Plun­gės mies­to se­niū­nas G. Do­mar­kas: „No­riu bū­ti iš­girs­tas“

Šil­tas šių me­tų ru­duo il­go­kai lei­džia džiaug­tis gra­žiais gam­tos vaiz­dais. Par­kuo­se ir skve­ruo­se nuo me­džių nu­kri­tę ru­de­ni­niai la­pai ei­nant dar ma­lo­niai šiu­re­na po ko­jomis. Jie – tar­si auk­si­nio ru­dens sim­bo­liai, be ku­rių šis me­tų lai­kas ne­įsi­vaiz­duo­ja­mas. Tai – gam­tos do­va­na, dau­ge­liui ke­lian­ti ge­rų emo­ci­jų ant­plū­dį bei tei­kian­ti ru­de­niui ža­ve­sio.

Ta­čiau ne vi­si džiau­gia­si vel­tui da­li­na­mo­mis gam­tos do­va­no­mis – ru­de­ni­niai la­pai, su­šluo­ti į di­džiu­les krū­vas dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se, prie at­lie­kų kon­te­ne­rių ar pa­ke­lė­se, ne­ke­lia ge­rų emo­ci­jų, o tik gal­vos skaus­mą.
Plun­gės gy­ven­to­jai pik­ti­na­si, kad at­lie­kų su­rin­kė­jai di­džiu­lių la­pų krū­vų, su­krau­tų prie dau­gia­bu­čių kon­tei­ne­rių, ne­lie­čia, tad skam­bi­na mies­to se­niū­nui Gin­ta­rui Do­mar­kui, pra­šo, kad se­niū­ni­ja pa­si­rū­pin­tų es­te­ti­niu mies­to vei­du ir iš­vež­tų su­grėb­tus la­pus ten, kur jiems ir vie­ta, – į Jė­ru­bai­čių są­var­ty­ną. Pa­ska­tin­ti pa­tys su­si­tvar­ky­ti gy­ve­na­mą­ją te­ri­to­ri­ją, mies­tie­čiai nė ne­ma­no to da­ry­ti, mo­ty­vuo­da­mi, kad tai – se­niū­ni­jos rei­ka­las.
Per­va­žia­vus per Plun­gę, pa­si­su­ki­nė­jus kai ku­rių V. Ma­čer­nio, Tel­šių gat­vių dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se, pa­si­žval­gius po pa­ke­les, akis ba­do jau ge­ro­kai pa­juo­da­vu­sių la­pų krū­vos, krū­ve­lės, ku­rios vaiz­do ne­puo­šia.
Kaip sa­kė mies­to se­niū­nas G. Do­mar­kas, kri­ti­niais mo­men­tais, kai gy­ven­to­jai la­bai pyks­ta dėl su­si­da­riu­sių di­de­lių kie­kių ža­lie­nų at­lie­kų, ku­rios, pa­sak jų, ne tik ne­gra­žiai at­ro­do, bet ga­li tap­ti ir įvai­rių li­gų ži­di­niais, se­niū­ni­ja, „su­si­me­tu­si“ per pu­sę su UAB „Plun­gės būs­tas“, sam­do žmo­nes, or­ga­ni­zuo­ja trans­por­tą ir ža­lie­nų at­lie­kas ve­ža į Jė­ru­bai­čių są­var­ty­ną.
Už to­ną at­vež­tų to­kių at­lie­kų Jė­ru­bai­čių są­var­ty­ne ima­mas 39 eu­rų mo­kes­tis. Gy­ven­to­jams, pa­sak są­var­ty­no dar­buo­to­jų, ši pa­slau­ga ne­kai­nuo­tų. Bent jau taip pa­ra­šy­ta įstai­gos tai­syk­lė­se. Šį ru­de­nį se­niū­ni­ja, šiaip ne taip, per di­džiau­sius var­gus pa­si­sam­džiu­si „Plun­gės būs­tą“, jau du kar­tus dir­bo dar­bą, ku­rio ne­pri­va­lo at­lik­ti. Juk at­lie­kų iš­ve­žė­jai ir tvar­ky­to­jai nė­ra nei se­niū­ni­ja, nei „Plun­gės būs­tas“, nei Sa­vi­val­dy­bė.
Ky­la klau­si­mas: „Kas iš tik­rų­jų yra at­sa­kin­gas už at­lie­kų iš­ve­ži­mą?“ Į jį at­sa­ky­tų kiek­vie­nas – UAB „Tel­šių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tras“ (TRAC), ku­riai gy­ven­to­jai mo­ka mo­kes­čius už at­lie­kų iš­ve­ži­mą.
Vis­kas aiš­ku kaip du­kart du, ta­čiau ko­dėl kiek­vie­ną ru­de­nį ky­la tos pa­čios pro­ble­mos? Jau 12 me­tų, kaip su­si­kū­rė TRAC-as, ir vi­si ži­no­me, kad bū­tent ši ben­dro­vė yra at­sa­kin­ga už at­lie­kų tvar­ky­mą. Ta­čiau taip nė­ra, nes per 12 me­tų vaiz­das prie at­lie­kų kon­tei­ne­rių nė kiek ne­pa­si­kei­tė, o TRAC-as nė ne­ban­do spręs­ti šios pro­ble­mos.
Pa­sak G. Do­mar­ko, jei tiek me­tų sis­te­ma ne­vei­kia, tai rei­kia kaž­ką da­ry­ti ir ga­lų ga­le pri­im­ti vi­siems tin­ka­mą spren­di­mą. „Rei­kia vis­ką pra­dė­ti iš nau­jo – at­si­vers­ti bal­tą po­pie­riaus la­pą ir im­ti ra­šy­ti. Gal rei­kė­tų pa­sta­ty­ti ža­lie­nų at­lie­koms skir­tus kon­tei­ne­rius, už ku­riuos, ži­no­ma, rei­kė­tų pa­pil­do­mai mo­kė­ti gy­ven­to­jams. Per me­tus TRAC-ui su­mo­ka­ma 20 tūkst. eu­rų, o pa­sta­čius to­kius kon­tei­ne­rius, kiek­vie­nam gy­ven­to­jui pa­pil­do­mai tek­tų pri­mo­kė­ti tik po vie­ną eu­rą. Su­si­da­ry­tų tik­rai ne­di­de­lė su­ma, už­tat mies­tas pa­gra­žė­tų. Gal rei­kė­tų įreng­ti po­že­mi­nes at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­les, ko­kios jau yra Rie­ta­ve“, – ban­dė ieš­ko­ti pro­ble­mos spren­di­mo bū­dų mies­to se­niū­nas.
Be to, kaip sa­kė, spe­cia­lios ža­lie­nų at­lie­kų kon­tei­ne­rių, tal­pi­nan­čių po 7 ku­bus, aikš­te­lės, įreng­tos kur nors mies­to pa­kraš­ty­je, taip pat gel­bė­tų iš ne­pa­vy­dė­ti­nos si­tu­a­ci­jos. „Ne­se­niai ra­dę vie­tą pa­lei Plun­gės ge­le­žin­ke­lį, no­rė­jo­me ten pa­sta­ty­ti ža­lie­nų at­lie­kų kon­tei­ne­rius, ta­čiau iš­gir­dę ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų rei­ka­la­vi­mus, nu­lei­do­me ran­kas su­pra­tę, kad tai ne mū­sų jė­goms. Be to, jie sa­kė, kad ne­tu­ri­me tei­sės mies­te ati­da­ry­ti nau­jo są­var­ty­no. Ir vi­sai ne­svar­bu, kad ten bū­tų ve­ža­mos tik ža­lie­nos, ku­rios jo­kios ža­los gam­tai ne­da­ro. At­virkš­čiai, su­pū­va ir tam­pa trą­šo­mis“, – apie ban­dy­mus įreng­ti ža­lie­nų at­lie­kų kon­tei­ne­rius pa­sa­ko­jo G. Do­mar­kas.
Vi­sai ne­se­niai, kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, su­grėb­tos ne­ma­žos ru­de­ni­nių la­pų krū­vos su jo ži­nia bu­vo su­vers­tos į kar­je­rą. Tai su­kė­lė di­džiu­lį gy­ven­to­jų pa­si­pik­ti­ni­mą dėl ne­va se­niū­ni­jos ro­do­mo „ge­ro“ pa­vyz­džio, kaip rei­kia elg­tis su at­lie­ko­mis. Apie tai ra­šė ir laik­raš­čiai.
„Ži­nau, kad taip elg­tis ne­de­ra. Ži­nau apie kar­je­re at­si­dū­ru­sias ža­lie­nų at­lie­kas. Ta­čiau no­rė­jau bū­ti iš­girs­tas, kad šią pro­ble­mą rei­kia spręs­ti, o ne vis­ką su­krau­ti ant se­niū­ni­jos pe­čių. Ki­tos iš­ei­ties ne­ma­tau“, – pa­brė­žė se­niū­nas ir pu­siau juo­kais pu­siau rim­tai pri­dū­rė, kad ga­lė­tų su­vers­ti ža­lie­nų at­lie­kas ir po Sa­vi­val­dy­bės lan­gais. Gal ta­da le­dai pa­ju­dė­tų, nes tvar­kant ža­lie­nų at­lie­kas, pri­va­lo bū­ti įves­ta nau­ja tvar­ka, tie­sio­gi­nį sa­vo dar­bą tu­ri at­lik­ti UAB „Tel­šių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tras“.
Kaip sa­kė G. Do­mar­kas, ne tik ru­de­ni­nių la­pų krū­vos bjau­ro­ja Plun­gės vei­dą. Nė kiek ne ma­žes­nė pro­ble­ma – dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se, prie miš­rių at­lie­kų kon­tei­ne­rių, su­krau­tos di­džiu­lės se­nų pa­dan­gų krū­vos. Ir, kaip te­ko pa­ste­bė­ti, tai ne tik leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių pa­dan­gos. Pa­si­žval­gius po at­lie­kų kon­tei­ne­rių aikš­te­les, ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir sun­kias­vo­rių ma­ši­nų pa­dan­gų (!). Tai dau­giau se­zo­ni­nė – pa­va­sa­rio ir ru­dens – pro­ble­ma, kai mon­tuo­ja­mos nau­jos pa­dan­gos, o se­no­sios tie­siog iš­me­ta­mos… Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad ne­rei­kia nie­ko da­ry­ti, – TRAC-as tu­ri at­lik­ti sa­vo tie­sio­gi­nį dar­bą ir iš­vež­ti su­si­kau­pu­sias at­lie­kas.
Šiuo at­ve­ju taip pat iš­ky­la pro­ble­ma, mat TRAC-as ne­tu­ri ga­li­my­bės pri­im­ti di­de­lių pa­dan­gų kie­kių. Per me­tus iš vie­no gy­ven­to­jo ga­li bū­ti pa­im­tos tik ke­tu­rios pa­dan­gos be jo­kių pa­pil­do­mų mo­kes­čių. O kur dė­ti ki­tas?..
„Ma­nau, nė­ra pa­dė­ties be iš­ei­ties, ir vi­sas pro­ble­mas įma­no­ma iš­spręs­ti. Kiek­vie­nas tu­ri dirb­ti sa­vo tie­sio­gi­nį dar­bą. Vi­si pui­kiai ži­no­me, kad „Plun­gės ši­lu­mos tin­klai“ at­sa­kin­gi už ši­lu­mos tie­ki­mą, „Plun­gės van­de­nys“ – už van­de­nį, ki­tos ben­dro­vės ne­ša at­sa­ko­my­bės naš­tą už du­jų ar elek­tros tie­ki­mą, tad ir TRAC-as tu­rė­tų bū­ti at­sa­kin­gas už at­lie­kų iš­ve­ži­mą, nes tai – jų dar­bas. Tie­siog jau lai­kas pra­dė­ti dirb­ti“, – pa­brė­žė mies­to se­niū­nas G. Do­mar­kas.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: G. Domarkas: „Šį ru­de­nį se­niū­ni­ja, pa­si­sam­džiu­si „Plun­gės būs­tą“, jau du kar­tus dir­bo dar­bą, ku­rio ne­pri­va­lo at­lik­ti.“