Melioracijos reikalams – 17-ika tūkst. eurų daugiau
Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius parengė informaciją apie valstybinius melioracijos statinius, kurie valdomi ir prižiūrimi patikėjimo teise, taip pat įvertino keturių paskutiniųjų metų duomenis, kiek šių įrenginių remontui ir priežiūrai skirta pinigų.
Iš viso Plungės rajono savivaldybės administracija patikėjimo teise valdo ir prižiūri valstybei nuosavybės teise priklausančius šiuos melioracijos statinius: net 44,5 tūkst. hektarų (1432 km) drenažo tinklų, taip pat – 1303 pralaidas, 970 km griovių, 33 tiltus, 5 reguliatorius ir trijų tvenkinių HTS (hidrotechnikos statinius).
Žiūrint į keturių metų laikotarpį, kiek specialiųjų tikslinių dotacijų iš valstybės biudžeto skirta melioracijos įrenginių priežiūrai ir remontui, tai skaičiai yra tokie: 2015 m. – 146,8 tūkst. eurų; 2016 m. – 148 tūkst. eurų; 2017 m. – 144 tūkst. eurų, o 2018 m. – 161 tūkst. eurų. Taigi šiemet – net 17-ika tūkst. eurų daugiau nei praėjusiais metais!
Gautos lėšos visada skirstomos labiau atsižvelgiant į tas kaimiškąsias teritorijas, kur intensyviau vykdoma žemdirbystė. Taip pat – ir į melioruotų žemių savininkų prašymus bei melioracijos statinių blogą būklę.
Pagal nustatytą tvarką melioracijos įrenginių avariniams gedimams taisyti galima skirti iki 20 proc. visų gaunamų valstybės lėšų. Pirmumo teisę turi tie avariniai gedimai, kurie yra didžiulėse sausinimo sistemose, apimančiose po 10–15 ha žemės teritorijos. Taip pat atsižvelgiama į pateiktų prašymų eiliškumą, gedimo sudėtingumą. Žinia, netolygų lėšų paskirstymą šiek tiek lemia ir seniūnijų teritorijose esančių valstybinių melioracijos įrenginių kiekis.
Žiūrint į įsisavintų valstybinių lėšų (specialiųjų tikslinių dotacijų), skirtų melioracijos darbams, pasiskirstymą tarp seniūnijų 2015–2017 m., per tą laikotarpį mažiausiai lėšų teko Alsėdžių, Paukštakių, Stalgėnų bei Kulių seniūnijoms. Tiesa, 2006–2011 m. laikotarpyje, pasinaudojus ES parama, Alsėdžių, Stalgėnų ir Kulių seniūnijose buvo įgyvendinami melioracijos griovių ir juose esančių įrenginių rekonstravimo projektai.
Šiemet daugiausia naudos turėtų pajausti Žlibinų (skiriama 30 proc. lėšų), Kulių (27 proc.) ir Platelių (25 proc.) seniūnijos, kuriose vykdomi melioracijos griovių remonto darbai pagal parengtus techninius darbo projektus. Pavyzdžiui, Platelių seniūnijoje bus suremontuota 6 km melioracijos griovių ir juose esančių įrenginių, o Kulių seniūnijoje – 3 km griovių ir nušienauta 26 km griovių. Žlibinų seniūnijoje numatyta suremontuoti 2,5 km griovių. Likusiose seniūnijose atliekami melioracijos avarinių gedimų remontas bei užtvankų priežiūros darbai.
Taip pat šiais metais buvo įgyvendinti du Europos sąjungos fondų finansuojami projektai, kuriuos vykdė Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje įsikūrusios melioracijos sistemų naudotojų asociacijos – „Ajerynė“ ir „Alksnos“. Savivaldybė prie šių įgyvendinamų projektų prisidėjo po 15 proc., t. y. iš viso 103, 6 tūkst. eurų. Po šių objektų pridavimo Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovėje esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos įrenginių balansinė vertė padidėjo 505, 9 tūkst. eurų.
Kitąmet Šateikių ir Didvyčių kadastro vietovėse bus įgyvendintas dar vienas melioracijos įrenginių rekonstravimo projektas, kurį vykdo susikūrusi melioracijos statinių naudotojų asociacija „Žalioji Liepupė“. Šio projekto vertė – 378,8 tūkst. Eur.
Pernai mūsų šalį merkė ilgalaikės liūtys, dėl jų padarinių šiemet iš Europos Sąjungos solidarumo fondo Lietuvai buvo skirta 16,9 mln. eurų dotacija. Pinigai turi būti panaudoti valstybės pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti. Plungės rajonas taip pat pasinaudos šios paramos dalimi – ketinama remontuoti apie 20 km griovių ir juose esančių melioracijos įrenginių Alsėdžių, Stalgėnų, Šateikių ir Paukštakių seniūnijose.
