Ben­dra­bu­ty­je gais­rą no­rė­jęs su­kel­ti vy­ras dė­ko­jo Die­vui, kad to ne­pa­da­rė

Pra­ėjus mė­ne­siui po nu­si­kal­ti­mo, kai bu­vo pa­si­kė­sin­ta pa­deg­ti du­ris V. Ma­čer­nio gat­vės 49-aja­me na­me, va­di­na­ma­ja­me ben­dra­bu­ty­je, dėl ko ga­lė­jo nu­ken­tė­ti nie­kuo dė­ti žmo­nės, ge­gu­žės 2 die­ną į tei­sia­mų­jų suo­lą sė­do šio nu­si­kal­ti­mo su­ma­ny­to­jas iš Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės – 1994 m. gi­męs Žy­gi­man­tas Ba­ta­vi­čius, da­bar gy­ve­nan­tis Plun­gė­je ir dir­ban­tis „Vi­čiū­nų“ įmo­nių gru­pė­je au­to­krau­tu­vo vai­ruo­to­ju. Pra­ei­ty­je jau teis­tas vy­ras kal­tin­tas ne tik pa­si­kė­si­ni­mu vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du su­nai­kin­ti sve­ti­mą tur­tą, bet ir gra­si­ni­mu nu­žu­dy­ti ar sun­kiai su­trik­dy­ti svei­ka­tą.

Vi­suo­me­nė­je di­de­lį at­gar­sį su­kė­lęs įvy­kis nu­skam­bė­jo prieš mė­ne­sį, kai V. Ma­čer­nio gat­vės 49-ojo na­mo gy­ven­to­jai ba­lan­džio 1-osios, t. y. Ve­ly­kų, ry­tą bu­vo tik per plau­ką nuo di­džiu­lės ne­lai­mės – ta­da tre­čia­me aukš­te bu­vo pa­ste­bė­tas jau­nas vy­ras, lais­tan­tis ant du­rų, ki­li­mė­lio ir ben­dro nau­do­ji­mo ko­ri­do­riu­je ben­zi­ną. Kaip pa­aiš­kė­jo, su pen­kių lit­rų tal­pos in­du ir žieb­tu­vė­liu ran­ko­je po ben­dra­bu­tį tą­syk šlais­tė­si įkau­šęs Ž. Ba­ta­vi­čius.
Ge­gu­žės 2 die­ną ša­lia tei­sia­mo­jo bu­vo ir vals­ty­bės pa­skir­ta ad­vo­ka­tė An­ge­li­ja Mor­vė­nie­nė, o nu­ken­tė­ju­sių­jų suo­le sė­dė­jo plun­giš­kis S. A. – bū­tent šį ke­lio­li­ka me­tų už sa­ve vy­res­nį vy­rą Ž. Ba­ta­vi­čius gra­si­no nu­žu­dy­ti.
Dar prieš by­los nag­ri­nė­ji­mą ad­vo­ka­tė su­gal­vo­jo, kad rei­kia iš­krapš­ty­ti ži­niask­lai­dos at­sto­vus lauk. Esą bus kal­ba­ma apie as­me­ni­nius da­ly­kus, tad ga­li bū­ti pa­vie­šin­ti as­me­ni­niai san­ty­kiai… Kal­ti­na­ma­sis ir nu­ken­tė­ju­sy­sis taip pat link­čio­jo, kad no­rė­tų už­da­ro teis­mo po­sė­džio. Ta­čiau pro­ku­ro­ras Min­dau­gas Vil­nius sa­kė tam ne­ma­tan­tis jo­kio pa­grin­do ir tei­sė­jas ne­pa­grįs­tą pra­šy­mą at­me­tė.
Kaip mi­nė­ta, Ž. Ba­ta­vi­čius kal­tin­tas pa­gal du Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius: dėl pa­si­kė­si­ni­mo vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du su­ga­din­ti sve­ti­mą tur­tą ir dėl gra­si­ni­mo nu­žu­dy­ti ar sun­kiai su­trik­dy­ti S. A. svei­ka­tą.
Vis­kas vy­ko ba­lan­džio 1-osios ry­tą: apie 6.40 va­lan­dą Ž. Ba­ta­vi­čius su­gė­ro­vui S. A. pa­gra­si­no su­si­do­ro­ji­mu – ža­dė­jo nu­žu­dy­ti ir už­kas­ti, o maž­daug po va­lan­dos nu­ė­jo į V. Ma­čer­nio gat­vės 49-ojo na­mo tre­čią aukš­tą, kur S. A. nuo­mo­jo­si kam­ba­rį, api­py­lė ben­zi­nu du­ris ir ki­li­mė­lį, pri­lais­tė ko­ri­do­rių ir kė­si­no­si vis­ką pa­deg­ti. Nu­si­kal­ti­mo ne­bai­gė tik dėl aky­los ben­dra­bu­čio gy­ven­to­jos, ku­ri ėmė šauk­ti. Iš­gąs­din­tas nu­si­kal­tė­lis spru­ko lau­kan.
Teis­me sa­vo kal­tę Ž. Ba­ta­vi­čius pri­pa­ži­no, tad by­la iš­nag­ri­nė­ta pa­grei­tin­to pro­ce­so tvar­ka. Vy­ras ga­lės ti­kė­tis treč­da­liu su­ma­žin­tos baus­mės.
Pa­sa­ko­da­mas, kas ta­da nu­ti­ko, tei­sia­ma­sis sa­kė ne vis­ką pri­si­me­nan­tis, nes bu­vo ge­ro­kai ap­svai­gęs. Ne­pri­si­mi­nė ir to, kad gra­si­no su­si­do­ro­ji­mu. Kai ko iš­vis ne­no­rė­jo sa­ky­ti. Pa­vyz­džiui, pas ko­kią mo­te­rį Bi­ru­tės gat­vės 27-aja­me na­me jie tą va­ka­rą gė­rė… Tie­siog bu­vo ke­tu­rie­se, po­ro­mis. Sė­dė­jo, var­to­jo al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, už­si­bu­vo, su­si­ba­rė ir su­si­mu­šė. Kon­flik­tas, pa­sak Ž. Ba­ta­vi­čiaus, ki­lo tarp jo ir S. A. Iš pra­džių – bu­te, pas­kui – laip­ti­nė­je, po to – gat­vė­je, prie til­to. Vie­nas ki­tą ap­dau­žė ir iš­si­sky­rė kas sau.
„Bu­vau pa­že­min­tas, emo­ci­nių jaus­mų vei­kia­mas… No­rė­jau jį pa­gąs­din­ti“, – ši­taip su­ma­ny­mą su­kel­ti ben­dra­bu­ty­je gais­rą aiš­ki­no Ž. Ba­ta­vi­čius. Nu­ė­jo į de­ga­li­nę, nu­si­pir­ko ben­zi­no bei žieb­tu­vė­lį. Pen­kių lit­rų plast­ma­si­nę tal­pą sa­kė ga­vęs ten pat. To­dėl nu­žings­nia­vo ne na­mo, į V. Ma­čer­nio gat­vės 5-ąjį na­mą, o į 49-ąjį, prie S. A. nuo­mo­ja­mo kam­ba­rio du­rų, ir ėmė lais­ty­ti vis­ką ben­zi­nu, ke­tin­da­mas pa­deg­ti. Ar S. A. jau bu­vo par­ėjęs na­mo, net ne­ži­no­jo. „Ačiū Die­vui, kad ta mo­te­ris iš­ėjo į ko­ri­do­rių ir ma­ne iš­gąs­di­no“, – tuo, kad ne­spė­jo sprag­te­lė­ti žieb­tu­vė­liu, sa­vo­tiš­kai džiau­gė­si tei­sia­ma­sis. Pa­ra­gin­tas ad­vo­ka­tės, vy­ras at­si­pra­šė ir nu­ken­tė­ju­sio­jo.
Pa­na­šiai apie tą va­ka­rą pa­pa­sa­ko­jo ir S. A. Jis taip pat ne­įvar­di­jo prie­žas­ties, dėl ko tarp jų ki­lo kon­flik­tas. Ti­ki­no, jog už­te­ko ir deg­ti­nės, ir mo­te­rų, bet vis tiek kaž­ko su­si­ba­rė ir ap­si­stum­dė. „Bai­gė­me muš­tis ant til­to maž­daug ly­gio­sio­mis“, – pui­kiai nu­si­tei­kęs pa­sa­ko­jo plun­giš­kis. Ta­da jis sa­kė pa­ry­čiais dar nu­ė­jęs pas drau­gą. Ten bū­da­mas ir su­lau­kė skam­bu­čio, kad jo du­rys api­pil­tos ben­zi­nu. Kai grį­žo į ben­dra­bu­tį, jau bu­vo po­li­ci­ja, vi­sur ma­tė­si pri­taš­ky­ta ben­zi­no, pa­rei­gū­nai bu­vo ra­dę ir tal­pą su de­ga­lų li­ku­čiais. Jo­kios ža­los S. A. ti­ki­no ne­pa­ty­ręs, vis­ką su­si­tvar­kęs ir Ž. Ba­ta­vi­čiui at­lei­dęs. Net­gi pra­šė skir­ti kal­ti­na­ma­jam kuo švel­nes­nę baus­mę.
Tą pa­čią die­ną po­li­ci­jos su­lai­ky­tas Ž. Ba­ta­vi­čius bu­vo jau „pra­pū­tęs“ – prieš 15 va­lan­dą jam nu­sta­ty­tas pu­sės pro­mi­lės gir­tu­mas.
Pro­ku­ro­ras at­krei­pė dė­me­sį į tai, jog jei ne kai­my­nė, lai­ku iš­ėju­si į ko­ri­do­rių, pa­sek­mės ga­lė­jo bū­ti tra­giš­kos, ir Ž. Ba­ta­vi­čius bū­tų tei­sia­mas pa­gal ki­tus bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius. Tai, kad jis iš tie­sų ke­ti­no su­kel­ti gais­rą ben­dra­bu­ty­je, ro­do su­rink­ti įro­dy­mai.
Už abi nu­si­kals­ta­mas vei­kas pro­ku­ro­ras Ž. Ba­ta­vi­čiui siū­lė skir­ti tre­jus me­tus ne­lais­vės, o su­ma­ži­nus treč­da­liu, lik­tų me­tai ir 8 mė­ne­siai. Taip pat siū­lė baus­mės vyk­dy­mą ati­dė­ti pus­tre­čių me­tų lai­ko­tar­piui su įpa­rei­go­ji­mu to­liau dirb­ti ir pus­me­tį ne­var­to­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų.
Teis­mo nuosp­ren­dį Ž. Ba­ta­vi­čius iš­girs ge­gu­žės 16 die­ną.

Li­na MOTUŽIENĖ