Penktadienis, 2024 m. kovo 29 d.

Į Kulius trečiąjį kartą sugrįžta Sofijos festivalis

Šią lie­pą į Ku­lius jau tre­či­ą­jį kar­tą su­grįš uni­ka­laus for­ma­to So­fi­jos fes­ti­va­lis, įkvėp­tas šia­me kraš­te svar­bų sa­vo gy­ve­ni­mo tarps­nį pra­lei­du­sios ra­šy­to­jos, dra­ma­tur­gės, vi­suo­me­nės vei­kė­jos, pe­da­go­gės, mo­te­rų ju­dė­ji­mo ska­tin­to­jos, Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Čiur­lio­nio žmo­nos So­fi­jos Ky­man­tai­tės-Čiur­lio­nie­nės.

Ku­liuo­se kul­tū­ri­nį pėd­sa­ką skulp­to­rių dar­bais, is­to­ri­nė­mis pa­ro­do­mis, kla­si­ki­nio ir šiuo­lai­ki­nio me­no ren­gi­niais jau pa­li­kęs fes­ti­va­lis šie­met mies­te­ly­je šur­mu­liuos lie­pos 21–27 die­no­mis.
Tu­ri­nin­go­je bei įvai­ria­ly­pė­je kul­tū­ros fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je – net 70 da­ly­vių: jau­nų ir bran­džių me­ni­nin­kų iš 5 pa­sau­lio ša­lių, ku­rie da­ly­vaus dau­giau nei 20-yje ren­gi­nių, dirb­tu­vių ir su­si­ti­ki­mų. Dėl Lie­tu­vos Kul­tū­ros ta­ry­bos pa­ra­mos vi­sos fes­ti­va­lio pa­tir­tys su­au­gu­siems ir vai­kams – ne­mo­ka­mos.

Su­ba­lan­suo­ta įvai­ria­ly­piam sko­niui

Nors So­fi­jos fes­ti­va­lis, įkvė­pi­mo ieš­kan­tis iš čia gy­ve­nu­sios įvai­ria­pu­sės kū­ry­biš­kos as­me­ny­bės So­fi­jos Čiur­lio­nie­nės-Ky­man­tai­tės, ren­gia­mas tik tre­či­ą­jį kar­tą, itin pa­vy­kę pir­mie­ji du fes­ti­va­liai įkve­pia ti­kė­ti, kad ši gra­ži kul­tū­ri­nė ini­cia­ty­va pri­gi­jo ir tam­pa stip­ria re­gio­ni­nės kul­tū­ros tra­di­ci­ja, gar­si­nan­čia ne tik Ku­lius, bet ir vi­są Plun­gės ra­jo­ną.
Fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rė Rai­mon­da Ma­sals­kie­nė pa­žy­mi, kad pa­grin­di­nis fes­ti­va­lio ak­cen­tas – įvai­ria­ly­pės kul­tū­ros pa­ieš­kos for­mos, ku­rio­mis sie­kia­ma su­do­min­ti tiek ma­žes­nių mies­te­lių, tiek did­mies­čių žiū­ro­vus.
„No­ri­me pa­neig­ti įpras­tą po­žiū­rį, kad ko­ky­biš­ki kul­tū­ros ren­gi­niai vyks­ta tik did­mies­čiuo­se, o juk bū­tent ma­žes­niam mies­te­liui fes­ti­va­lis ga­li su­teik­ti di­des­nį kul­tū­ri­nės trau­kos efek­tą. Is­to­ri­nis fes­ti­va­lio kon­teks­tas ne tik ins­pi­ruo­ja tu­ri­nį, bet ir ska­ti­na plės­ti mū­sų su­pra­ti­mą“, – ne­lik­ti abe­jin­giems tu­ri­nin­gai fes­ti­va­lio pro­gra­mai kvie­čia R. Ma­sals­kie­nė.
Is­to­ri­kė, il­ga­me­tė Ku­lių gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Zu­za­na Jan­ke­vi­čie­nė pri­me­na, kad Vaiž­gan­to veik­los me­tais Ku­liuo­se leis­ta „Ži­ny­čia“ pa­siek­da­vo vi­sus ap­lin­ki­nius mies­tus, telk­da­ma švie­suo­me­nę lie­tu­vy­bės ir kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mui.

„Taip pat ir So­fi­jos fes­ti­va­lis tam­pa nau­ju kul­tū­ros sim­bo­liu. Ne­ti­kė­ta ir gra­žu – kul­tū­ros švie­sa iš ne­di­de­lio mies­te­lio sklin­da ne tik į ar­ti­miau­sią ap­lin­ką, bet ir į mies­tą”, – džiau­gia­si Z. Jan­ke­vi­čie­nė.
Į klau­si­mą, ko­dėl Ku­liai pa­si­rin­ko So­fi­ją sa­vo fes­ti­va­lio he­ro­je, čia ne­se­niai ap­si­gy­vę­nęs ak­to­rius ir re­ži­sie­rius, So­fi­jos fes­ti­va­lio me­no va­do­vas Va­len­ti­nas Ma­sals­kis la­ko­niš­kai at­sa­ko: „Mū­sų fes­ti­va­lio ini­cia­ty­vos yra tar­si So­fi­jos kul­tū­ri­nės bei švie­tė­jiš­kos veik­los ir pa­stan­gų „už­krės­ti kul­tū­ra” tęs­ti­nu­mas“.

Ren­gi­niai – gam­tos ir mies­te­lio ap­sup­ty­je

Šie­met fes­ti­va­lis vyks net pen­kio­se skir­tin­go­se erd­vė­se: Ku­lių kul­tū­ros cen­tro di­džio­jo­je ir ma­žo­jo­je sa­lė­se, Ku­lių Šv. Vys­ku­po Sta­nis­lo­vo baž­ny­čios par­ke ir ja­me esan­čia­me is­to­ri­nia­me XVIII a. kul­tū­ros pa­vel­do pa­sta­te, ku­rį pla­nuo­ja­ma per­duo­ti vie­tos ben­druo­me­nei, bei pa­čio­je baž­ny­čio­je.
Vi­są sa­vai­tę sve­tin­guo­se Ku­liuo­se gy­ven­sian­tys ir kur­sian­tys fes­ti­va­lio me­ni­nin­kai su­si­ti­ki­mų ir dirb­tu­vių me­tu mie­lai ben­draus su no­rin­čiais gi­liau pa­žin­ti kū­ry­bos pa­sau­lį.
Fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je – še­ši įvai­riau­sio sti­liaus ne­mo­ka­mi kon­cer­tai ir spek­tak­liai: nuo uni­ka­laus šiuo­lai­ki­nio šo­kio mo­no spek­tak­lio, ku­ria­me šoks daug me­tų Pran­cū­zi­jo­je ku­rian­ti Lo­ra Juod­kai­tė iki tra­di­ci­nę Ka­ri­bų sa­lų ka­lyp­so mu­zi­ką at­lie­kan­čio gi­ta­ris­to ir vo­ka­lis­to Mark Dop­son iš Tri­ni­da­do ir To­ba­go.
Ne vie­ną šir­dį su­vir­pins ir pui­kia akus­ti­ka gar­sė­jan­čio­je Ku­lių baž­ny­čio­je vyk­sian­tis Ro­mu­al­do Gra­ži­nio va­do­vau­ja­mo jau­ni­mo cho­ro „Ai­di­ja“ kon­cer­tas „Tė­vy­ne mū­sų, kur esi šir­dy…”.
Dar ki­to­kią sti­lis­ti­ką ir nuo­tai­ką fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je kurs kom­po­zi­to­rius ir at­li­kė­jas To­moo Na­gai iš Ja­po­ni­jos. Sa­vo ga­my­bos me­di­niais per­ku­si­niais in­stru­men­tais ir tra­di­ci­niais ja­po­nų var­pais „orin“ jis at­liks už­bu­rian­tį me­di­ta­ty­vų gar­so ir rit­mo kon­cer­tą „Re­so­nan­ce“. Per­ku­si­nin­kas ir kom­po­zi­to­rius iš Ja­po­ni­jos Ku­liuo­se ga­mins gar­so in­stru­men­tus ir ins­ta­lia­ci­ją, taip pat ves ir gar­so bei rit­mo dirb­tu­ves vai­kams bei su­au­gu­siems.
Fes­ti­va­ly­je ne­bus už­mirš­tas ir ki­no me­nas. Žiū­ro­vams bus pri­sta­to­mas nau­jas trum­pa­met­ra­žis 360 laips­nių vir­tu­a­lios re­a­ly­bės (VR) pro­jek­tas-fil­mas „An­ge­lų ta­kais“ apie M. K. Čiur­lio­nio kū­ry­bą. Vir­tu­a­lios re­a­ly­bės pa­tir­tis „An­ge­lų ta­kais“ bu­vo pri­sta­ty­ta Ve­ne­ci­jos fes­ti­va­ly­je.
Prieš fil­mo per­žiū­rą vyks su­si­ti­ki­mas su jo re­ži­sie­re Kris­ti­na Buo­žy­te ir pro­diu­se­riu Vi­ta­li­ju­mi Žu­ku.

Penk­ta­die­nį lie­sis mu­zi­ka

Fes­ti­va­lio kul­mi­na­ci­ja – penk­ta­die­nį vyk­sian­tis miu­zik­las-siu­i­ta „Ug­nies me­džiok­lė su va­ro­vais“, ku­rį pa­gal Gied­riaus Kup­re­vi­čiaus mu­zi­ką, Sau­liaus Šal­te­nio ir Le­o­ni­do Ja­ci­ne­vi­čiaus teks­tus „pa­si­ma­ta­vo“ nau­ja jau­nų kū­rė­jų ko­man­da: „Taš­ko te­at­ro“ ak­to­riai ir Plun­gės jau­ni­mo sim­fo­ni­nio or­kest­ro mu­zi­kan­tai (va­do­vai Ie­va ir Pau­lius Lyg­nu­ga­riai). Spek­tak­lio-su­itos kom­po­zi­to­rė – Ni­jo­lė Sin­ke­vi­čiū­tė, re­ži­sie­rius – Va­len­ti­nas Ma­sals­kis, dai­li­nin­kė – Re­na­ta Val­čik.
Penk­ta­die­nio va­ka­rą eks­pe­ri­men­ti­nė­je mu­zi­kos erd­vė­je (Ku­lių kul­tū­ros cen­tro ma­žo­jo­je sa­lė­je) su­si­rin­ku­sie­ji bus kvie­čia­mi ir į „Tri­jų kul­tū­rų ir Čiur­lio­nio su­si­ti­ki­mą“, ku­ria­me fes­ti­va­lio sve­čiai – pia­nis­tas Ro­kas Zu­bo­vas (Lie­tu­va), kom­po­zi­to­rius ir per­ku­si­nin­kas To­moo Na­gai (Ja­po­ni­ja) bei gi­ta­ris­tas Mark Dop­son (Tri­ni­da­das ir To­ba­gas) – im­pro­vi­zuos M. K. Čiur­lio­nio kū­ry­bos te­mo­mis.

Skry­bė­lių dirb­tu­ves pa­dik­ta­vo is­to­ri­ja

Šių me­tų fes­ti­va­lio sim­bo­lis – skry­bė­lės ir jų ga­my­bos dirb­tu­vės „Nuo is­to­ri­jos iki eko ma­dos” – skir­tos vai­kams, jau­ni­mui ir vi­sai šei­mai.
R. Ma­sals­kie­nė sa­ko, kad to­kią dirb­tu­vių te­mą pa­dik­ta­vo is­to­ri­nis ra­kur­sas: „Tur­tin­gu knyg­ne­šių kul­tū­ros ir žy­dų kul­tū­ri­nio pa­vel­do pa­li­ki­mu be­si­di­džiuo­jan­tys Ku­liai šie­met ta­po Lie­tu­vos ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­ne. Tai įkvė­pė dau­giau dė­me­sio skir­ti lie­tu­vių ir žy­dų ben­druo­me­nių kul­tū­ri­nio pa­vel­do in­teg­ra­ci­jai į šian­die­ni­nį kul­tū­ri­nį kon­teks­tą. To­dėl pri­si­me­na­ma ne tik Ku­liuo­se gy­ve­nu­sių as­me­ny­bių kū­ry­ba, bet ir gy­ven­to­jų pa­pro­čiai, ma­dos, ku­li­na­ri­nis pa­vel­das“.
Pa­sak is­to­ri­kės Z. Jan­ke­vi­čie­nės, po XVIII a. pr. ne­gan­dų – ba­do ir ma­ro – į Ku­lius pra­dė­jo kel­tis žy­dai: „Jie stei­gė krau­tu­vė­les (kro­me­lius) bei įvai­rių ama­tų dirb­tu­ves. Ma­nu­e­lis Ros­tov­skis pre­kia­vo pra­ban­giais au­di­niais ir skry­bė­lė­mis. Pa­gal tra­di­ci­ją iš­te­kė­ju­sios žy­dės vie­šu­mo­je ne­si­ro­dy­da­vo be gal­vos ap­dan­ga­lo, to­dėl mo­te­riš­kos skry­bė­lai­tės bu­vo pa­klau­sios. Pa­laips­niui jas ėmė pirk­ti ir lie­tu­vės mo­te­rys bei mer­gi­nos. Prie par­duo­tu­vės Ku­liuo­se bu­vo įsteig­tos dirb­tu­vės, kur skry­bė­lę bu­vo ga­li­ma už­si­sa­ky­ti pa­gal in­di­vi­du­a­lų už­sa­ky­mą“.

Už­si­ė­mi­muo­se – dė­me­sys eko­lo­gi­jai

Fes­ti­va­ly­je skry­bė­lių di­zai­no už­si­ė­mi­mus ves net 4 me­ni­nin­kai-di­zai­ne­riai-sce­nog­ra­fai: Re­na­ta Val­čik, Rū­ta Len­drai­ty­tė-Utal­la, Jo­nas Ar­či­kaus­kas ir To­mas Uk­tve­ris iš Olan­di­jos.
Sce­nog­ra­fė ir di­zai­ne­rė R. Val­čik sa­ko, kad sie­kiant at­kreip­ti dė­me­sį į vie­ną tar­šiau­sių pa­sau­ly­je ma­dos in­dust­ri­jos ir rū­bų var­to­ji­mo pro­ble­mą, pa­grin­di­nė­mis dirb­tu­vių me­džia­go­mis taps pa­nau­do­ti rū­bai ir me­džia­gos bei ki­ti bui­ty­je nau­do­ja­mi daik­tai.
„Ne­iš­mes­ki­me ne­be­ne­šio­ja­mo dra­bu­žio, o per­dirb­ki­me jį į skry­bė­lę ar ki­tą gal­vos ap­dan­ga­lą, ku­rį ne­šio­jo vi­si – nuo ka­ra­lių iki el­ge­tų, nuo iš­min­čių iki be­pro­čių, nuo mo­dis­tų iki as­ke­tų, nuo se­nu­kų iki vai­kų. Skry­bė­lės bu­vo dė­vi­mos vi­sur – iš šven­tė­se, ir kas­die­ny­bė­je. Dirb­tu­vė­se at­ra­si­me bū­dus, kaip pal­tą, pirš­ti­nę ar suk­ne­lę pa­vers­ti į ypa­tin­gą gal­vos ap­dan­ga­lą“ – at­kreip­ti dė­me­sį į eko­lo­gi­ją ir pri­si­dė­ti prie gam­tos sau­go­ji­mo ra­gi­na R. Val­čik.

Pik­ni­ką vai­ni­kuos skulp­tū­ri­nė ins­ta­lia­ci­ja

Idė­jų skry­bė­lių dirb­tu­vių da­ly­viai sem­sis iš fes­ti­va­lio me­tu eks­po­nuo­ja­mos gal­vos ap­dan­ga­lų me­ni­nių fo­to­gra­fi­jų pa­ro­dos.
Na, o kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių re­zul­ta­tus fes­ti­va­lio da­ly­viai ir vi­si su­si­rin­ku­sie­ji iš­vys bai­gia­ma­ja­me fes­ti­va­lio už­da­ry­mo ren­gi­ny­je „So­fi­jos šeš­ta­die­niai“. Par­ke vyk­sian­tis tra­di­ci­nis kul­tū­ros pik­ni­kas taps tik­ra me­ni­nin­kų, vie­tos įstai­gų ir gy­ven­to­jų ben­druo­me­niš­ku­mo šven­te, ku­rio­je ne­trūks po­kal­bių, ge­ros mu­zi­kos ir ki­tų sma­gių at­ra­di­mų.
Vi­są sa­vai­tę mies­te­lį bu­din­sian­tį kul­tū­ros ir ben­druo­me­niš­ku­mo fes­ti­va­lį vai­ni­kuos Ku­liuo­se su­kur­ta skulp­to­riaus My­ko­lo Sau­kos skulp­tū­ri­nė ins­ta­lia­ci­ja – do­va­na at­gi­mu­siam Ku­lių baž­ny­čios par­ko fon­ta­nui.
Dau­giau nau­jie­nų bei fes­ti­va­lio pro­gra­mą ra­si­te fes­ti­va­lio in­ter­ne­to sve­tai­nė­je: www.so­fi­jos­fes­ti­va­lis.lt ir fa­ce­bo­ok pa­sky­ro­je „So­fi­jos fes­ti­va­lis“.

Komentarai
Kiti straipsniai