Tarybos nariai apie išpjautus medžius: vieni ragino „nenusigrybauti“, kiti vadino didele bėda…
Gegužės 30 dieną į posėdį rinkosi Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai. Priimta apie trisdešimt sprendimų, išklausyta informacija apie įmonės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ veiklos ataskaitą, pateikta Mokesčių inspekcijos informacija apie biudžeto pajamų surinkimą, išrinktas naujasis Savivaldybės administracijos direktorius, kalbėta apie vaikų ir jaunimo užimtumą per vasaros atostogas. Posėdžio pabaigoje įsivelta į aršesnes diskusijas dėl neseniai išpjautų medžių Laisvės alėjoje.
Paragino deklaruoti pamirštas pajamas
Klaipėdos apskrities Valstybinių mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio vadovė Vaida Kazonienė pristatė Plungės rajono savivaldybės biudžeto pajamų surinkimo apžvalgą, taip pat kalbėjo apie išmaniąją mokesčių sistemą. Minėjo, jog pas mus mažėja mokesčių mokėtojų su verslo liudijimais, bet daugėja dirbančių pagal individualios veiklos pažymą. Pernai į mūsų savivaldybės biudžetą „įkrito“ 20 mln., o į valstybės biudžetą – 15 mln. eurų. Didesnį dėmesį VMI skiria statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių ir mėsos gaminių sektoriams.
V. Kazonienė priminė, jog VMI iki š. m. liepos 1 d. visiems mokesčių mokėtojams yra suteikusi vienintelę galimybę deklaruoti praeityje pamirštas pajamas ir mokesčius sumokėti be delspinigių ar baudų. Atleidimas nuo delspinigių ir baudų už praeityje nesumokėtus mokesčius taikomas visiems – ir gyventojams, ir įmonėms, jei jie nėra bankrutuojantys.
Žalienų vežimą TRATC-as žada nuo liepos
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) atstovas Juozas Šlepetis Tarybos nariams kalbėjo apie įmonės veiklą praėjusiais metais, atsakė į politikų klausimus.
Kaip žinia, TRATC-as aptarnauja keturias savivaldybes. J. Šlepečio teigimu, dirba 35 darbuotojai – administruojama rinkliava, taip pat vykdomi įvairūs projektai už maždaug 4 mln. eurų. Netrukus Plungėje atsiras 40 pusiau požeminių, rakinamų aptvertų aikštelių prie daugiabučių, kur gyventojai galės atsikratyti atliekų jas rūšiuodami. Dar 20 aikštelių su dideliais žalienų konteineriais bus įrengta prie kapinių. Projekto įgyvendinimas užtruko, nes sunkiai sekėsi parinkti tinkamas vietas, kad po žeme neitų kokie inžineriniai tinklai. Problemų buvo kilę ir su žalienų konteinerių išdalijimu, tačiau nuo liepos pradžios, pasak J. Šlepečio, žalienų vežimas turėtų prasidėti. Ar atliekų vežėjas kainos nepakels – sakė abejojantis.
TRATC-o pateiktais skaičiais – komunalinių atliekų, didžiųjų atliekų ar padangų surinkimas pas mus mažėja. Iš biologinių atliekų gaminamas stabilatas, kuris naudojamas sąvartynams uždengti. Šiandien yra 7-ios sekcijos sąvartynų, ruošiama aštunta. Jerubaičių sąvartynas bus eksploatuojamas iki 2027 metų.
Užsiminęs apie rinkliavą, J. Šlepetis akcentavo, jog yra problemų, nuostatos bus koreguojamos ir teikiamos Savivaldybei. Dabar kyla neaiškumų ir dėl rinkliavos atidėjimo, ir dėl atleidimo nuo šio mokesčio. Tyčinių nemokėjimų pasitaiko nemažai: pernai 89 prašymai perduoti teisminiam nagrinėjimui dėl nesumokėtų 33 tūkstančių eurų, 26 bylos perduotos antstoliams.
Ar žolė iš viešųjų erdvių negalėtų būti išvežama nemokamai, J. Šlepetis atsakė, jog tai – diskutuotinas klausimas. Į klausimą, kaip vykdomas auditas, atsakė, jog direktorius dabar duoda auditorei atsakymus, ji vertina visas sritis, išvados bus pateikiamos vėliau.
Apie vaikų stovyklas ir patriotinio auklėjimo stoką
Vaikų ir jaunimo užimtumą vasaros atostogų metu apžvelgė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas G. Rimeikis. Minėjo, kad sulaukta 32 paraiškų stovykloms organizuoti. Bendras pinigų poreikis buvo 75 tūkst. eurų, o turima suma – tik 30 tūkst. eurų. Švietimo įstaigos planuoja vaikams organizuoti 12 stovyklų. 8-ios bus sportinės, po dvi – meninio ir techninio pobūdžio bei aštuonios bendros.
Tarybos narys Adomas Zamulskis atkreipė dėmesį į spragas nustatytoje tvarkoje, mat dabar organizatoriams nėra galimybės gauti didesnio finansavimo, nors vaikų kai kuriose stovyklose susirenka kur kas daugiau. Liudas Skierus apgailestavo, kad mūsų vaikams trūksta politinio-patriotinio auklėjimo. Užsiminė, jog neseniai vyko renginys „Čiurlionio kelias“, ir vaikų ten išvis nebuvo! Piktinosi, kad iš mokyklų niekas tuo nepasirūpino.
Ekrano ant kultūros centro sienos kol kas nebus
Savivaldybės tarybos nariams buvo pateiktas sprendimo projektas dėl leidimo išnuomoti kultūros namų pastato sienos dalį. Prašyta leisti išnuomoti 5 metų laikotarpiui viešo konkurso būdu 6,51 kv. m sienos dalį LED ekranui pakabinti, nurodant, kad ekrane gali būti rodomos meno, kultūros ir sporto laidos bei renginių reklama. To paprašė kultūros centras. Savivaldybės administracija jau buvo pasiūliusi ir pradinį sienos dalies 1 kv. m nuompinigių dydį, t. y. 15,36 Eur (be PVM) per mėnesį. Šis klausimas buvo atidėtas kitam Tarybos posėdžiui.
Algirdas Pečiulis svarstė, jog tai būsianti vizualinė tarša senamiestyje. Architektas Tomas Jocys sakė taip nemanantis, akcentavo, jog vizualinė tarša labiau siejama su didelių gabaritų ekranais, o čia būsiantis tik nedidelis ekranas, reklamuojantis renginius. Aidas Kėsas stebėjosi, kaip gali būti nurodoma kaina ir dydis, jei konkursas dar net neįvykęs? Meras A. Klišonis svarstė, jog tai daroma vienam asmeniui, sėdinčiam Savivaldybės tarybos posėdžių salėje. „Sprendimas krypsta prie vieno žmogaus, kuris čia sėdi. Kvepia labai neskaniai. Vengdami viešųjų ir privačių interesų, turėtume tą klausimą atidėti“, – sakė meras, ir prieštaraujančių jam nebeatsirado.
Apie neatliktus darbus ir išpjautus medžius
Klausimams išsekus, atėjo eilė pasisakymams. Meras užsiminė, jog pernai gruodį administracijos direktorius – „Vieningos Plungės“ žmogus – pasirašė darbų baigimo sutartį, o darbai liko nepadaryti. Kalbama apie objektą Kuliuose – kultūros centrą. Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistas Martynas Čiuželis patvirtino, jog metų gale buvo pasirašyti atliktų darbų aktai, o darbai nebuvo padaryti. Savivaldybės vadovas pridūrė, jog dėl to galimi įtarimai prekyba poveikiu, čia turėtų „įsijungti“ Savivaldybės kontrolės komitetas.
Neišvengiamai paliestas ir išpjautų liepų Plungėje, Laisvės alėjoje, klausimas. Prieš kelias dienas visi medžiai buvo išguldyti ant šono. Čia reikėtų priminti, jog Plungės rajono savivaldybės administracija įgyvendina iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“. Techniniame darbo projekte buvo numatyta Laisvės alėjos želdynų ir dangų rekonstrukcija, keičiant apželdinimo pobūdį, pasodinant naujas, atsparias ligoms europines liepas. Šis projektas buvo pristatytas visuomenei 2018 m. lapkričio 5 d., pastabų negauta. Gegužės 10 dieną čia darbus pradėjo rangovas UAB „Plungės lagūna“.
Vicemerė Asta Beierlė Eigirdienė svarstė, jog viešinimas pas mus labai „buksuoja“, gyventojai nežino, kas mieste vyksta, tad kyla nepasitenkinimas. Meras A. Klišonis atsakė, jog „šaršalą“ kelia tie patys žmonės, kurie sėdi Taryboje ir projektui buvo pritarę. Liudas Skierus sakė, jog tai, kad miestas tvarkomas – gerai, bet laikas esąs netinkamas. Tomas Raudys neiškentęs replikavo: „Nenusigrybaukime, žmonės! Ką siūlote? Nukelti projektą ir laukti žiemos?“. Pridūrė, jog Miškų kirtimo taisyklių įstatymas mieste negalioja, o dėl paukštelių svarstė, kad gyvūnėliai žūva ir keliuose po automobiliais, ir laukuose po kombainais, tad negi viską dabar reikia drausti… Jolanta Skurdauskienė pyktelėjo, jog galime šaipytis kiek norime, tačiau dėl gegužę kertamų medžių „ant Lietuvos“ nuskambėjome išties negražiai ir kad šis įvykis – didelė bėda!
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: Dėl išpjautų liepų Savivaldybės tarybos narių nuomonės buvo skirtingos.