Penktadienis, 2021 m. birželio 25 d.

Plungės skautų projektas „Čia – namai“ – kaimų bendruomenių jaunimui

Plungės rajono savivaldybėje veikiantis Lietuvos skautijos (LS) vienetas – Gondingos tuntas (asociacija „Plungės skautai) – neseniai pradėjo įgyvendinti kaimų bendruomenėms skirtą pilietiškumo projektą „Čia – namai“ (projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis). Koks tai projektas ir kaip skautai ketina kaimuose, bendruomenėse skiepyti pilietiškumą, kalbamės su LS vadovais – tuntininku vyr. skautininku Žydrūnu Pilitausku ir tunto programos skyriaus vadove paskautininke Kristina Pilitauskiene.

– Daugelis įsitikinę, kad skautai – gamtos žmonės: tik po miškus laksto, stovyklauja…
– Skautų judėjimas, kuris skaičiuoja jau daugiau nei šimtą metų (Lietuvos skautų organizacijai – jau 102-eji), išties yra pasikeitęs nuo to laiko, kai jį sukūrė organizacijos patronas lordas Robertas Baden Powellis.
Tiems, kurie nėra susipažinę su skautijos atsiradimo ištakomis, trumpai pasakysiu, jog R. Baden Powellis Anglų-Būrų kare, turėdamas labai mažas pajėgas, sugebėjo apginti strategiškai reikšmingą Mafekingo tvirtovę. Būtent tada – 1899 m. vykusiame Mafekingo apsupime gimė skautybės idėja. R. Baden Powellio vadovaujami 12–16 m. berniukai puikiai atliko žvalgybos, ryšių ir medicininės pagalbos užduotis, tuo prisidėdami prie anglų pergalės. Vėliau, jau pasibaigus karui, R. Baden Powell pritaikė karių-žvalgų ugdymo programą vaikams, ją papildydamas Amerikos indėnų gyvenimo detalėmis, išleido knygą „Skautybė berniukams“, o 1907 m. suorganizavo pirmąją skautų stovyklą, kurioje dalyvavo 20 berniukų.
Nuo to laiko skautavimo idėja pradėjo plisti po pasaulį ir dabar šiam judėjimui priklauso daugiau nei 28 milijonai įvairaus amžiaus skautų ir skaučių iš 216 šalių bei regionų.
Taigi, ilgą laiką skautai (scout – žvalgas) turėjo gebėti sėlinti ir išlikti nepastebėti, orientuotis aplinkoje pagal įvairius gamtos objektus ar žvaigždes, išmanyti augalus, suteikti pirmą medicininę pagalbą, mokėti pasigaminti valgį lauko sąlygomis (net neturint indų), užkurti įvairaus tipo laužus ir mokėti pasidaryti dar daug kitų dalykų, o taip pat būti fiziškai stiprūs ir bebaimiai bei… būti garbingi ir riteriški, nes tai įpareigojo skautų šūkis „Dievui. Tėvynei. Artimui“.
Tačiau, kaip pasaulis nestovi vietoje, taip ir skautavimas keičiasi. Aukštųjų technologijų amžiuje neįmanoma išsiversti be jų, tad skautavimas keliasi ir į šias erdves. Žinoma, niekur nedingo ir tradicinis skautavimas, nes be jo nebūtų ir šio judėjimo. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau į jį įpinamos technologijos, įvairūs eksperimentai ir t. t. Neturėtumėte nustebti, kad dabartinių skautų veikloje naudojami ir naktinio matymo prietaisai, trimačiai virtualios realybės akiniai, įvairi technika, kompiuteriai, radijo ryšio priemonės, navigacijos sistemos, o stovyklose, sueigose ir mokymuose vykdomi įvairus cheminiai, fizikiniai eksperimentai bei kt.
Visgi tai nereiškia, kad nukrypstama nuo skautavimo dvasios ir ištakų. Ne! Skautai ir toliau turi mokėti pasidaryti gultus ir įrenginius tik medžių ir virvių pagalba, pasigaminti maistą, pažinti augalus ir dangaus kūnus, orientuotis aplinkoje tiek dieną, tiek naktį, būti drąsūs ir riteriški bei visuomet pasirengę budėti. Visomis prasmėmis. Didžiulis vaidmuo čia tenka ir vienam iš skautų šūkio elementų – „Artimui“. Tai reiškia, kad turi visada būti pasiruošęs padėti artimui. Kitas šūkio elementas – „Tėvynei“ – skautus auklėja būti patriotiškus, pilietiškus valstybės asmenis. O be tikėjimo – „Dievui“ – skautas nebus stiprios valios, tikintis gerove ir to siekiantis.

– Plungės skautai – viena aktyviausių jaunimo organizacijų Plungėje. Beveik visos organizacijos savo veiklas daugiau vykdo mieste. Kas paskatino skautus patraukti į kaimą?
– Mūsų organizacija, vienijanti per 70 vaikų ir jaunimo (tiek yra susimokėjusių nario mokestį), yra ne tik didžiausia Plungės rajono savivaldybėje, bet išsiskiria ir tuo, kad jos gretose yra jaunuolių iš Vieštovėnų, Platelių, Žlibinų, Kantaučių, Aleksandravo, Kaušėnų, Keturakių ir kt. kaimiškų vietovių. Vadinasi, kaimo jaunimui rūpi turiningas ir prasmingas gyvenimas, o ne, kaip pasitaiko provincijoje: su alkoholiu, parūkymu, gatvių „šlifavimu“ ir pan.
Tačiau pagrindinė priežastis, dėl ko Plungės skautai įgyvendina projektą „Čia – namai“, buvo keletas įvykių mūsų veikloje, kurie paskatino atsigręžti į kaimą.
Plungės visuomenė yra įpratusi, jog pagrindinių švenčių metu įvairios patriotinės organizacijos susirenka į šv. Mišias bažnyčioje, po to – prie Laisvės paminklo.
Skautai taip pat dalyvaudavo (ir dalyvauja) tokiuose renginiuose, o taip pat – kitose miesto šventėse su savo programa, mokymais ir edukacijomis. Tačiau prieš kelerius metus mūsų pagalbos paprašė Keturakių kaimo bendruomenė: reikėjo ir mūsų įrangos, ir veiklas suorganizuoti, ir užimti tiek jaunus, tiek vyresnius. Po šio renginio daugelis džiaugėsi pamatę mūsų jaunimą – disciplinuotą, mokantį daugelį dalykų, bendraujantį… Tada ir pagalvojome, kad reikia daryti žygius į kaimus.
Kai vienos valstybinės šventės metu skautai gausiai sudalyvavo Stalgėnų bažnyčioje vykusiose šv. Mišiose, o vėliau dalijo pačių paruoštą karštą maistą, ne vienas bendruomenės narys priėjęs dėkojo ir sakė, kad labai norėtų, jog jų vaikas ar anūkas būtų skautas…
Tada galutinai nutarėme, kad negalima visąlaik vykdyti veiklą vien mieste – kaimo žmonėms ir taip yra mažiau renginių, bendravimo. Jie irgi turi pamatyti, kad jaunimas gali būti kitoks, padėti artimui, jog galima įdomiai ir turiningai organizuoti veiklas ir pramogas.
Taip ir gimė idėja – pilietiškumo ugdymas, bendravimo skatinimas ne vien Plungės mieste, bet ir kaimuose, jų bendruomenėse. Juk čia – mūsų namai!
Ir dar vienas labai svarbus dalykas, įkvėpęs įgyvendinti šį projektą: netikėtas pakvietimas dalyvauti Aktyvių piliečių fondo skelbtame konkurse. Dalyvavome pirmą kartą ir… laimėjome. Tad dabar prasideda pusantrų metų trukmės darbas.
Džiaugiamės, kad projektą vykdysime kartu su viena aktyviausių savivaldybės bendruomenių – Žlibinų, kuri yra mūsų partnerė.

– Kalbate apie kaimų bendruomenes. Su kokiomis problemomis jos susiduria?
– Didžiausia ir svarbiausia problema: kaimuose mažėja gyventojų. Be to, netgi šeimos, įsikūrusios kaime, dažniau laisvalaikio leidimui renkasi miestą. Kaimų bendruomenės stengiasi būti aktyvios, įtraukti į veiklą gyventojus, tačiau dažniau prie veiklų prisijungia vyresni žmonės. Jaunimui kaimų bendruomenių veikla, ypač skirta pilietiniam aktyvumui skatinti, dažniausiai nėra patraukli. Mes, dalyvaudami jų renginiuose, irgi nesiruošiame vien kalbėti apie pilietiškumą. Norime bendruomenių narius, ypač jaunimą, įtraukti į mūsų parengtą programą, kuri, tikimės, bus patraukli ir aktyvi. Žinoma, nemanome, kad iškart sulauksime didelio palaikymo ar entuziazmo.

– O ką jūs darysite?
– Kai pradėjome svarstyti apie projektą, pirmiausia pabandėme nustatyti jaunimo (ir kitų amžiaus grupių žmonių) poreikius. Tai atlikome, kaip minėjome, kelerius pastaruosius metus dalyvaudami kaimų ir miestelių šventėse bei valstybinių švenčių (Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios) minėjimuose, bendruomenių renginiuose Žlibinuose, Stalgėnuose, Purvaičiuose, kituose kaimuose.
Bendruomenių poreikiai – bendravimas su panašaus amžiaus žmonėmis, patrauklios, įdomios pilietiškumo skatinimo formos bei bendros pramogos.
Problemos sprendimas – bendri asociacijos „Plungės skautai“ renginiai su kaimų bendruomenėmis valstybinių, kalendorinių, miestelių ir kaimų švenčių proga (pagal iš anksto sudarytą planą).
Mūsų tikslas – jaunimui patraukliomis formomis stiprinti kaimuose gyvenančių jaunų žmonių pilietiškumą. Kaip tai padaryti? Mūsų planuose – protmūšiai apie Lietuvą ir Plungės rajoną; orientaciniai žaidimai po kaimo, į kurį atvyksime, apylinkes; bendri žygiai po istoriškai svarbias vietas; geolobių įkurdinimas kaimų apylinkėse (istoriškai reikšmingose vietose); Plungės jaunimo sukurtų pilietiškumo skatinimui skirtų video filmukų peržiūros pasitelkus multimediją ir virtualios realybės (VR) akinius; bendros pramogos – skautiški ir senieji lietuvių liaudies žaidimai („Karalius“, „Kerė“ ir kt.), VR akinių edukacijos bei kitos veiklos.
Pasiūlytos veiklos, asociacijos narių nuomone, – geriausias problemos sprendimas, nes minėtos veiklos yra įdomios jaunimui ir rezultatyvios (tai, kaip minėta, išsiaiškinome dalyvaudami kaimų šventėse, renginiuose valstybinėms šventėms paminėti).
Esame numatę bent 10 išvykų į kaimų bendruomenes, taip pat – dalyvavimą savivaldybės kaimų bendruomenių sąskrydyje. Specialiai tam yra pagaminta ir atributika, ruošiamės įsigyti 5 virtualios realybės akinius, kuriais bus galima peržiūrėti ne tik mūsų skautų sukurtus filmukus apie pilietiškumą, bet ir kitus, esančius laisvai prieinamuose vaizdo kanaluose.

– Ar Jūsų skautiškas vienetas šiai veiklai turi užtektinai žmogiškųjų išteklių, ar netrūksta vadovų?
– Mūsų vienete yra šeši stiprūs vadovai: sesės Olga, Kristina, Inga, Irena, broliai Tadas ir Žydrūnas. Kai kurių skautavimo patirtis – net 31 metai.
Taip pat turime nemažai jau 18 metų sulaukusių jaunuolių, tampančių tam tikros skautavimo pakopos vadovais, kurie ne vienerius metus savanoriškai dirbdami įvairiuose renginiuose, sueigose, stovyklose, įrodė esą gabūs, sumanūs ir pasiruošę įgyvendinti šį projektą.
Vienetas be galo džiaugiasi ir į pagalbą mums ateinančiais skautų tėveliais, ypač tais, kurie jau ir patys įsiliejo į mūsų gretas.
Taip, kad dėl žmogiškųjų išteklių problemos, atrodo, neturėtų kilti. Tačiau labai svarbu, kad tie, kurie įgyvendins šį projektą, būtų tinkamai pasiruošę. Esame numatę mokymus mūsų organizacijos nariams (viešojo kalbėjimo, renginių organizavimo (planavimo bei vedimo), diskusijų moderavimo įgūdžių stiprinimo).
Norime dar pabrėžti, kad šis projektas reikalingas ne vien kaimų bendruomenėms, bet ir mūsų pačių skautams: per veiklą, susitikimus, bendravimą organizacijos nariai įgis daugiau bendravimo, renginių, diskusijų organizavimo, vedimo patirties. Stiprės ir skautų pilietiškumas. Taip pat jie susiras naujų draugų iš kaimų bendruomenių.

– Ar organizacija sulaukia paramos, palaikymo?
– Skautai Plungėje turi tikrai stiprų palaikymą tiek iš Plungės rajono savivaldybės, Jaunimo reikalų tarybos, švietimo ir kultūros įstaigų, tiek iš kaimų bendruomenių, bažnyčios, verslininkų. Visiems esame už tai dėkingi, ypač, kaip jau minėjome, – mūsų skautų tėveliams.
Džiaugiamės ypatingu ryšiu su Plungės rajono savivaldybės viešąja biblioteka (direktorė Violeta Skierienė), kuri ne tik palaiko skautus nuo jų atsikūrimo, bet ir suteikia patalpas renginiams.
Labai stiprus, jau daugelį metų besitęsintis palaikymas – mūsų mero Audriaus Klišonio.
AČIŪ galime tarti ir mūsų bičiuliams iš Švedijos – Boxholmo miesto „Vanner emellan“ draugijos nariams bei Plungės vaikų globos agentūros „Cyrulis“ vadovei Vandai Bendorienei.
Džiaugiamės, kad mūsų savanoriška veikla vertinama.
Todėl tikime, kad projektas „Čia – namai“ visus mus dar labiau suartins, o skautybės idėja plėsis. Norime parodyti, kad jaunimas kaime taip pat gali gyventi įdomiai, organizuoti veiklas bei į jas įtraukti ir vyresnius žmones.

– Ačiū už atsakymus! Linkime prasmingos skautiškos veiklos ir idėjų realizavimo ne tik šiame projekte, bet ir kituose.

„Žemaičių saulutės“ redakcija

 

 

___________________________________

Apie Aktyvių piliečių fondą (APF)

* APF yra Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai bei Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse.
* EEE finansinio mechanizmo parama yra skirta 15-ai šalių (13 naujųjų Europos Sąjungos šalių, taip pat – Graikijai ir Portugalijai).
* Svarbiausias EEE finansinio mechanizmo sprendimų priėmimo organas yra EEE finansinio mechanizmo komitetas, sudarytas iš Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijų atstovų, o paramos administravimą prižiūri Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir EEE finansinio mechanizmo komiteto įsteigta Finansinių mechanizmų valdyba.
* Pagal 2016 m. gegužės 3 d. Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimus dėl 2014–2021 metų laikotarpio Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų sukūrimo Lietuvai skirta 117,6 mln. eurų ekonominiams ir socialiniams skirtumams mažinti bei bendradarbiavimui su valstybėmis donorėmis stiprinti.
* Svarbiausias APF programos tikslas – stipri ir aktyvi pilietinė visuomenė, įgalintos pažeidžiamos visuomenės grupės. To siekiama:
A. Skiriant finansavimą pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) įgyvendinamiems APF programos paramos sričių projektams, kurie:
siekia aktyvesnio piliečių dalyvavimo pilietinėse veiklose;
stiprina pilietinės visuomenės vykdomą valdžios institucijų priežiūrą ir advokaciją;
didina paramą žmogaus teisėms;
siekia įgalinti pažeidžiamas grupes atstovauti ir ginti savo interesus;
siekia stipresnių pilietinės visuomenės gebėjimų ir didesnio tvarumo.
B.  Skatinant kokybišką ir abipusiai naudingą dvišalį bendradarbiavimą per:
Į APF programos rezultatus orientuotų projektų, įgyvendinamų kartu su partneriais iš šalies donorės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija), finansavimą;
dvišalių iniciatyvų tarp Lietuvos ir šalies(-ių) donorės(-ių) organizacijų, pvz., partnerių paieškos vizitai, partnerysčių užmezgimo susitikimai, individualios trumpalaikės stažuotės ir patirties mainai, finansavimą.
C.  Įgyvendinant PVO gebėjimų stiprinimo iniciatyvas:
skatinant PVO veiklos plėtrą (pvz., skatinami projektai, kuriais numatomas nacionalinių ir vietinių organizacijų bendradarbiavimas, ir pan.);
įpareigojant PVO numatyti 10–15 % įgyvendinamo projekto biudžeto skirti organizacijos gebėjimų stiprinimui;
organizuojant mokymo veiklas, skirtas PVO institucinių gebėjimų stiprinimui;
inicijuojant ir įgyvendinant regioninių PVO stiprinimo ir lyderystės programas.

* Aktyvių piliečių fondo (APF) programos paramos sritys:
Demokratija, aktyvus pilietiškumas, geras valdymas ir skaidrumas;
Žmogaus teisių ir lygiateisiškumo užtikrinimas kovojant su visomis diskriminacijos apraiškomis (rasinės ir etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, lyties, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar lyties identiteto);
Socialinis teisingumas ir pažeidžiamų grupių įgalinimas;
Lyčių lygybė ir smurto lyties pagrindu prevencija;
Aplinkosauga ir klimato kaita.

* Daugiau informacijos apie APF – https://apf.lt/

 

 

___________________________________

 

Asociacija „Plungės skautai“

* Skautai Plungėje didžiausios Lietuvoje skautiškos organizacijos – Lietuvos skautijos – sudėtyje atsikūrė 1994 m. rudenį ir aktyviai veikė iki 2003 m. Antrąkart skautai Plungės rajono savivaldybėje atsikūrė 2016 m. lapkričio 30 d.
* Iš pradžių veikė viena mišri sesių ir brolių „Kregždyno“ draugovė, o po dvejų metų buvo įkurtas Gondingos tuntas su atskiromis sesių „Kregždyno“, brolių „Perkūno ąžuolo“ ir mišria prof. Igno Končiaus (Žlibinuose) draugovėmis.
* 2017 m. įkurta asociacija „Plungės skautai“ (įm. k. 304615353), pavaldi Lietuvos skautijai.
* Plungės skautai vienija per 70 tikrųjų (susimokėjusių LS ir tunto nario mokestį) narių iš įvairių Savivaldybės vietovių.
* Daugiau informacijos apie Plungės skautus – https://www.facebook.com/plungesskautai
* Daugiau informacijos apie Plungės skautų vykdomą projektą „Čia – namai“ – https://www.facebook.com/%C4%8Cia-namai-105664604686529
* Daugiau informacijos apie Lietuvos skautiją – www.skautai.lt

Komentarai
Kiti straipsniai