Dalykai, kurių originalūs kūrėjai nesuprastų

Tam tikri su maistu susiję dalykai evoliucionavo pasaulyje ir gimtosiose šalyse būtų nesuprasti. Japonams keistai atrodo karšti sušiai, o italams latte kava kelia įtarimą – juk reikia gerti espresso! Kokių dar dalykų originalūs kūrėjai nesuprastų?

Sušių evoliucija

Sušių sąvoka atsirado Japonijoje IX amžiuje ir išpopuliarėjo plintant budizmui. Dėl budistų dietos, pagal kurią susilaikoma nuo mėsos, daugelis japonų ėmė vartoti žuvį. Būtent šios šalies tautiečiams priskiriami nuopelnai už tai, kad jie pirmieji paruošė sušius kaip vientisą patiekalą, valgydami fermentuotus ryžius kartu su konservuota žuvimi. Šis derinys vadinamas nare-zushi arba brandintais sušiais.

Per ilgą laiką sušiai smarkiai patobulėjo. Šiuolaikiniai sušių virėjai įvedė naujų ingredientų, paruošimo ir patiekimo būdų. Tradiciniai nigiri sušiai vis dar itin populiarūs, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia ir pjaustyti suktinukai, suvynioti į jūros dumblius arba sojų popierių. Kūrybiški priedai, pavyzdžiui, grietinėlės sūris, aštrus majonezas ir gruzdinti ritinėliai atspindi vakarietišką įtaką, kurią sušių žinovai pakaitomis mėgsta ir niekina. Net vegetarai gali mėgautis šiuolaikiniais daržovių stiliaus sušių ritinėliais, o daug kas spėjo pamėgti ir karštus sušius.

Patiems Japonijos gyventojams daugybė vakarietiškų tradicinio ryžių ir žalios žuvies patiekalų versijų atrodo juokingos. Buvo atliktas eksperimentas, kai Tokijo gatvėse praeivių buvo prašoma paragauti kelių amerikietišku stiliumi pagamintų sušių. Kiekvienas japonų degustatorius buvo suglumęs, jog priešais jį esantis patiekalas apskritai gali būti laikomas sušiu. Be to, jie nemano, kad tokių sušių skonis apskritai panašus į japoniškųjų.

Alkoholio gadinimas ar paskaninimas?

Degtine vadinamas alkoholis Rusijoje buvo gaminamas jau XIV amžiuje. Šis gėrimas buvo populiarus daugiausia Rusijoje, Lenkijoje bei Balkanų šalyse iki pat Antrojo pasaulinio karo, kai jo vartojimas ėmė sparčiai augti Jungtinėse Amerikos valstijose, o vėliau ir Europoje. Dauguma gamintojų perka anksčiau distiliuotą ir išgrynintą neutralią degtinę, kurioje yra labai didelis alkoholio kiekis ir beveik nelieka aromatinių medžiagų. Tokie spiritiniai gėrimai papildomai išvalomi filtruojant, dažniausiai naudojant medžio anglį, po to jų stiprumas mažinimas distiliuotu vandeniu ir išpilstomi į butelius be brandinimo.

Žmonės Rusijoje bei Lenkijoje degtinę paprastai geria be jokių maišiklių ar ledo, mažose stiklinėse ir kartu su užkandžiais. Jie degtinės maišymą su kuo nors kitu laiko alkoholio grynumo gadinimu. Tuo tarpu kitose šalyse dėl neutralaus degtinės pobūdžio ji populiari naudoti maišytuose gėrimuose: „Cosmopolitan“, „Kruvinojoje Meri“, „Long Ailendo arbatoje“ ir kituose kokteiliuose. Degtinę galima maišyti su kitais gėrimais, nesuteikiant jai savito skonio, o kokteiliuose, kuriems nereikia specifinio originalios degtinės skonio, ja galima pakeisti kitais spiritiniais gėrimais. Itin dažnai degtinė sutinkama „Atsuktuvo“ (Screwdriver) kokteilyje su apelsinų sultimis bei „Kruvinojoje Meri“ su pomidorų sultimis. Kartais degtinė aromatizuojama tokiais ingredientais kaip citrinų žievelės, uogos, kmynai ir pipirų žirneliai. Priešingai nei rusų, kitų kultūrų atstovai mano, jog degtinė be pagardinimo – visiškai netinkama gerti.

Valgymo lazdelėmis etiketo skirtumai

Valgomosios lazdelės buvo sukurtos prieš maždaug 5000 metų Kinijoje. Ankstyviausios versijos tikriausiai buvo šakelės, naudotos maistui iš puodų imti. Vėliau valgomosios lazdelės paplito Japonijoje, Vietname bei Korėjoje ir taip prasidėjo kitoks skirtingų kultūrų pritaikymas nei originalioje šalyje.

Ankstyvosios japonų valgymo lazdelės buvo naudojamos tik religinėms apeigoms ir buvo gaminamos iš vieno bambuko galo, sujungto viršuje – priminė pincetą. Tuo tarpu kinų dinastijos laikais dažnai buvo naudojamos sidabrinės valgomosios lazdelės, nes buvo tikima, kad jos taps juodos, jei prisilies prie užnuodyto maisto.

Dabar Kinijoje pirmąją lazdelę reikia laikyti kaip pieštuką, o antrąją – tarp nykščio ir bevardžio piršto. Vidurinysis pirštas turėtų būti tarp abiejų lazdelių ir atlikti atramos funkciją. Valgymo lazdelėmis negalima rodyti, jų čiupinėti, naudoti aukštyn kojomis bei kryžiuoti. Negalima jų kišti į ryžių dubenėlį vertikaliai – tai blogas ženklas, kuris imituoja tradicinių smilkalų, skirtų mirusiems pagerbti, naudojimą. Tuo tarpu kiti azijiečiai dabar tiki, kad jei gausite nelygią valgymo lazdelių porą, praleisite laivą ar lėktuvą. Korėjiečių prietaras teigia, kad „kuo arčiau galo laikysi lazdeles, tuo ilgiau liksi nevedęs“.

Vietnamiečių kultūra bei valgymo papročiai yra Rytų ir Vakarų derinys, todėl ant stalo gali būti ne tik valgomosios lazdelės, bet ir šakutė, peilis bei šaukštas. Pavyzdžiui, ryžiai su kiaulienos kotletais valgomos su šakute ir peiliu. Kepsnys gali būti valgomas su šakute bei peiliu arba supjaustytas griežinėliais ir valgomas lazdelėmis. Į salotas įvynioti maisto produktai valgomi rankomis.

Italų meilė espresso kavai

Espresso yra ne tik labiausiai vartojamas gėrimas Italijoje, bet ir esminis kasdienis ritualas, susijęs su italų kultūra, tradicijomis bei papročiais. Tai tikra vertybė, tapusi nacionalinio identiteto dalimi, dėl kurios italai vertinami ir pripažįstami visame pasaulyje. Nuo pat tada, kai kava atsirado Italijoje, italai stebina pasaulį savo išradimais kavos ruošimo srityje: jie sukūrė espresso kavos aparatą, moka kavinuką, espresso kavos pagrindu gaminamus produktus. Kokybiškų italų gamybos įkvėptų kavinukų galima rasti čia.

Bent kartą per dieną praktiškai visi italai išgeria kavos puodelį – daugiau nei 90% atvejų tai yra būtent espresso. Šis gėrimas taip mėgstamas dėl ypatingo skonio, intensyvesnio ir aromatingesnio nei kavos, paruoštos kitais būdais. Espresso kava dabar yra tikro itališkumo simbolis. Neatsitiktinai didžiausi kavos tinklai ir pagrindiniai kavos puodelių gamintojai yra įkvėpti itališkos espresso kavos. Italai nesupranta tik vieno – jei galima mėgautis puodeliu aromatingo espresso, kam rinktis latte?

Gerus atradimus vienoje šalyje greitai perima ir kitos kultūros. Taip dalykai evoliucionuoja: sušiai tampa karšti, degtinė maišoma su sultimis, skiriasi valgymo lazdelėmis įpročiai ir atrandama latte kava. Šių naujovių dažnai nesupranta tik originalo kūrėjas.