Iš Lie­tu­vos jau­nų­jų ge­o­lo­gų olim­pia­dos ku­liš­kiai penk­to­kai grį­žo su pri­zais

Ge­o­lo­gi­ja yra glo­ba­lus moks­las apie Že­mę bei ki­tas pla­ne­tas, bet pir­miau­sia ty­ri­nė­jan­tis, kaip su­si­da­rė ir kaip kin­ta mū­sų pla­ne­ta, sie­kian­tis at­sa­ky­ti į be­ga­lę įdo­mių, net gy­vy­biš­kai svar­bių klau­si­mų.

Šiuo moks­lu, pa­sak jau­nų­jų ge­o­lo­gų mo­ky­to­jos Jo­lan­tos Pieš­ku­vie­nės, Aus­tė­ja Drūk­tei­ny­tė bei Ed­ga­ras Na­var­daus­kas iš Ku­lių su­si­do­mė­jo jau pir­mo­je kla­sė­je. Jie – la­bai žin­gei­dūs vai­kai, ku­riems pa­tin­ka do­mė­tis, ty­ri­nė­ti, ke­liau­ti, bū­ti gam­to­je. Aus­tė­ja ir Ed­ga­ras ga­lė­tų die­nų die­nas ty­ri­nė­ti že­mės pa­vir­šių, kad su­pras­tų dau­ge­lį da­ly­kų apie jos po­ky­čius.
Penk­to­kai su sa­vo mo­ky­to­ja J. Pieš­ku­vie­ne ne­se­niai ty­ri­nė­jo ne tik Ku­lių kraš­to bei apy­lin­kių ge­o­lo­gi­nius ob­jek­tus, su­si­pa­ži­no su že­mės pa­vir­šiu­je esan­čio­mis uo­lie­no­mis, aiš­ki­no­si, ko­kias pa­slap­tis jos sle­pia, bet ir gi­li­na­si bei do­mi­si ge­o­lo­gi­jos is­to­ri­ja.
Vai­kams la­bai įdo­mu, kas bu­vo prieš tūks­tan­čius, mi­li­jo­nus ar mi­li­jar­dus me­tų, taip pat – kas vyks­ta mū­sų pla­ne­to­je da­bar. Jiems smal­su, koks kli­ma­tas bu­vo prieš 420 mi­li­jo­nų me­tų, kaip ir ko­dėl slen­ka le­dy­nai, ko­kį po­vei­kį jie da­ro Že­mės pa­vir­šiui ir kli­ma­tui, kaip ir ko­dėl vyks­ta že­mės dre­bė­ji­mai, iš ko su­si­da­ro naf­ta, ko­dėl ma­siš­kai iš­mirš­ta gy­vū­nai, kaip ju­da tok­siš­kos me­džia­gos ir ki­ti tar­ša­lai, kaip su­si­da­ro Že­mės plu­tos lū­žiai, bei vi­si ki­ti gy­vy­biš­kai svar­būs klau­si­mai, su­si­ję su že­mės san­da­ra bei ją for­muo­jan­čiais pro­ce­sais.
Ir ne tik tai svar­bu ir įdo­mu jau­nie­siems Ku­lių ge­o­lo­gams. Per gam­tos moks­lų pa­mo­kas vai­kai su­ži­no, ko­kios svar­biau­sios pro­ble­mos iš­ky­la šiais lai­kais, taip spar­čiai au­gant vi­suo­me­nės po­rei­kiams ir at­si­ran­dant vis nau­jiems gam­ti­niams iš­šū­kiams.
Juk taip įdo­mu su­ži­no­ti, kaip ir kur iš že­mės gel­mių iš­ka­sa­mos nau­din­gos iš­ka­se­nos, ku­rių rei­kia pra­mo­nei, sta­ty­boms, ener­gi­jai gau­ti. Tai – įvai­rūs me­ta­lai, žvy­ras, smė­lis, ce­men­tas, karš­tas gel­mių van­duo, naf­ta, du­jos.
Mo­ky­da­mie­si ge­o­lo­gi­jos pa­grin­dų, vai­kai su­ži­no­jo, kad nau­din­ga iš­ka­se­na yra van­duo ir kad jo tie­ki­mas yra svar­biau­sias ge­o­lo­gų rū­pes­tis. Ge­o­lo­gų pro­tas ir ran­kos rei­ka­lin­gos tam, kad gė­ry­bių, ran­da­mų ir iš­gau­na­mų iš že­mės gel­mių, už­tek­tų ne tik mums, bet ir at­ei­ties kar­toms.
Dar 2016-ai­siais Vil­niu­je, Už­upio gim­na­zi­jo­je, vy­ko XXVII Lie­tu­vos mo­ki­nių jau­nų­jų ge­o­lo­gų olim­pia­da. Jo­je da­ly­va­vo ta­da dar ket­vir­to­kai Aus­tė­ja Drūk­tei­ny­tė ir Ed­ga­ras Na­var­daus­kas iš Plun­gės ra­jo­no Ku­lių gim­na­zi­jos.
Tarp 70 mo­ki­nių, tais me­tais da­ly­va­vu­sių olim­pia­do­je, jau­nie­ji ge­o­lo­gai iš Ku­lių už­ėmė 3-iąją vie­tą. Tai – la­bai ge­ras įver­ti­ni­mas. Pa­sak mo­ky­to­jos Jo­lan­tos Pieš­ku­vie­nės, olim­pia­dai ruo­šu­sios penk­to­kus, sma­gu, kad jos auk­lė­ti­niai nuo ma­žens do­mi­si ge­o­lo­gi­ja ir eko­lo­gi­ja, my­li bei sau­go gam­tą.
J. Pieš­ku­vie­nė mi­nė­jo, kad nuo 2007-ųjų iki 2017-ųjų su auk­lė­ti­niais da­ly­va­vo Lie­tu­vos ge­o­lo­gi­jos tar­ny­bos or­ga­ni­zuo­ta­me Lietuvos–Lenkijos 3–6 kla­sių mo­ki­nių dai­lės dar­bų kon­kur­se „Mū­sų že­mė – pra­ei­ty­je, šian­dien ir at­ei­ty­je“. Ja­me ku­liš­kiai bu­vo ver­ti­na­mi ga­na ge­rai. Ta­čiau, pa­sak mo­ky­to­jos J. Pieš­ku­vie­nės, svar­biau­sia yra da­ly­vau­ti, o ne lai­mė­ti.
Iš olim­pia­dų mo­ki­niai grįž­ta ku­pi­ni įspū­džių, pa­si­sė­mę pa­tir­ties, ge­rai pra­lei­dę lai­ką. Jų me­tu jau­nie­ji ge­o­lo­gai ne tik at­lie­ka už­duo­tis, bet ir su­si­pa­žįs­ta su nau­jais drau­gais, ben­drau­ja, va­ži­nė­da­mi po Vil­nių bei jo apy­lin­kes, dar la­biau pra­ple­čia aki­ra­tį.
Ku­liš­kiai yra ir ap­lan­kę svar­biau­sius Es­ti­jos, Lat­vi­jos bei Len­ki­jos ge­o­lo­gi­nius ob­jek­tus.
Šių me­tų bir­že­lio 2–6 die­no­mis J. Pieš­ku­vie­nės va­do­vau­ja­mi jau­nie­ji ge­o­lo­gai, tarp ku­rių yra sa­vo ži­nio­mis bei iš­mo­ne Ku­lius gar­si­nan­tys A. Drūk­tei­ny­tė ir E. Na­var­daus­kas, ke­ti­na ke­liau­ti į Slo­va­ki­ją. Šio­je ša­ly­je jau­nie­ji ku­liš­kiai ty­ri­nės že­mės pa­vir­šiu­je esan­čias uo­lie­nas, su­si­pa­žins su jų ypa­tu­mais. Mo­ki­niai ti­ki­si su­si­ras­ti nau­jų drau­gų, pa­ma­ty­ti ša­lį, su­si­pa­žin­ti su jos tra­di­ci­jo­mis bei pa­pro­čiais.
Bir­že­lio 19–24 die­no­mis vi­si jau­nie­ji Lie­tu­vos ge­o­lo­gai su­si­tiks sto­vyk­lo­je Šven­to­jo­je, kur ap­tars ty­ri­nė­ja­mus ob­jek­tus, pa­si­da­lins su­kaup­ta pa­tir­ti­mi, ben­draus bei ge­rai pra­leis lai­ką.
Kaip sa­kė J. Pieš­ku­vie­nė, ge­o­lo­gi­ja – įdo­mus moks­las. Ja be­si­do­min­tys ne tik te­oriš­kai, bet ir prak­tiš­kai su­ži­no apie že­mės san­da­rą, įvai­rius ją for­muo­jan­čius pro­ce­sus. Pa­grin­di­nė me­džia­ga, su ku­ria dir­ba ge­o­lo­gai, yra uo­lie­nos. Tir­da­mi pa­vir­šiu­je esan­čias uo­lie­nas, ge­o­lo­gai ban­do iš­si­aiš­kin­ti že­mės ir gy­vy­bės is­to­ri­ją.
Pa­sak pa­šne­ko­vės, sma­gu, kad Jau­nų­jų ge­o­lo­gų olim­pia­da sie­kia su­bur­ti ge­o­lo­gi­ja ir eko­lo­gi­ja be­si­do­min­čius mo­ki­nius, daug dė­me­sio ski­ria ug­dy­ti vai­kų ir jau­ni­mo eko­lo­gi­nį, gam­to­sau­gi­nį są­mo­nin­gu­mą.
Tad jau­nie­siems ge­o­lo­gams mo­ky­to­ja J. Pieš­ku­vie­nė pri­me­na Lie­tu­vos jau­nų­jų ge­o­lo­gų są­jū­džio pra­di­nin­ko, gam­tos moks­lų dak­ta­ro, vi­sų pa­gar­biai va­din­to Va­do­vu, Edu­ar­do Vo­dzins­ko žo­džius iš jau­nų­jų ge­o­lo­gų him­no: „Tik­tai ieš­kok, ko Že­mė­je yra, tik tau skir­ta ge­o­lo­go da­lia, su­ras­ti lo­bį, mei­lę, drau­gys­tę ir žengt per Že­mę su dai­na.“

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: Kulių gimnazijos mokiniai kartu su savo mokytoja J. Pieškuviene tyrinėjimų metu.