Lietuva švenčia dešimtmetį tarptautinėse pirotechnikos arenose: rezultatai stebina net pačius lietuvius

Kai 2024 metų rugsėjo 7 dieną Hanoverio „Herrenhäuser Gärten“ soduose virš barokinio parko užgeso paskutinė auksinė kibirkštis, bene 11 500 žiūrovų jau plojo atsistoję, o dešimties narių profesionalų komisija jau žinojo savo sprendimą. „Vilniaus saliutas“ – įmonė, kurios branduolys kartu dirba dar nuo 1996 metų, o veiklą pradėję nuo prekybos fejerverkais ir 2013-aisiais oficialiai įsteigę bendrovę, per šį laiką sukaupė įspūdingą apdovanojimų kolekciją. Jie ką tik iškovojo pirmąją vietą 32-ajame tarptautiniame Hanoverio fejerverkų konkurse – viename seniausių ir prestižiškiausių tokio tipo renginių pasaulyje, vykstančiame nuo 1991 metų ir per dešimtmečius sulaukusiame komandų iš Japonijos, Kinijos, JAV, Brazilijos bei dešimčių kitų šalių. Lietuviai, konkurse dalyvavę su šūkiu „Naujos tautos, nauja dvasia“, aplenkė Indijos, Slovakijos, Malaizijos ir Estijos atstovus. Jų šou pavadinimu „Ateitis vaidina praeityje“, pasakojantis apie Hanoverio kurfiursto Georgo I karūnavimą Didžiosios Britanijos karaliumi 1714 metais ir skambant „The Beatles“ bei „Queen“ muzikai, tapo vienu labiausiai aptarinėjamų to sezono pasirodymų visoje Europos pirotechnikos bendruomenėje.

„Vilniaus saliuto“ projekto vadovas Artūras Zumeras po apdovanojimų ceremonijos teigė, kad fejerverkai – tai didžiausia jų aistra. Varžytis tokioje iškilmingoje ir istoriškai jautrioje sodų aplinkoje buvo milžiniškas iššūkis, todėl iškovota pergalė tapo dar saldesnė. Šis momentas Hanoveryje yra puikus atskaitos taškas atsigręžti atgal ir įvertinti, kas iš tikrųjų nutiko lietuviškoje pirotechnikos rinkoje per pastarąjį dešimtmetį. Pokyčiai tokie ryškūs, kad žmogui, kuris paskutinį kartą fejerverkus matė kokiame nors miesto renginyje prieš gerą dešimtmetį, dabartiniai pasirodymai atrodo neatpažįstamai, vienintelis bendras dalykas, kad abiejuose naudojami fejerverkai. „Saliuto“ kelionė nuo fejerverkų prekybos iki tarptautinių konkursų nugalėtojų pakylos yra pati ryškiausia šios transformacijos iliustracija, tačiau ji toli gražu ne vienintelė. Per tą patį laikotarpį Lietuva užaugino ištisą pirotechnikos ekosistemą, kurioje kelios įmonės reguliariai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir grįžta su laurais iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos bei kitų šalių.

Tą rugsėjo vakarą Hanoveryje „Saliuto“ komanda žengė itin drąsų žingsnį: jie pasirinko papasakoti istoriją, tiesiogiai susijusią su pačiu Hanoveriu ir jo ryšiais su Britanijos karūna. Tai buvo padaryta meistriškai išnaudojant ne tik pirotechniką, bet ir kultūrinį kontekstą, kuris puikiai rezonuodamas pasiekė vietinės publikos širdis. Centrinė šou tema buvo 1714 metų įvykiai, kai Hanoverio kurfiurstas tapo Didžiosios Britanijos karaliumi. Pirotechnikai šį istorinį momentą pavertė įspūdingais spalvų efektais bei antžeminiais elementais, o iš dangaus krentantys auksiniai lietūs simbolizavo karūnavimo iškilmes. Viską lydėjo legendinių britų grupių „The Beatles“ ir „Queen“ muzika, kuri tarsi sujungė dvejus karališkuosius rūmus ir muzikiniu lygmeniu. Komanda šiam pasirodymui ruošėsi ilgai ir itin kruopščiai, juk „Herrenhäuser Gärten“ nėra įprasta erdvė – tai europinės reikšmės XVII amžiaus sodų paminklas. Meistrams reikėjo ne tik sukurti techniškai tobulą šou, bet ir prisitaikyti prie specifinio vietos išplanavimo, kur baroko architektūra ir sodų geometrija diktuoja visiškai kitokias taisykles nei atviras laukas ar stadionas. Šis kūrybiškumo, istorinio jautrumo ir techninio tikslumo derinys ne tik sužavėjo žiūrovus, bet ir įtikino profesionalią komisiją. Jos pirmininkas Robertas Merkelis vėliau pažymėjo, kad 2024-ieji atnešė daugybę naujų impulsų, o sprendimas kviesti komandas iš naujųjų fejerverkų šalių pasiteisino su kaupu.

Europos fejerverkų konkursų rezultatai stebina tuo, kad trijų milijonų gyventojų šalis gali reguliariai varžytis ir nuskinti laurus prieš valstybes, turinčias šimtametes pirotechnikos tradicijas ir dešimtimis kartų didesnius biudžetus. „Saliuto“ atveju ši kelionė – nuo prekybos fejerverkais iki pergalės Hanoveryje – truko maždaug dešimtmetį aktyvaus dalyvavimo tarptautinėse arenose. Per tą laiką komanda ne tik tobulino savo techninius įgūdžius, bet ir išsiugdė savitą kūrybinį braižą, kuriame istorinis naratyvas, muzikinis jautrumas ir pirotechninis tikslumas susijungia į vientisą patirtį. Būtent šis braižas Hanoveryje ir nulėmė skirtumą tarp paprasto dalyvavimo bei pergalės. Tai nėra atsitiktinumas ar viena sėkminga naktis; tai tendencija, atspindinti „Saliuto“ komandos požiūrį į fejerverkus ne kaip į verslą, o kaip į meną, kuriam atiduodama viskas. Kartu tai puikiai parodo, ką reiškia turėti nedidelę, bet itin motyvuotą pirotechnikų bendruomenę, kurioje visi vieni kitus pažįsta, o sveikos ambicijos stumia visus į priekį.

Tarptautinis fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija“, Vingio parke vykęs nuo 2009 metų, šiame procese taip pat atliko labai svarbų vaidmenį. Per keturiolika sezonų pristačiusi 40 komandų iš 22 šalių, ji sukūrė aplinką, kurioje Lietuvos pirotechnikams atsivėrė galimybė matyti pasaulinį lygį savo kieme, mokytis iš geriausių ir testuoti idėjas prieš žengiant į tarptautinius konkursus. Festivalio konkursinė programa – kurioje kiekviena komanda turėjo atlikti privalomąjį kūrinį pagal tą pačią muziką, šalies savitumą atspindintį pasirodymą ir laisvąją programą – tapo neįkainojama mokykla. Matydamas, kaip tą patį L. van Bethoveno ar „Queen“ kūrinį interpretuoja lenkų, čekų, rumunų ir amerikiečių meistrai, išmoksti dalykų, kurių nerasi niekur. Privalomosios programos per šiuos metus apėmė viską – nuo M. Ravelio „Bolero“ ir G. Rossini „Vilhelmo Telio“ iki Freddie Mercury hitų, o kiekvienas sezonas išsiskyrė savitu charakteriu, priklausiusiu nuo to, kokios komandos atvykdavo ir kokią muziką pasirinkdavo laisvajai daliai.

Pasaulinė statistika taip pat atskleidžia įdomų kontekstą, kuriame visa tai vyksta. 2024 metais pasaulinė pramoginių fejerverkų rinka buvo vertinama maždaug 2,7 milijardo dolerių, ir prognozuojama, kad ji kasmet augs apie 4 procentus. Nors gamybos apimtimis dominuoja Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, Europos rinkoje stebimas ryškus perėjimas nuo paprastų naujametinių fejerverkų prie sinchronizuotų muzikinių šou, papildytų lazeriais, šaltomis ugnimis ir net dronų elementais. Visame Baltijos regione renginių organizatoriai pastebi, kad pirotechnikos užsakymai verslo bei vestuvių segmentuose per pastaruosius penkerius metus smarkiai šoktelėjo. Šis pokytis atveria erdvę kūrybiškoms komandoms iš tokių šalių kaip Lietuva – galbūt jos neturi Kinijos ar Indijos gamybos pajėgumų, tačiau išsiskiria dizaino ir choreografijos pajautimu, kurį tarptautinių konkursų komisijos vertina vis palankiau.

2026-aisiais Hanoverio konkursas žengia į 34-ąjį sezoną su tema „Šiaurės pašvaisčių šokis“, kurioje rungsis šiaurės šalių komandos. Privalomasis kūrinys bus Gustavo Holsto „Jupiteris“ iš orkestrinės siuitos „Planetos“, atliekamas NDR radijo filharmonijos, o po jo kiekviena komanda turės dvidešimt minučių laisvosios programos savo šviesų ir garsų istorijai sukurti. Pats faktas, kad organizatoriai dar 2024 metais pakvietė lietuvius ir kad ši „nauja dvasia“ laimėjo viską, ką buvo įmanoma laimėti, įrodo, jog „Saliuto“ ir visos lietuviškos pirotechnikos vardas Europoje dabar turi visai kitą svorį nei prieš dešimtmetį. Per šį laiką Lietuva iš šalies, kurioje profesionali pirotechnika tebuvo nišinis užsiėmimas, virto valstybe, kurios meistrai skina laurus prestižiškiausiuose Europos konkursuose, o jos vardas tarptautinėje arenoje asocijuojasi su kūrybiškumu, drąsiu dizainu ir techniniu tikslumu. „Saliuto“ pergalė Hanoveryje yra ryškiausias šio proceso rezultatas, bet tikrai ne pabaiga. 2026 metų vasaros sezonas tik prasideda, tad naujų iššūkių, pasirodymų ir galimybių tikrai netrūks. Ir jei kas nors po dešimties metų atsigręš į šį laikotarpį, turbūt pasakys, kad tai buvo dešimtmetis, kai lietuviška pirotechnika subrendo ir pelnytai užėmė savo vietą tarp geriausiųjų Europoje.