Gyvūnų kapinaitės Plungėje – utopija
Ne paslaptis, kad daugelis gyventojų savo namuose laiko naminių gyvūnėlių: kačiukų, šuniukų, jūrų kiaulyčių, žiurkėnų, paukščiukų, žuvyčių, net paršelių. Kai kurie turi ir egzotinių gyvūnų. Šeimininkai savo augintinius myli, rūpinasi jais, maitina, valo jų dėžutes ar narvelius, eina pasivaikščioti, kartu leidžia laiką. Drauge su žmonėmis gyvendami 10–15 metų, jie tampa mylimais šeimos nariais.
Tačiau norime mes to ar nenorime, neišvengiamai ateina laikas su numylėtiniais atsisveikinti. Kur dėti nugaišusius augintinius? Įstatymas griežtai draudžia užkasti gyvūnų kūnelius pamiškėse, parkuose, tuo labiau išmesti į šiukšlių konteinerį. Negi imsi ir supakuosi nugaišusį mylėtą augintinį į dėžę ar įkiši į maišą ir ramia širdimi švystelėsi į mišrių atliekų konteinerį, stovintį daugiabučio namo kieme? Nuosavus namus ir aplink juos žemės turintiesiems įstatymas taip pat draudžia užkasti kūnelius kur papuola. O jei kas nors pamatys, gali įskųsti. Tada ir bauda gresia.
Plungės miesto seniūnas Gintaras Domarkas puikiai žino atsakymą į šį klausimą – nugaišusių augintinių kūnus šeimininkai privalo vežti į Rietavo utilizavimo įmonę. Toks yra įstatymas, ir jo visi turi laikytis. Nevalia, pasak seniūno, laidoti nugaišusių gyvūnų kur papuola, tuo labiau išmesti į atliekų konteinerį.
Tik kažin, ar visi to įstatymo laikosi? Negi veši nugaišusį katinėlį į Rietavą? Šeimininkas dažniausiai užkasa jį kur nors po daugiabučio namo balkonu ar po medžiu nuosavo namo kieme, ir ramu. Be to, juk nuvažiuoti į už daugiau kaip 20-ies kilometrų esantį Rietavą dar ir kainuoja, o jei gyvūnas per didelis, kad tilptų į nuosavą automobilį, reikia samdyti mašiną. Taip ir atsiranda nelegalios kapinės.
Tokių problemų nekyla didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur įkurtos gyvūnų kapinės, ir šeimininkai savo nugaišusius numylėtinius garbingai palaidoja. O ką daryti Plungės gyventojams, kurie taip pat norėtų tinkamai palaidoti gyvūną, tapusį mylimu, artimu šeimos nariu.
Kaip sakė G. Domarkas, gal gyventojai ir norėtų, kad tokios kapinės atsirastų Plungėje, tačiau kol kas į jį niekas nesikreipė ir tokio noro nepareiškė. „Artimiausiu metu Plungėje gyvūnų kapinaičių tikrai nebus. O jeigu koks verslininkas ir panorėtų atlikti tokį darbą, jam reikėtų nueiti kryžiaus kelius. Pirmiausia privalu gauti leidimą, viską iki smulkmenų suderinti su aplinkosaugininkais, o jų reikalavimai labai griežti. Be to, tektų įvykdyti dar begalę įvairiausių darbų, tad ši misija beveik neįmanoma – ne vienam nusvirtų rankos“, – savo nuomonę išsakė G. Domarkas.
Paklausus seniūno, ar gyventojai skundžiasi, kad kaimynas ar pažįstamas nelegaliai laidoja ar tiesiog išmeta nugaišusį augintinį, jis atsakė, kad tokių nusiskundimų nėra gavęs nei žodžiu, nei raštu.
Seniūnija, pasak G. Domarko, yra sudariusi sutartį su gyvūnų globos tarnyba „Nuaras“, kuri turėtų pasirūpinti nugaišusiais gyvūnais, jei kas norėtų tokios paslaugos. Esant poreikiui, ši tarnyba nuvežtų gaišeną į Rietavo utilizavimo įmonę.
„Kol kas gyvūnų kapinaitės Plungėje – utopija. Niekas tuo klausimu į mane nesikreipė, niekas nesidomėjo, kokiu būdu tai būtų galima padaryti. Ir jokių skundų iš gyventojų apie nelegaliai laidojamus gyvūnus dar negavau. O įstatymą, ką daryti su nugaišusiais gyvūnais, visi puikiai žino“, – dar kartą pabrėžė Plungės miesto seniūnas G. Domarkas.
Edita LUKIENĖ
Nuotraukoje: Tokių gyvūnų kapinių, kokios yra didžiuosiuose šalies miestuose, Plungėje kol kas nebus.
www.15min.lt nuotr.