Ar realus siekis Rietave atkurti savarankišką mokymosi įstaigą?
Penktadienį buvusiame Rietavo kolegijos pastate vyko neeilinis renginys – konferencija „Sugrąžinkime „Ūkininkystės mokslinyčią“ į Rietavą“. Atvirai diskutuota apie regiono kultūrinę, socialinę, ekonominę ir ekologinę plėtrą.
Kaip žinia, profesinis žemės ūkio mokymas Rietave turi gilias tradicijas. 1859 m. Irenėjus Oginskis įkūrė pirmąją lietuvišką profesinę žemės ūkio mokyklą – Ūkininkystės mokslinyčią. Nors pavadinimai ir kito, mokymosi įstaiga Rietave gyvavo iki šių dienų. Deja, visai neseniai jos neliko. Kitąmet bus švenčiamas „mokslinyčios“ įkūrimo 160-ies metų jubiliejus. Tai proga siekiama nuo 2019-ųjų rugsėjo atgaivinti buvusias tradicijas ir sugrąžinti Oginskio dvasią į Rietavą. Susitikimo misija labai kilni – atkurti Rietavui ir visam regionui žemės ūkio mokyklą. Tačiau ar tai įmanoma?
Įžanginį žodį tarė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Pirmiausia svečiams ir konferencijos dalyviams buvo parodytas filmukas, pasakojantis, kuo Rietavas gyvena. „Galvojame apie šios vietos atgaivinimą, sustiprinimą. Galbūt rasime būdą, kaip įpūsti dvasios šiai vietai. Yra didžiulė bazė, auditorijos, viskas sutvarkyta, negalima tokių pastatų laikyti tuščių. Reikia ieškoti būdų ir priemonių, kaip įveiklinti šią teritoriją, pastatus ir leisti žmonėms dirbti. Tai mūsų pagrindinis uždavinys ir šios dienos konferencijos tema“, – kalbėjo savivaldybės vadovas. Rietavas, kaip savivaldybė, gana gerai laikosi, įvairiuose reitinguose užima neblogas vietas, tačiau švietimas – silpniausia jo vieta.
Pirmąjį pranešimą turėjo skaityti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, tačiau dėl įtemptos darbotvarkės jis neatvyko. Vietoj jo konferencijoje dalyvavo ir pranešimą „Baltoji knyga: nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos ateities prioritetai“ skaitė žemės ūkio ministerijos viceministras Darius Liutikas. Esminė jo pranešimo mintis – kad Lietuvos kaimas ir žemės ūkis turėtų aiškias kryptis ir ateities viziją. Visus susirinkusius į konferenciją vienija bendra idėja – mokslinyčios grąžinimas, tačiau, anot D. Liutiko, pirmiausia reikia grąžinti jaunimą į kaimus. Kaimo gyvybingumas – vienas iš keturių Baltojoje knygoje skelbiamų ateities tikslų. Tam, kad klestėtų kaimų bendruomenės, reikia žmonių. Svarbu ne tik skatinti miestiečius keltis į kaimus, bet ir siekti, kad emigravę lietuviai grįžimui į tėvynę rinktųsi ne tik didmiesčius, bet ir Lietuvos kaimus. „Baltoji knyga – tai vizija iki 2030-ųjų metų, kokia kryptimi norime eiti. Joje pateikiami ne tik iššūkiai, bet ir sprendimo būdai, kurie aktualūs šiandieniniam kaimui ir žemės ūkiui. Akivaizdu, kad gerėjant gyvenimo kokybei, didės ir kaimo gyventojų skaičius“, – sakė D. Liutikas.
Išklausęs viceministro pranešimą, buvęs šios mokyklos direktorius, Seimo narys, verslininkas Jonas Jagminas klausė, kaip konkrečiai žemės ūkio atstovai ketina prisidėti prie šios ugdymo įstaigos statuso atstatymo. „Ar darysite kažką, ar tik pristatėte Baltąją knygą ir mandagiai iš čia išvyksite?“, – klausė J. Jagminas. D. Liutikas, atsakydamas į klausimą, teigė, kad ši iniciatyva ministerijoje tikrai palaikoma. Anot jo, daug dirbama prie įvairių mokymo, konsultavimo programų kūrimo, o būtent šios bendros idėjos ir programos gali integruotis į mokyklos atkūrimą arba žemės ūkio profesinio paruošimo stiprinimą Rietave.
Konferencijos moderatorius, Rietavo žemės ūkio technikumo auklėtinis, laikraščio „Šiandien“ vyr. redaktorius Gintautas Kniukšta pastebėjo, kad Baltoji knyga kupina iššūkių, tačiau ar bus galima juos įgyvendinti be mokslo ir stiprių žemės ūkio mokyklų šiame regione. Juk paskutiniaisiais metais Rietavo kolegijoje mokėsi mokiniai iš 15-os regionų.
Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Audrius Misiūnas skaitė pranešimą tema „Profesinis mokymas Rietave: istoriniai ir perspektyviniai aspektai“. Jo nuomone, tokią konferenciją reikėjo surengti gerokai anksčiau. Trumpai apžvelgęs mokyklos istorinius aspektus nuo įsikūrimo iki šių dienų, jis padarė išvadą, kad profesinis mokymas Rietave yra galimas, tačiau pastatų yra per daug. „Jūs pakalbėję išvyksite, o mums reikės susimokėti už šildymą. Jeigu Švietimo ir mokslo ministerija nutars, kad nieko nebegalima padaryti, mes pasitrauksime, jeigu bus nuspręsta kitaip – bendradarbiausime. Žmonių entuziazmas ir optimizmas čia neišmatuojamas, todėl kol matysime galimybių tolesniam egzistavimui, tikrai čia būsime“, – kalbėjo A. Misiūnas.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Liutauras Valickas pristatė pranešimą „Galimybės Rietave veikti savarankiškai profesinei mokyklai“. Norint, kad išsilaikytų mokymosi skyrius, reikia bent 200 mokinių, šiandien Rietave esantis profesinio mokymosi filialas jų turi 83. Žvelgiant į skaičius, nuotaikos nėra labai optimistiškos. Žinoma, tai lemia emigracija, jaunų žmonių mažėjimas regionuose. Sprendžiant šią problemą, Švietimo ir mokslo ministerija siūlė įvesti modulines programas, kurios leistų žmonėms, turintiems aukštąjį išsilavinimą, įgyti tam tikras kompetencijas. Svečias taip pat pritarė, jog pastatų tikrai per daug, tad reikėtų apsvarstyti įvairias galimybes, kaip juos efektyviai panaudoti.
Pagal pagrindinius esamus rodiklius, ministerijos nuomone, nėra galimybės Rietave turėti savarankiškos mokyklos. Nėra reikiamo srauto, kad mokykla dirbtų maksimaliu pajėgumu. „Jeigu sugalvosite idėją, kaip pritraukti jaunimo, kas yra pagrindinė problema, galėsime svarstyti ir ieškoti sprendimo būdų, tačiau formaliai ministerija laikosi nuostatos, kad ši mintis neįmanoma. Pasakyti, kad valdžia kalta galima, bet ministerija ir specialistai deda visas pastangas, kad siekiai ir vizijos atitiktų žemiškas galimybes“, – sakė L. Valickas. J. Jagmino nuomone, tokį kardinalų moksleivių skaičiaus mažėjimą (uždarant Rietavo kolegiją jų buvo gerokai daugiau) lėmė pasikeitęs mokymo įstaigos statusas. „Siūlau pirma pagalvoti, kaip atstatyti mokymosi įstaigos savarankišką statusą, o tada žiūrėti į mokymosi programas ir spręsti, kaip pritraukti moksleivius“, – sakė jis.
Po visų pranešimų priimta konferencijos rezoliucija, kurioje teigiama, kad Rietave vyrauja senos ir gilios profesinio mokymo tradicijos. Buvusiuose Žemaitijos kolegijos pastatuose tikrai galima organizuoti kokybišką profesinį mokymą, o bendrabučiuose – apgyvendinti moksleivius. Tinkamą patirtį ir išsilavinimą turinčių pedagogų čia taip pat esama. Būtina palaikyti bei plėsti ryšius ir su užsienio darbdaviais bei mokslo institucijomis.
G. Kniukšta informavo, kad po naujųjų metų su šia rezoliucija bus keliaujama į Kaimo reikalų komitetą ir, jei bus gautas pritarimas, planuojama rengti tolesnius žingsnius siekiant atkurti savarankišką mokyklą Rietave.
Renginį vainikavo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos auklėtinių koncertas, po kurio svečiams surengta ekskursija po Rietavą.
Dalia BARCYTĖ
Nuotraukoje: A. Misiūnas skaitė pranešimą apie istorinius ir perspektyvinius profesinio mokymo Rietave aspektus.