Neįgaliųjų organizacijos skundėsi dėl nepakankamo pavėžėjimo ir dėl varvančio vandens
Ką veikia, kuo gyvena ir kokios bėdos kartais prispaudžia mūsų neįgaliųjų organizacijas – apie tai prieš savaitę, per Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdį, kalbėjo šių organizacijų pirmininkės.
Bendrą situaciją iš pradžių pristatė Socialinės paramos skyriaus specialistė, socialinio darbo organizatorė Ligita Ratienė. Ji kalbėjo, jog Neįgaliųjų reikalų departamentas kasmet organizuoja neįgaliųjų organizacijų projektų atranką, kurioje dalyvauja ir mūsų neįgaliųjų organizacijos. Skiriamos lėšos iš departamento, taip pat 20 proc. prisideda Savivaldybė.
Šiemet socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų atrankos konkurse dalyvavo 6 nevyriausybinės organizacijos iš septynių, su Savivaldybės prisidėjimu joms paskirstyti 65 400 eurų. Paraiškos šiemet neteikė tik sergančiųjų cukriniu diabetu klubas.
Pasak L. Ratienės, šešios mūsų neįgaliųjų organizacijos savo gretose vienija apie 400 narių, iš kurių kiek daugiau nei pusė – maždaug 240 asmenų – dalyvauja įvairiose projekto veiklose. Daugiausiai užimtų narių turi Plungės rajono neįgaliųjų draugija – 50, kiek mažiau – Plungės sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija „Mūsų atžala“ (48), VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro Plungės filialas (45) ir sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Plungės viltis“ (43). Cerebrinio paralyžiaus asociacijos Plungės skyriaus draugijoje paslaugų gavėjų suskaičiuota 29, o Telšių apskrities sergančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacijoje – 25.
Kokia veikla jie užsiima, pasakojo neįgaliųjų draugijų vadovės. Dauguma organizuoja neįgaliųjų dienos užimtumą, teikia individualią pagalbą likimo nuskriaustiems žmonėms ir jų artimiesiems, taip pat rūpinasi neįgaliųjų meniniais gebėjimais buriant žmones į kolektyvus ar būrelius.
Užsiminusios apie tai, jog kartais neįgaliesiems reikia nuvažiuoti į kokią nors gydymo įstaigą, draugijų atstovės apgailestavo, kad susiduria su problemomis dėl pavėžėjimo. Specialų autobusiuką visiems mūsų neįgaliesiems vežioti iš Neįgaliųjų reikalų departamento pagal projektą gavęs sergančiųjų cukriniu diabetu klubas iš kitų draugijų esą labai brangiai „lupa“. Svarstė, jog transportavimo išlaidas apmoka Savivaldybė, tad lyg ir turėtų autobusiuku naudotis visos draugijos… Tačiau minėtas klubas yra nusistatęs tvarką ir, priklausomai nuo sezono, už kilometrą ima 40–43 ct. Kitoms draugijoms tai yra per brangu.
Kaip sakė sergančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacijos atstovė G. Razbadauskienė, jų žmonės su tuo autobusiuku norėjo vykti į reabilitacijos ligoninę Palangon, tačiau apskaičiuota suma už kelionę jiems buvo per didelė, tad paslaugos teko atsisakyti. Paskui jų draugija tiesiog susirado žmogų, turintį specialų automobilį, kuriame telpa neįgalusis su vežimėliu, ir mokėdami už degalus pagal panaudos sutartį, dabar jį ir samdo.
Aklųjų bendrijos atstovė J. Rupšienė paantrino, jog akliesiems ar silpnaregiams irgi sunku atvykti į draugijos patalpas, esančias Vandentiekio gatvėje. Vieni atvažiuoja taksi, kitus kas nors atveža, o kai kuriuos, gyvenančius mieste, pirmininkė minėjo ir pati atsivedanti, nes nematančiam žmogui reikia padėti ateiti.
Posėdžiautojai diskutavo, jog visiems neįgaliesiems skirtu autobusiuku visi turi ir naudotis, tad užsiminta, kad dėl to reikės žiūrėti tvarkos.
Sutrikusios psichikos bendrijos „Mūsų atžala“ pirmininkė L. Zabitytė atkreipė dėmesį į tai, kad vasaros viduryje iš vadinamosios neįgaliųjų būstinės (Vytauto g. 9) į naujai suremontuotas patalpas prie bažnyčios, kur buvo parapijos namai, išsikraustys trys draugijos, tad įdomu, kaip likusios dvi bendrijos (jie ir „Plungės viltis“) išsilaikys? Kas mokės už visų patalpų šildymą ir elektrą? Anksčiau tai dalindavosi „ant penkių“… Meras Audrius Klišonis pažadėjo, kad pinigų ieškos Savivaldybė.
Dar L. Zabitytė užsiminė apie netvarkingą kriauklę – esą pro šonus visur sunkiasi vanduo, jie prisistatė kibirų, bet už vandenį reikia daug mokėti… Savivaldybės darbuotojai kraipė galvas, jog pirmą kartą apie tai išgirdo, niekas jiems to nebuvo sakęs. Žinoma, pažadėjo tokį „neūkiškumą“ netrukus sutvarkyti.
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: Apie neįgaliųjų organizacijų veiklą pasakojo draugijų pirmininkės.