Lopaičių piliakalnį sudrebino 7-ą kartą vykęs liaudiškos muzikos festivalis
Birželio viduryje Lopaičių piliakalnio papėdėje skambėjo dainos, nes ten jau 7-ąjį kartą vyko liaudiškos muzikos festivalis „Užsilėpso aš ont kalna“. Žemaitiškai su visais pasisveikinęs renginio vedėjas Arūnas Gedmantas sakė, kad šiais metais minimas ir Žemaitijos vardo 800 metų paminėjimas.
Pirmieji savo dainas dovanojo namiškiai – Rietavo savivaldybės kultūros centro Tverų filialo folkloro ansamblis „Kermušie“. Padainavę keletą dainų, sceną užlaido svečiams iš Vilniaus – folkloro ansambliui „Vilniaus gija“ (vad. Arvydas Kirda). 2005 m. būrelis folkloro mėgėjų susibūrė į ansamblį. Tai gydytojai, architektai, inžinieriai ir kitų specialybių žmonės, į Vilnių atvykę iš visų Lietuvos etnografinių regionų. Ansamblio repertuare yra įvairių šalies regionų folkloro, o kiekvienas dalyvis vilki savo krašto tautinį kostiumą. Kolektyvas noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, konkursuose, daug keliauja. Jis turi ne tik vadovą, bet ir prezidentę – Adelę Barcienę. Tądien renginio dalyviams kolektyvas dovanojo Kupiškio krašto folklorą.
Kitas kolektyvas – Kėdainių r. savivaldybės Akademijos kultūros centro folkloro ansamblis „Seklyčia“ (vad. Ona Auškalnienė). Šio kolektyvo susikūrimo istorija labai įdomi – dukterėčios laidotuvėse išgirdusi giedant vieno folkloro ansamblio dainininkus, kolektyvo įkūrėja Aldona Jakštaitė nusprendė, kad Akademijai reikia tokio ansamblio. Per trisdešimt veiklos metų kolektyvas tapo vienu brandžiausių folkloro ansamblių Kėdainių rajone. Be dainų, ansamblis liaudies kūrybą pristato ir šokiais, rateliais, žaidimais, smulkiosios tautosakos pavyzdžiais.
Trečiasis kolektyvas renginyje buvo Klaipėdos r. savivaldybės Priekulės kultūros centro folkloro ansamblis „Vėlingis“ (vad. Rūta Vildžiūnienė). Šis ansamblis gyvuoja jau aštuntus metus, o jo dalyviai – liaudies kultūros mylėtojai. Ansamblio repertuarą sudaro įvairių regionų bei žanrų dainos, rateliai, žaidimai. Didžiausias dėmesys skiriamas Klaipėdos krašto dainoms ir tarmei. Kolektyvo vadovė skatina tęsti Mažosios Lietuvos gyvąją tradiciją.
Paskutinieji svečiai – Telšių r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ (vad. Diana Bomblauskienė). Kolektyvas susikūrė 2005 m., o dabar jame muzikuoja apie 15 žmonių – trijų kartų atstovai. Renginio vedėjas sakė, kad viena iš kolektyvo pavadinimo reikšmių (žemaitiškas žodis „spigis“ reiškia gyvas, judrus) puikiai apibūdina kolektyvo narius. Kita reikšmė – Spiginas, sala Biržulio ežere. Kolektyvas ne vienerius metus dalyvavo Lietuvos televizijos laidoje „Duokim garo“ bei įvairiuose festivaliuose, renginiuose. Jų vizitinė kortelė – smagumas, paprastumas, nuoširdumas.
Intarpuose tarp šių kolektyvų pasirodė Rietavo Trečiojo amžiaus universiteto moterų šokių grupė (vad. Rima Pleškienė) ir Telšių r. savivaldybės Varnių seniūnijos kultūros centro tradicinės muzikos grupė „Vo kap…“. Pasibaigus visų kolektyvų pasirodymams, sveikinimo žodį tarė Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas, bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas ir festivalio sumanytoja Irena Liškuvienė. Renginio pabaigoje sudainuota festivalio daina ir pasidaryta visų dalyvių bendra nuotrauka.