„Gimė iš širdies ir noro kurti“
Taip, paklaustos, kaip gimė idėja įkurti keramikos studiją, sutartinai atsakė dvi jaunos ir veiklios moterys – Gintarė Gurevičiūtė ir Uršulė Padagienė. Jų bendras projektas – mažoji bendrija „Klampu“ – gyvuoja jau trečius metus, o išskirtiniai keramikos gaminiai džiugina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenančius savito keramikos meno gerbėjus.
Dvi kūrybingos sielos
Mažosios bendrijos „Klampu“ įkūrėjos – labai skirtingos, bet kartu ir labai panašios draugės. Itin komunikabili, laisva, nesugebanti tyliai ir ramiai dirbti meniškos sielos šviesiaplaukė Gintarė, rodos, visiška viską pasveriančios, be reikalo burnos neaušinančios tamsiaplaukės Uršulės priešingybė. Bet, kaip sakoma, priešingybės traukia. Žinoma, jos abi ir labai panašios: meniškos, kūrybingos, stilingos… „Mes viena kitą jaučiame ir viena kitą papildome“, – savo draugystės tvirtumo garantą įvardija Gintarė.
Rietave gimusi, Stalgėnuose augusi ir Plungėje mokyklą lankiusi Gintarė Gurevičiūtė pasirinko studijuoti su menais mažai kuo susijusią specialybę – rekreaciją ir turizmą. Kurį laiką ji dirbo Plungės turizmo informacijos centre ir ten pritaikė profesinius gebėjimus. Uršulė – meilės emigrantė. Klaipėdoje augusi mergina studijų metais uostamiestį iškeitė į sostinę – ten studijavo istoriją. Likimas taip sudėliojo, kad dabar Uršulė – varkališkė. Prieš tapdama MB „Klampu“ direktore, Uršulė savo idėjas turėjo kur realizuoti – buvo Plungės atvirojo jaunimo centro direktorė.
Dabar šios dvi kūrybingos draugės turi ne vieną bendrą veiklą – jos ne tik sėkmingai klimpsta molyje, bet dirba ir Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje kultūrinės veiklos vadybininkėmis: rašo projektus, kuria naujas veiklas, daro biblioteką inovatyvią ir patrauklią šiuolaikiniam žmogui.
Kodėl keramika?
Prieš keletą metų draugės nusprendė, kad norisi ką nors veikti daugiau: rasti būdą ne tik socializuotis ar realizuoti savo profesinius gebėjimus, bet ir kurti. Puikiai tapanti Uršulė ir su modelinu mėgusi žaisti Gintarė nejučia rado bendrą vardiklį – keramiką.
Pasak „Klampu“ įkūrėjų, jas visada žavėjo molio dirbiniai. Tad netrukus idėja ėmė bręsti. Veiklios moterys nusprendė keisti savo gyvenimą, priimti iššūkį ir įgyvendinti nuosavos keramikos studijos idėją. Ir ėjo tikslo link kryptingai, žingsnelis po žingsnelio.
Norint prisijaukinti molį, pirmiausia, žinoma, reikia išmokti su juo dirbti. Būsimųjų „Klampu“ savininkių mokytoja tapo plungiškė tautodailininkė Vaida Dapkutė, išmokiusi tradicinės keramikos pagrindų. Tada jau atėjo metas ieškoti materialinių išteklių. Gintarė ir Uršulė pasiryžo, metė turėtus darbus ir nebesigręžiojo atgal. Sudėliojo savo idėjas ant popieriaus lapo, paskaičiavo, kiek būtini keramikos studijai daiktai kainuotų, ir teikė paraišką valstybės paramai gauti pagal savarankiško užimtumo rėmimo programą. Kai labai nori, tiki tuo, ką darai, ir atkakliai sieki, viskas pavyksta. Projektas buvo patvirtintas ir idėjai gauta finansinė injekcija – beveik 9 tūkst. eurų. Mažosios bendrijos „Klampu“ įkūrėjos įsigijo studijai labai reikalingą degimo krosnį, žiedimo stakles bei lipdymui skirtą stalą. Žinoma, kartu su subsidija ateina ir įsipareigojimai: pasirašius Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį, trejus metus nuo įsteigimo negalima panaikinti darbo vietos, kas ketvirtį reikia pateikti informaciją apie veiklą Darbo biržai, o kartas nuo karto į svečius užsuka tikrintojai.
Dabar jau trečius metus gyvuojančios keramikos studijos „Klampu“ menininkės Gintarė ir Uršulė projekto nesklandumus – kol kūrėsi, negalėjo dirbti, bet ir jokių išmokų iš Darbo biržos negavo, biudžetinių įstaigų stalčiuose pasimesdavo dokumentai – baigia pamiršti. O kur dar nemenkas iššūkis kuriant kūrybinę erdvę! Keramikos studija – antrame aukšte, o degimo krosnis ne tik labai sunki, bet ir plati, tad teko net sieną griauti… Tačiau visa tai – praeity.
Įdomu, kaip gimė toks išskirtinis ir, kas šiais laikais reta – lietuviškas, pavadinimas? Čia, pasak kūrėjų, padėjo draugai. Kartą merginos prašė draugų apibūdinti molį – ne tik jo savybes, bet ir emociją jį minkant, kuriant. Ir taip, pasak Uršulės, taikant minčių lietaus metodą, jų veikla gavo vardą – klampu. „Klampus molis, o mes į jį ir pačios su malonumu klimpstame, ir kitus klampiname“, – pavadinimo reikšmę paaiškino žodžio kišenėje neieškanti Gintarė.
„Lėtai, klampiai, įdomiai“
Paklaustos, kaip sekasi plėtoti savo verslą, menininkės atsakė: „Lėtai, klampiai, įdomiai.“ Didelio pelno kol kas nėra, mat viskas dar palyginus nauja, tad vis yra kur investuoti. Jų nedidelėse dirbtuvėse, rodos, jau ir taip visko daug – luitai įvairaus (ir tik geriausios kokybės) molio, galybė kibirų su glazūra, įvairių puošybai skirtų daikčiukų. Bet kūrėjos tikina, kad vis dar eksperimentuoja, ieško naujų medžiagų, spalvų. Siekia, kad jų dirbiniai būtų saviti, vienetiniai, išskirtiniai, lengvai įsimenami ir labai trokštami.
Jau trečius metus skaičiuojančioje keramikos studijoje, įsikūrusioje ramioje vietoje Plungės pakraštyje, gimstantys keramikos kūriniai žavi išskirtiniu dizainu ir spinduliuoja šilumą. Keramikos kūrėjos džiaugiasi, jog jų darbai atsiduria ne tik šalies gyventojų namuose, bet keli kūriniai jau iškeliavo ir į svečias šalis. Dažniausiai, pasak kūrėjų, jų rankose sušildyti puodeliai, dubenėliai, padėkliukai ar kiti smagūs dalykėliai yra perkami dovanoms, ypač tiems žmonėms, kurie, rodos, jau viską turi.
Keramikos dirbiniai gimsta labai lėtai ir nelengvai. Pirmiausia tenka pavarginti riešus minkant molį, paaukoti dailų manikiūrą ir susidraugauti su rankų kremu. Po to – malonusis kūrybos procesas, kai beformė molio masė nejučia ima virsti išskirtinio dizaino indu ar suvenyru… O tada jau ateina laikas išbandyti kantrybę – keramikos dirbiniai du kartus keliauja į degimo krosnį ir ten dvi paras yra kaitinami. „Niekad nežinai, koks bus galutinis rezultatas“, – teigia Uršulė. Ir ją tuoj pat papildo Gintarė: „Ir kas kartą nustembi. Geras tas jausmas!“
Nors „Klampu“ merginos jau kurį laiką kuria nuostabius išskirtinius keramikos dirbinius, dar ne visi tai žino. Jos labai ir nesireklamuoja – tam reikia daug laiko (o jo tikrai pritrūksta, nes juk Gintarė su Uršule pačios ir vadybininkės, ir kūrėjos, ir pardavėjos). Turi paskyrą socialiniame tinkle, kur galima pamatyti ir įsigyti jų dirbinių. Bet labiausiai apie gaminius gandas eina iš lūpų į lūpas, patenkinti klientai grįžta ir dar draugų atsiveda, o ir mugėse žmonės atpažįsta. Visa tai, pasak keramikos studijos įkūrėjų, labai motyvuoja.
Stebi, su kokiu pasimėgavimu apie savo veiklą kalba šios dvi menininkės, ir suvoki, jog nebūtinai reikia didelio miesto norint realizuoti savo idėjas. Kaip tik mažas miestas, pasak „Klampu“ įkūrėjų, geriau: čia mažesnė konkurencija. „Konkurencija nedidelė, trūksta žmonių su gerom idėjom“, – teigė jos. Tačiau iškart papildė, kad netrukus ši situacija gali keistis, mat keramikės savo draugus įkvepia ir skatina įgyvendinti idėjas. „Plungė atgis!“ – optimistiškai nusiteikusios dvi jaunos ir žavios keramikės Gintarė Gurevičiūtė ir Uršulė Padagienė, lyg žuvys vandenyje besijaučiančios savo nedidelėje molio dulkėmis nuklotoje oazėje. Ir norisi jomis tikėti.
Renata DAUKINTYTĖ
Nuotraukoje: Keramikos studijos „Klampu“ įkūrėjos Uršulė (kairėje) ir Gintarė.