Plungės miesto seniūnas G. Domarkas: „Noriu būti išgirstas“
Šiltas šių metų ruduo ilgokai leidžia džiaugtis gražiais gamtos vaizdais. Parkuose ir skveruose nuo medžių nukritę rudeniniai lapai einant dar maloniai šiurena po kojomis. Jie – tarsi auksinio rudens simboliai, be kurių šis metų laikas neįsivaizduojamas. Tai – gamtos dovana, daugeliui kelianti gerų emocijų antplūdį bei teikianti rudeniui žavesio.
Tačiau ne visi džiaugiasi veltui dalinamomis gamtos dovanomis – rudeniniai lapai, sušluoti į didžiules krūvas daugiabučių namų kiemuose, prie atliekų kontenerių ar pakelėse, nekelia gerų emocijų, o tik galvos skausmą.
Plungės gyventojai piktinasi, kad atliekų surinkėjai didžiulių lapų krūvų, sukrautų prie daugiabučių konteinerių, neliečia, tad skambina miesto seniūnui Gintarui Domarkui, prašo, kad seniūnija pasirūpintų estetiniu miesto veidu ir išvežtų sugrėbtus lapus ten, kur jiems ir vieta, – į Jėrubaičių sąvartyną. Paskatinti patys susitvarkyti gyvenamąją teritoriją, miestiečiai nė nemano to daryti, motyvuodami, kad tai – seniūnijos reikalas.
Pervažiavus per Plungę, pasisukinėjus kai kurių V. Mačernio, Telšių gatvių daugiabučių namų kiemuose, pasižvalgius po pakeles, akis bado jau gerokai pajuodavusių lapų krūvos, krūvelės, kurios vaizdo nepuošia.
Kaip sakė miesto seniūnas G. Domarkas, kritiniais momentais, kai gyventojai labai pyksta dėl susidariusių didelių kiekių žalienų atliekų, kurios, pasak jų, ne tik negražiai atrodo, bet gali tapti ir įvairių ligų židiniais, seniūnija, „susimetusi“ per pusę su UAB „Plungės būstas“, samdo žmones, organizuoja transportą ir žalienų atliekas veža į Jėrubaičių sąvartyną.
Už toną atvežtų tokių atliekų Jėrubaičių sąvartyne imamas 39 eurų mokestis. Gyventojams, pasak sąvartyno darbuotojų, ši paslauga nekainuotų. Bent jau taip parašyta įstaigos taisyklėse. Šį rudenį seniūnija, šiaip ne taip, per didžiausius vargus pasisamdžiusi „Plungės būstą“, jau du kartus dirbo darbą, kurio neprivalo atlikti. Juk atliekų išvežėjai ir tvarkytojai nėra nei seniūnija, nei „Plungės būstas“, nei Savivaldybė.
Kyla klausimas: „Kas iš tikrųjų yra atsakingas už atliekų išvežimą?“ Į jį atsakytų kiekvienas – UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRAC), kuriai gyventojai moka mokesčius už atliekų išvežimą.
Viskas aišku kaip dukart du, tačiau kodėl kiekvieną rudenį kyla tos pačios problemos? Jau 12 metų, kaip susikūrė TRAC-as, ir visi žinome, kad būtent ši bendrovė yra atsakinga už atliekų tvarkymą. Tačiau taip nėra, nes per 12 metų vaizdas prie atliekų konteinerių nė kiek nepasikeitė, o TRAC-as nė nebando spręsti šios problemos.
Pasak G. Domarko, jei tiek metų sistema neveikia, tai reikia kažką daryti ir galų gale priimti visiems tinkamą sprendimą. „Reikia viską pradėti iš naujo – atsiversti baltą popieriaus lapą ir imti rašyti. Gal reikėtų pastatyti žalienų atliekoms skirtus konteinerius, už kuriuos, žinoma, reikėtų papildomai mokėti gyventojams. Per metus TRAC-ui sumokama 20 tūkst. eurų, o pastačius tokius konteinerius, kiekvienam gyventojui papildomai tektų primokėti tik po vieną eurą. Susidarytų tikrai nedidelė suma, užtat miestas pagražėtų. Gal reikėtų įrengti požemines atliekų surinkimo aikšteles, kokios jau yra Rietave“, – bandė ieškoti problemos sprendimo būdų miesto seniūnas.
Be to, kaip sakė, specialios žalienų atliekų konteinerių, talpinančių po 7 kubus, aikštelės, įrengtos kur nors miesto pakraštyje, taip pat gelbėtų iš nepavydėtinos situacijos. „Neseniai radę vietą palei Plungės geležinkelį, norėjome ten pastatyti žalienų atliekų konteinerius, tačiau išgirdę aplinkosaugininkų reikalavimus, nuleidome rankas supratę, kad tai ne mūsų jėgoms. Be to, jie sakė, kad neturime teisės mieste atidaryti naujo sąvartyno. Ir visai nesvarbu, kad ten būtų vežamos tik žalienos, kurios jokios žalos gamtai nedaro. Atvirkščiai, supūva ir tampa trąšomis“, – apie bandymus įrengti žalienų atliekų konteinerius pasakojo G. Domarkas.
Visai neseniai, kaip sakė pašnekovas, sugrėbtos nemažos rudeninių lapų krūvos su jo žinia buvo suverstos į karjerą. Tai sukėlė didžiulį gyventojų pasipiktinimą dėl neva seniūnijos rodomo „gero“ pavyzdžio, kaip reikia elgtis su atliekomis. Apie tai rašė ir laikraščiai.
„Žinau, kad taip elgtis nedera. Žinau apie karjere atsidūrusias žalienų atliekas. Tačiau norėjau būti išgirstas, kad šią problemą reikia spręsti, o ne viską sukrauti ant seniūnijos pečių. Kitos išeities nematau“, – pabrėžė seniūnas ir pusiau juokais pusiau rimtai pridūrė, kad galėtų suversti žalienų atliekas ir po Savivaldybės langais. Gal tada ledai pajudėtų, nes tvarkant žalienų atliekas, privalo būti įvesta nauja tvarka, tiesioginį savo darbą turi atlikti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.
Kaip sakė G. Domarkas, ne tik rudeninių lapų krūvos bjauroja Plungės veidą. Nė kiek ne mažesnė problema – daugiabučių namų kiemuose, prie mišrių atliekų konteinerių, sukrautos didžiulės senų padangų krūvos. Ir, kaip teko pastebėti, tai ne tik lengvųjų automobilių padangos. Pasižvalgius po atliekų konteinerių aikšteles, galima pamatyti ir sunkiasvorių mašinų padangų (!). Tai daugiau sezoninė – pavasario ir rudens – problema, kai montuojamos naujos padangos, o senosios tiesiog išmetamos… Tačiau tai nereiškia, kad nereikia nieko daryti, – TRAC-as turi atlikti savo tiesioginį darbą ir išvežti susikaupusias atliekas.
Šiuo atveju taip pat iškyla problema, mat TRAC-as neturi galimybės priimti didelių padangų kiekių. Per metus iš vieno gyventojo gali būti paimtos tik keturios padangos be jokių papildomų mokesčių. O kur dėti kitas?..
„Manau, nėra padėties be išeities, ir visas problemas įmanoma išspręsti. Kiekvienas turi dirbti savo tiesioginį darbą. Visi puikiai žinome, kad „Plungės šilumos tinklai“ atsakingi už šilumos tiekimą, „Plungės vandenys“ – už vandenį, kitos bendrovės neša atsakomybės naštą už dujų ar elektros tiekimą, tad ir TRAC-as turėtų būti atsakingas už atliekų išvežimą, nes tai – jų darbas. Tiesiog jau laikas pradėti dirbti“, – pabrėžė miesto seniūnas G. Domarkas.
Edita LUKIENĖ
Nuotraukoje: G. Domarkas: „Šį rudenį seniūnija, pasisamdžiusi „Plungės būstą“, jau du kartus dirbo darbą, kurio neprivalo atlikti.“