Ekspertų studiją dėl šilumos tinklų efektyvumo pristatęs direktorius: „Marionete būti nenoriu!“
Rugsėjo 26 dieną uždarosios akcinės bendrovės „Plungės šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Tamošauskas į Savivaldybės tarybos posėdį atvyko darbotvarkės klausimams jau besibaigiant ir į tribūną atsistojo kaip paskutinis kalbėtojas. Įmonės vadovas sakė norintis pristatyti neseniai gautą ekspertų studiją dėl mūsų šilumos tinklų efektyvumo ir perspektyvos, nors šio klausimo darbotvarkėje ir nebuvo. Kai kuriems politikams direktoriaus pasisakymas (o gal ir jis pats) taip nepatiko, kad net buvo užduotas klausimas, kaip šis žadantis toliau eiti savo pareigas, ar nebijantis?
„Pristatau studiją, kurią paruošė TES ekspertai“, – kalbą pradėjo A. Tamošauskas. Paaiškino, jog TES yra UAB „Teisingi energetikos sprendimai“, jų specialistai teikia kompleksines konsultacijas, susijusias su energijos gamyba, vartojimu, tiekimu bei šių sričių modernizavimu. TES paslaugos pasirinktos po viešojo pirkimo procedūrų. Ekspertai turėjo įvertinti mūsų šilumos tinklų sistemos efektyvumą ir pateikti galimas perspektyvas.
A. Tamošauskas kalbėjo apie dvi pagrindines šilumos tinklų sistemas – V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvėse. Pirmajame tinkle maksimalus poreikis yra iki 15 megavatų, tačiau kartu su „Plungės bioenergija“ pajėgumai pertekliniai. Lentpjūvės tinkle yra tik „Plungės šilumos tinklų“ įrenginiai, bet tik vienas, naujausias 5 megavatų katilas atitinka efektyvumo reikalavimus. Iš viso įmonė valdo 25 kilometrus trasų, maždaug per pusę prie kiekvienos tinklų sistemos. Maždaug 75 procentai trasų yra geros būklės. Tačiau šilumos nuostoliai – dideli.
Ekspertų manymu, reikia apsvarstyti minėtų dviejų trasų sujungimo klausimą. Dabar jos yra visiškai atskiros sistemos. Sujungimui reikėtų nutiesti 1,2 km naują trasą, panašiai nuo Telšių g. 5 pastato iki vadinamosios mažosios „Maximos“. Tai gali kainuoti nuo 950 tūkst. iki 1,5 mln. eurų. Apjungimo nauda: efektyvumas, konkurencija „Plungės bioenergijai“ ir, žinoma, mažėtų šilumos kaina vartotojams (kokiais dviem šimtais tūkstančių eurų per metus). Tačiau išaugtų sąnaudos šilumos perdavimui – apie 99 tūkst. eurų nuostolių metams.
Be trasų apjungimo, ekspertai rekomenduoja ORC (organinio rankino ciklo) technologijas. Visa kita – saulės jėgainių panaudojimas ar gamtinės dujos – šilumos gamybai mums nebūtų geras variantas.
Robertas Endrikas pirmasis ėmė kelti klausimus ir sakyti priekaištus. Klausė, kodėl vis delsiama, jau kalbama apie nuostolius sujungus trasas, tai ką galop ruošiamasi daryti? „Metus atsvyravote, toliau svyruojate?!“ – stebėjosi Tarybos narys.
A. Tamošauskas pakartojo, jog TES pasiūlytas sprendinys gali būti vienas iš variantų, kuris priverstų „Plungės bioenergiją“ konkuruoti. Bet reikia atlikti namų darbus: kad tiksliai žinotume, kiek kainuotų jungiamoji trasa, reikia pasiruošti techninį projektą – kainuos apie 30 tūkst. eurų; išspręsti finansavimo klausimus; žinoti VERT-o (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) nuomonę. „Nereikėtų daryti dirbtinų kliūčių. Turime sėsti ir kalbėtis. Derybinės grupės kol kas nėra“, – sakė įmonės vadovas.
Liudas Skierus dėstė savo nuomonę, jog analizei ekspertų nereikia, jog dujų kaina – mažesnė, dar klausė, kokiu greičiu toliau risimės žemyn – dabar esame 44 vietoje. Piktinosi, kad plungiškiai gerokai permoka už šilumą – apie milijoną eurų (gyventojai ir įmonės kartu)! A. Tamošauskui sakė neskleisti dezinformacijos per spaudą ir nedaryti spektaklio.
„Plungės šilumos tinklų“ direktorius buvo kitokios nuomonės dėl dujų: „Atsisakyti „Plungės bioenergijos“ ir „imti“ dujas – nebūtų geras sprendimas. Šilumos kaina išaugtų 25 procentais. Nereikia dirbtiniu būdu mažinti konkurencijos. Be to, ką nors darant, reikia Savivaldybės sprendinių“, – sakė jis.
R. Endrikas piktinosi, jog direktorius „puola“ tuos Tarybos narius, kurie išreiškia savo nuomonę. „Jūs pradėjote nešvarų politikavimą. Ar pagalvojote, kaip toliau eisite savo pareigas? Ar galėsite jas eiti?“, – klausė A. Tamošausko. Tačiau direktorius nė kiek neišsigando. „Manau, kad politikai, kurie turi interesų Plungės šilumos ūkyje, išvis neturėtų dalyvauti svarstant šiuos klausimus. Įmonė turi dirbti nepolitikuojant. O kas vietoje rimtų argumentų naudoja baimes, patys keistai atrodo“, – atrėžė A. Tamošauskas. Direktorius pabrėžė nenorintis būti kieno nors marionete. „Ar bijau? Taip, bet ne to, apie ką jūs galvojate. Bijau tapti panašus į žmones, kuriuos minėjau“, – dar pridūrė.
Meras Audrius Klišonis palaikė A. Tamošausko nuomonę, jog kai kam išties reikėtų nusišalinti. Savivaldybės vadovas tai pasakė konkrečiai R. Endrikui. Šis iškart pyktelėjo ir atkirto: „Nejuokinkit, skaldot čia malkas…“. L. Skierus patikino suinteresuotumo neturintis: „Politinio ryšio per vamzdį neturiu, bet neliksiu abejingas. Mūsų žmonės permoka už šildymą. Jokios asmeninės naudos man iš Savivaldybės nereikia – įsidėkit tai į galvą. Man skauda už bendruomenę“, – sakė jis.
Tomas Raudys kalbėjo, jog būtų gerai žinoti konkrečiau, kiek kainuotų trasų sujungimas? Dabar pinigai išleidžiami studijoms, o niekas nesikeičia. „Gal pasidarykime techninį projektą, ir žinosime tikslius skaičius, o tai ginčysimės iki pamėlynavimo“, – siūlė jis. Meras A. Klišonis sakė, jog būtent tokia ir yra Savivaldybės pozicija – turi būti rengiamas techninis projektas.
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: R. Endrikas grasinamai piktinosi, jog direktorius A. Tamošauskas „puola“ tuos Tarybos narius, kurie išreiškia savo nuomonę: „Jūs pradėjote nešvarų politikavimą. Ar pagalvojote, kaip toliau eisite savo pareigas? Ar galėsite jas eiti?“