo miškas šaukia SOS
Tokie žodžiai nuskambėjo I. Jurkšienės parašytame laiške. Nuvykome į sodų bendriją ir apžiūrėjome Kadagyno mišką. Vaizdai tikrai nekokie – krūvomis sukrautos šakos, sumesti obuoliai. Buvo galima pamatyti ir butelių, šiferio lakštų, maišų, įvairių statybinių medžiagų likučių. Atrodo, gyventojai nesislepia ir net nesivargina nunešti šiukšles giliau, meta jas vos įžengę į miško teritoriją. Moteris pasakojo, kad ne kartą ir pati drausmino taip besielgiančius sodų gyventojus, juos fotografavo, tačiau ir tai nepadėjo. „Visi miško patvoriai apšiukšlinti. Labiausiai man pikta už stiklo tarą, dažų dėžes. Vieną kampą esame susitvarkę, tačiau ir čia jau šiukšles neša. Dvi savaites plušėjome, kol susitvarkėme šį kampelį. Nors tai yra valstybinis miškas, tačiau turime mažą plotelį, skirtą poilsiui. Šalia gyvenantis kaimynas net vartus užsirakino, kad kiti neneštų viso „brūdo“. Žmonės neturi teisės į mišką nešti šiukšlių, o kaip prabilti į sąžinę, nebežinau. Buvo atvejų, jei pamatydavau, koks žmogus atveža šiukšles, tai sukraunu jas ir atgal prie jo namų nuvežu. Širdis gelia žiūrint į tą šiukšlyną, gaila miško. Žmonės nesupranta, kad į mišką šiukšlių pilti negalima, o dabar šitokia betvarkė, dvokia viskas. Kas būtų, jei visa Lietuva viską neštų ir mestų į mišką“, – mąstė moteris. Rietaviškė pasakojo, kad konteinerių sodų gyventojai neturi, tačiau kiekvienas sklype privalo pasidaryti duobę kompostavimui. Visi turi žinoti, kad savame sklype reikia tvarkytis. Jei nupjovei šakas, tai jas sudegink, o ne nešk ir pamesk, kur papuola. Anot moters, pagrindinis šiukšlių nešimas prasideda po žiemos, kai sodų gyventojai pradeda tvarkytis savo sklypuose.
Šiukšlintojams gresia baudos
Papasakojome apie šią situaciją Rietavo savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus ekologei Vestai Andrijauskienei. Specialistė informavo, kad Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai reglamentuoja, kad rinkliavos mokėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja ir nuolatos gyvena sodų paskirties nekilnojamojo turto objekte, vietinė rinkliava apskaičiuojama kaip individualių namų savininkams. Jeigu sodų paskirties nekilnojamuoju turtu naudojamasi ne visus metus, vietinė rinkliava skaičiuojama kaip už sodų paskirties objektą. Tad jeigu gyventojas pastoviai gyvena sodų teritorijoje, jis turi savo konteinerį.
Sodų bendrijos gali UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašyti didesnio konteinerio, kaip yra padariusi Sodų bendrija „Melioratorius“.
Jie savo teritorijoje turi didelį mišrių komunalinių atliekų konteinerį, į kurį meta bendrijos nariai, kurie neturi individualių konteinerių. Tuo konteineriu naudojasi tik pavasario–rudens sezonu (laikotarpis priklauso nuo bendrijos pateikto prašymo). Norėdama, kad būtų pastatytas bendras konteineris, bendrija turi kreiptis į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, taip pat turi numatyti vietą, kurioje jis stovėtų. Konteineris skirtas tik mišrioms komunalinėms atliekoms. Rietavo savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad atliekų turėtojai privalo rūšiuoti komunalines atliekas jų susidarymo vietoje, t. y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalą, didžiąsias, žaliąsias atliekas (šakas, žoles, obuolius, lapus ir pan.), maisto ir virtuvės, buityje susidarančias pavojingas, elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir griovimo atliekas, naudotas padangas.
Atliekų turėtojams draudžiama išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur. Gyventojai žaliąsias atliekas gali kompostuoti savo teritorijoje arba pristatyti į Kalakutiškės kaime esančią atliekų priėmimo aikštelę. Galima pristatyti ir asbesto atliekas (iki 200 kg), statybos, plastiko, stiklo ir pan. atliekas. Šiuo atveju Savivaldybės taisyklių nesilaikymas gali užtraukti įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų. „Kalbėjau su sodų bendrijos pirmininku, apie šią situaciją jis nebuvo girdėjęs. Bendrija turėtų problemas bandyti išspręsti savo rate, daryti susitikimus, išsakyti pastebėjimus ir pan., neužsidaryti tik savo sklypo teritorijoje.
Jeigu gyventojai nereaguoja į draugiškus drausminimus, siūlyčiau informuoti ir pirmininką, kuris turbūt rastų bendrą kalbą su pažeidėjais, tuo labiau, kad pažeidėjai yra žinomi. Nepavykus susitarti draugiškai, žinant pažeidėją, galima drausminti ir administracinių nusižengimų kodekso numatyta tvarka. Nesutikčiau, kad žmonėms trūksta informacijos, šiuo atveju tai labiau piktavališkumo pavyzdys, ypač jeigu yra kas drausmina, o į tokias pastabas visiškai nekreipiamas dėmesys“, – sakė V. Andrijauskienė.
„Reikia gyventi draugiškai“
Pasikalbėjus su Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Skroblės girininku Nedu Račkumi, jis sakė, kad šį klausimą ir pats buvo žadėjęs kelti. Jis taip pat pritarė, kad pirmiausia reikėtų sodų bendrijos pirmininkui organizuoti susirinkimą su gyventojais ir bandyti spręsti kilusią problemą. „Gyvename ekologiškame pasaulyje, neapverskime vieni kitų šiukšlėmis. Reikia gyventi draugiškai. Suprantu, kad labiausiai pyksta tie, kurie įsikūrę pakraščiuose, jie labiausiai kenčia nuo šiukšlintojų, sunešančių nebereikalingas daržoves. Viskas smirda, po šiukšles ima kapstytis ir miško gyvūnai. Pavasariais darome talkas, tačiau nesame pajėgūs visko sutvarkyti. Tikrai įmanoma patiems su šiukšlėmis susitvarkyti, miškui iš jų naudos nėra. Apmaudu, tačiau daugelyje vietų yra panaši situacija, niekaip nepavyksta žmonėms įkrėsti proto, kad taip daryti negalima“, – sakė N. Račkus. Girininkas minėjo, kad pamačius, kaip į mišką nešamos šiukšlės, galima išsikviesti miško apsaugos kontrolės specialistą ir už miško šiukšlinimą ir teršimą gali būti paskirta bauda. Anot N. Račkaus, nesinori žmonių bausti, dažniausiai būna, kad šiukšlintojas susigėsta ir geranoriškai viską sutvarko, tačiau visų nesugaudysi. Žmonės patys turi suvokti, kad šiukšlinti nevalia.
Sodų bendrijos „Poilsis“ pirmininkas Artūras Valavičius šią situaciją apibendrino sakydamas, kad nieko nepakeisi, jei žmonės patys neturi suvokimo. Yra žmonių, kurie šiukšles tvarkosi patys, ir yra tokių, kuriems patogiau jas numesti į pamiškę. „Galima ginčytis, tačiau nelabai ką įmanoma padaryti. Gal kada nors soduose atsiras daugiau jaunų žmonių su kitokiu mąstymu ir požiūriu. Buvau nuėjęs pažiūrėti į mišką ir pats, pamačiau ten visko. Žmonės, kurie ten neša šiukšles, įsivaizduoja, kad yra gudresni už kitus. Jų tarybinio mąstymo nepakeisi. Aš pats bausti negaliu, nestovėsiu pamiškėje ir visų nesugaudysiu. Tokie dalykai parodo žmogaus kultūrą, juk ir gamtoje vieni po savęs susirenka šiukšles, o kiti palieka ir tikisi, kad kas nors ateis ir viską sutvarkys“, – kalbėjo bendrijos pirmininkas. Jis minėjo, kad susirinkimas su sodų bendrijos gyventojais turėtų būti daromas, tačiau, anot jo, jokios kalbos žmonių mąstymo ir suvokimo nepakeis. Vienintelė įmanoma išeitis – fotografuoti šiukšlintojus ir perduoti informaciją atitinkamoms institucijoms Galbūt, sulaukę baudų, žmonės pasimokys ir supras, kad elgiasi nederamai.
Dalia BARCYTĖ
Nuotraukoje: Įėjus į mišką, galima pamatyti didžiausias krūvas šakų, obuolių ir kitų šiukšlių.