Penktadienis, 2024 m. kovo 29 d.

Ko galime pasimokyti iš klasikinių literatūros personažų?

Knygos su klasikiniais literatūros personažais niekada nenuvilia. Kiekvieną kartą skaitant tokį kūrinį galima kažką naujo atrasti, išmokti ar prisiminti. Ko galime pasimokyti iš klasikinių literatūros personažų?

Pelenė moko, kad neprarastume vilties

Viena mėgstamiausių visų laikų pasakų princesių Pelenė įrodo, jog viltis miršta paskutinė. Ji, nors ir ujama pamotės su įseserėmis, vis tiek išlaiko malonų būdą ir neišsižada savo vertybių bei svajonių. Tai, kad ji drąsiai svajoja ir, atėjus laikui, nepabijo surizikuoti, atveria jai naują, šviesos kupiną gyvenimo etapą. Iš žeminamos tarnaitės Pelenė virto pasakiška princese tik dėl to, kad neprarado vilties.

„Alisa Stebuklų šalyje“ – tiesiog judėk pirmyn

Siurrealistinė fantastinė istorija „Alisa Stebuklų šalyje“ žavi arbatą geriančiais kiškiais ir vaikščiojančiomis austrėmis. Itin dėmesio verta yra scena, kurioje Alisa klausia Češyro katino, kuriuo keliu eiti. Jis atsako, jog tai priklauso nuo to, kur Alisa norinti patekti. Tačiau Alisa konkretaus tikslo neturi – jai svarbu tiesiog kur nors nusigauti. Češyro katinas atsako, jog tai ji tikrai pasieks, jei tik eis pakankamai ilgai. Šie žodžiai yra labai paguodžiantys visiems, kurie jaučiasi pasimetę ir nežinantys, ką turėtų veikti. Galiausiai kažkur atsidursi, tad reikia tiesiog nenustoti judėti pirmyn.

„Didysis Getsbis“ – draugystės nenusipirksi

Turėdamas krūvas pinigų gali važinėti brangiais automobiliais ir rengti ekstravagantiškus vakarėlius, bet draugystės vis tiek nenusipirksi. Džėjus Getsbis įkūnija nesėkmes, kurias sukelia materialinės gerovės manija. Jis tarsi apsėstas bando laimėti merginą materialiais daiktais ir ištaigingais vakarėliais. Toks santykių užmezgimo metodas Getsbiui neišeina į naudą. Knyga primena, kad visuomenė neturėtų suktis aplink tariamą šlovę ir materialius dalykus. Žmonės turi poreikį tikrai draugystei, kurios nusipirkti negalima.

Elizabetė Benet demonstruoja nepriklausomybės svarbą

Elizabetė Benet – tai stipri ir įžvalgi Jane Austen romano „Puikybė ir prietarai“ pagrindinė veikėja. Tai veikėja, kuriai netrūksta pasitikėjimo savimi ir drąsos laikytis savo sprendimų. Būtent iš jos moterys išmoko, kad yra visiškai normalu pasakyti „ne“. Elizabetės pavyzdys parodo, kad jokia moteris neturėtų tenkintis kažkuo mažiau nei tuo, ko ji iš tikrųjų yra verta. Veikėja taip pat skatina neatsisakyti individualumo ir nekeisti savo būdo, stengiantis atitikti kitų žmonių ar visuomenės lūkesčius.

Elizabetė taip pat parodo, jog klysti yra žmogiška, tačiau norint pripažinti savo klaidas reikia gilaus savęs pažinimo ir didžiulio nuolankumo. Knygoje atsiskleidžia skubotų vertinimų pavojus. Po pirmojo susitikimo Elizabetė ir Darsis atrodo visiškai netinkami vienas kitam, tačiau jų galutinė santuoka pagrįsta tikra romantika. Iš to galima išmokti, jog pažinti žmogų reikia kur kas daugiau laiko.

 

Erkiulis Puaro – smalsumas ir intelektas

Kriminalinės literatūros karalienės Agatha Christie sukurtas belgų detektyvas Erkiulis Puaro yra kruopštumo įsikūnijimas. Jis taip pat tiki, kad smalsumas maitina intelektą. Būdamas detektyvas, Puaro pasižymi tokiomis savybėmis kaip smalsumas, žingeidumas ir orientacija į detales. Iš jo galima pasimokyti būti atidžiam, išlikti autentiškam ir jaustis patogiai būnant tuo, kas esi. Erkiulio Puaro nuotykius aprašo internete parduodamos knygos.

Džo Marč pamokos apie svajones

Džo Marč, nepriklausoma Louisa May Alcott knygos „Mažosios moterys“ veikėja, moko, jog dabarties sunkumai netrukdo svajoti apie ateitį, jei tik neprarandi susikoncentravimo į tikslą. Džo įrodo, kad nuožmus ryžtas ir stipri asmenybė galiausiai padeda įgyvendinti svajones. Tačiau tam, kad tas svajones pasiektume, nebūtina aukoti santykių. Džo parodo, kaip, siekiant savo svajonių, vis tiek galima pajusti glaudų ryšį su šeima ir investuoti į santykius su brangiais žmonėmis. Veikėjos nuomone, itin svarbu yra pripažinti savo ydas ir suprasti, kad vis tiek galima tapti įkvepiančia, stipria, sau ištikima moterimi.

Mikė Pūkuotukas įkūnija ištikimybę draugams

Alan Alexander Milne sukūrė nepamirštamą istoriją apie Mikę Pūkuotuką bei jo nuotykius Šimtamylėje Girioje. Ten Mikė Pūkuotukas leidžia laiką su savo draugais Nulėpausiu, Paršeliu, Pelėda, Triušiu ir kitais. Mikė Pūkuotukas visada pasiruošęs padėti, kai juos prispiria bėda, išklausyti ir paguosti. Tiek vaikai, tiek suaugusieji jau daug metų iš šio veikėjo gali pasimokyti besąlyginės ištikimybės draugams.

Kova su neteisybe „Paryžiaus katedroje“

Victor Hugo knygoje „Paryžiaus katedra“ yra giliai kalbama apie socialinę neteisybę, o aprašyti religiniai veikėjai ir pilietinės valdžios atstovai sukrečia iki širdies gelmių. Ši knyga uždega norą kovoti su korumpuota valdžia ir išsakyti atstumtųjų istorijas. Sudėtinga meilės linija taip pat atskleidžia gilų žmogaus troškimą užmegzti ryšį – Kvazimodo noras mylėti ir būti mylimam kalba už mus visus.

Robinas Hudas moko dalintis

Didvyriškas, dosnus banditas Robinas Hudas iš klasikinės Howard Pyle knygos įkvepia kiekvieną kaip sumanus ir gudrus lyderis. Jo atkaklus, pasidavimo nepripažįstantis požiūris parodo, kaip kiekvienas gali pakeisti savo gyvenimą, jei tik mokysis iš savo klaidų. Svarbiausia, Robinas Hudas moko, kad dalijimasis – turtu ar laime – sukuria gilesnį žmogiškąjį ryšį.

Tiesos ieškojimas romane „1984-ieji”

Paradoksų kupiname George Orwell romane „1984-ieji” skaitytojai susiduria su iššūkiais, kylančiais ieškant tiesos. Partija siekia išlaikyti paprastų žmonių kontrolę. Siekdama, kad žmonės netrokštų taikos, laisvės ir stiprybės, Partija sukuria šūkį, kuriuo plauna visuomenės smegenis: „Karas yra taika. Laisvė yra vergija. Nežinojimas yra jėga.“ Pagrindinis veikėjas Vinstonas Smitas turi išmokti mąstyti savarankiškai ir kritiškai, kad atrastų tikrąją tiesą.

 

Išvardinti literatūros kūriniai kiekvienam gali būti naudingi. Visiems verta prisiminti draugystės, nepriklausomybės, tiesos ir kitų vertybių pamokas. Šie personažai – tai neišsenkantis dėmesio vertų pamokų šaltinis.

Komentarai
Kiti straipsniai