Agnė Zėringytė: „Be rašymo negaliu gyventi“
A. Zėringytė, kuri šiemet baigė Plungės „Saulės“ gimnaziją, sako, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be rašymo. „Rašymas – mano gyvenimo būdas. Tiesiog negaliu nerašyti“, – tvirtai įsitikinusi savo pašaukimu sakė apie rašytojos karjerą svajojanti Agnė.
Meniškos prigimties mergina pasakojo, kad dėstyti mintis ant popieriaus pradėjo tada, kai išmoko rašyti. „Iš pradžių rašiau nesustodama – viską iš eilės, kai tik šaudavo kokia mintis į galvą. O tų minčių buvo tikrai daug, ir visas jas norėjosi užfiksuoti“, – šypsodamasi pasakojo jaunoji rašytoja, prisimindama kūrybinio kelio pradžią.
Kaip sakė rašymu užsikrėtusi mergina, dabar jau atsirenka, ką rašyti, tad kuria aukštesnės vertės tekstus, kuriais domisi ir skaito ne vienas. „Rašau noveles, apsakymus, bet labiausia traukia esė žanras – laisvesnė rašinio forma. Labai nemėgstu rėmų, suvaržymų, noriu laisvės, kad kuo aiškiau ir suprantamiau išdėstyčiau mintis“, – pasakojo pašnekovė.
Devyniolikmetė, pasak jos pačios, ieško to, ko dar niekas nerašė, bando save realizuoti įvairiuose rašymo konkursuose, bendrauja su kitų rajonų jaunaisiais rašytojais, dalijasi patirtimi bei mokosi vis naujų rašymo metodų.
Agnė yra klubo narė ir aktyviai dalyvauja šio klubo organizuojamoje veikloje, važiuoja į įvairius suvažiavimus, domisi daugiau patirties turinčių kolegų darbais. Be to, pasak merginos, ji priskiria save klubo ROTARY jaunesniajai kartai. Šio gerai žinomo klubo narius jaunoji menininkė vadina krikštatėviais, kurie daug ko išmokė rašymo srityje, davė naudingų patarimų, dalijosi gerąja patirtimi. Su jais jaunoji kūrėja ir šiuo metu artimai bendrauja.
Savo ateitį su filologija ir žurnalistika siejanti mergina sako, kad nesvarbu, kokį kelią tektų jai pasirinkti, vis tiek tai bus susiję su rašymu. „Norisi įamžinti, užfiksuoti visas gyvenimo akimirkas, kurias tenka patirti. Norisi parodyti skaitytojui svarbius momentus“, – sakė buvusi Plungės „Saulės“ gimnazijos mokinė.
Neseniai A. Zėringytė 50-ajame Lietuvos mokinių filologų konkurse už labai gerą prozą laimėjo antrąją vietą. Pristačiusi konkursui darbą „Nelaimingi žmonės klausosi muzikos“, Agnė komisijos buvo pastebėta ir įvertina. Be to, vien patekti į žinomą respublikinį konkursą, kuriame dalyvauja talentingiausi Lietuvos jaunieji rašytojai, yra sunku, tad, laimėjusi antrąją vietą, Agnė labai džiaugėsi ir sakė, kad tai didžiausias jos pasiekimas.
Respublikiniame konkurse Agnė buvo apdovanota ir pirmosios vietos laureato diplomu už esė. Nors ir pripažinta nugalėtoja, mergina sakė, kad dar yra kur tobulėti, dar daug dalykų reikia išmokti, juolab kai patenki tarp stiprių konkurentų.
Birželio 5 dieną A. Zėringytė dalyvavo Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos vaikų ir jaunimo teatro „Vyturys“ organizuojamoje poetinėje kompozicijoje „Pavasaris tėviškėje“, surengtoje poeto Vytauto Mačernio 97-ojo gimtadienio proga.
Jos metu Šarnelės bendruomenės namuose buvo skaitomi laiškai iš Šarnelės, vyko konkurso „Sapnuojančio medžio pavėsy“ nugalėtojų apdovanojimai.
Šiame jaunojo kūrėjo konkurse, skirtame poetui V. Mačerniui atminti, vertinimo komisija, vadovaujama poetės, rašytojos Aldonos Ruseckaitės, perskaičiusi, aptarusi, išanalizavusi konkurso dalyvių atsiųstus kūrinius, nugalėtoja paskelbė A. Zėringytę. Jaunosios menininkės sukurta esė „Paskutinė nimfos diena“ buvo pripažinta geriausia, ir jaunoji nugalėtoja Agnė apdovanota Vidmanto Jonikos labdaros fondo įsteigta 200 eurų pinigine premija.
Ericho Marijos Remarko, Albero Kamiu, Levo Tolstojaus, Antano Škėmos bei kitų klasikų kūrybą skaityti mėgstanti Agnė sakė, kad norėtų parašyti knygą, kurioje kiekvienas skaitytojas rastų savo sielai dvasinio peno. „Savo kūryba pritraukti, sudominti skaitytoją labai svarbu. Skaitymas turi teikti ne tik malonumą, skaitydamas žmogus turėtų ieškoti išeities iš bet kokios, net pačios sunkiausios gyvenimo situacijos. Jis turėtų suvokti, kad šiame pavojų, melo, išdavysčių kupiname pasaulyje yra ne vienas, nors ir kaip beviltiškai viskas jam atrodo“, – įsitikinusi Agnė.
Tačiau, pasak merginos, knygai reikia subręsti. „Kai mokiausi 9–10 klasėje, užvaldyta jaunatviško maksimalizmo, svajojau parašyti ir išleisti savo knygą, kuri pelnytų man šlovę ir pripažinimą. Metams bėgant, suvokiau, kad ne tai svarbiausia. Ateityje svajoju parašyti tikrai gerą knygą, kuri rastų kelią į skaitytojo širdį. Bet dar daug reikia mokytis ir tobulėti“, – ateities planais dalijosi Agnė.
Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos dailės skyrių baigusi mergina sako, kad rašymui reikia įkvėpimo. „Nelaikau savęs tikra rašytoja. Esu paprastas žmogus, užsiimantis rašymu. Nesu sukūrusi įspūdingų darbų. Tačiau, apimta įkvėpimo, metu visus reikalus į šoną, ir rašau, eksperimentuoju, ieškau, ko dar nebandžiau, dar nepatyriau. Tuo metu nereikia nei draugų, nei pramogų, nei jokių linksmybių“, – apie rašymo malonumus kalbėjo Agnė.
Apsiskaičiusi, kupina naujų minčių ir idėjų, ne pagal amžių išsilavinusi, menui, ypač – rašymui neabejinga devyniolikmetė pabrėžė, kad jos sukurti personažai – ieškantys gerumo žmonės. Dažniausiai jie pasiklydę savo jausmuose, apgauti, nesuprasti, palikti. Pasak Agnės, tai – ne tobulybės, o paprasti žmonės, kuriuos kasdien galime sutikti savo gyvenimo kelyje.
„Esu ieškantis žmogus. Tad rašydama, ieškodama, noriu padėti visiems, kurie nusivylę gyvenimu, kuriems labai sunku. Noriu, kad net bedugnėje atsidūręs žmogus suvoktų, kad yra ne vienas, kad aplink yra galinčių jam padėti, ištiesti pagalbos ranką. Tai – įmanoma, nes kūryba yra viskas, ką galiu duoti kenčiančiam, savęs ieškančiam žmogui“, – apie didžiulę kūrybos galią pasakojo A. Zėringytė.
Edita LUKIENĖ
Nuotraukoje: Kūrybos skaitymai Lietuvos Rašytojų sąjungos namuose per Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursą.
Uppsatser uppsats.eu