Ok­si­da­ci­nis stre­sas yra nau­ja­sis „se­nė­ji­mą ska­ti­nan­tis veiks­nys“. Kaip to iš­veng­ti?

Se­nė­ji­mo pro­ce­sui įta­kos tu­ri dau­gy­bė veiks­nių, ta­čiau nū­die­nos moks­las ypač ati­džiai ste­bi ok­si­da­ci­nį stre­są, ku­ris yra bio­che­mi­nis pu­siau­svy­ros su­tri­ki­mas, ga­lin­tis at­si­ras­ti net­gi dėl to­kio ele­men­ta­raus da­ly­ko kaip se­le­no sto­ka.

Vi­si žmo­nės sens­ta. Tai ne­at­sie­ja­ma gy­ve­ni­mo da­lis. Kiek­vie­no as­mens se­nė­ji­mo spar­ta pri­klau­so nuo įvai­riau­sių veiks­nių, pa­vyz­džiui, ge­nų, gy­ve­ni­mo bū­do, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ir mi­ty­bos. Iš tik­rų­jų mū­sų mi­ty­bo­je yra mik­ro­ele­men­tas, ku­riuo moks­li­nin­kai vis la­biau ža­vi­si. Tai yra se­le­nas. Pa­kan­ka­mas se­le­no kie­kis or­ga­niz­me rei­ka­lin­gas tam, kad tin­ka­mai veik­tų įvai­rūs mū­sų kū­no ap­sau­gos ir „re­mon­to“ me­cha­niz­mai, o vie­na iš iš­ties gy­vy­biš­kai svar­bių se­le­no sa­vy­bių, kal­bant apie se­nė­ji­mą, yra jo ge­bė­ji­mas ap­sau­go­ti mus nuo reiš­ki­nio, va­di­na­mo ok­si­da­ci­niu stre­su.

Kaip se­le­nas ko­vo­ja su ok­si­da­ci­niu stre­su

Ne­se­niai pa­skelb­ta­me moks­li­nia­me dar­be „Se­le­no kie­kis pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių or­ga­niz­me: il­ga­am­žiš­ku­mas ir se­nat­vi­nės li­gos“ (angl. Se­le­nium Sta­tus in the El­der­ly Pe­op­le: Lon­ge­vi­ty and Age-Re­la­ted Di­se­a­ses) ai­rių, pran­cū­zų ir bel­gų ty­rė­jai at­krei­pė dė­me­sį bū­tent į se­le­ną ir jam bū­din­gą sa­vy­bę ap­sau­go­ti or­ga­niz­mą nuo ok­si­da­ci­nio stre­so. Šia­me straips­ny­je, ku­rį per­nai iš­spaus­di­no „Cur­rent Phar­ma­ceu­ti­cal De­sign“, ap­ra­šo­ma, kaip se­le­nas pa­de­da įvai­riems nuo jo pri­klau­so­miems en­zi­mams, va­di­na­mie­siems se­le­nop­ro­tei­nams, ap­sau­go­ti ląs­te­les nuo ok­si­da­ci­nio stre­so ke­lia­mų pa­vo­jų.

Ap­sau­go svei­kas ląs­te­les

Iš es­mės ok­si­da­ci­nis stre­sas yra bū­se­na, kai or­ga­niz­mą už­val­do per­ne­lyg daug po­ten­cia­liai kenks­min­gų au­di­nius „ėdan­čių“ lais­vų­jų mo­le­ku­lių, ku­rios ga­li su­nai­kin­ti svei­ką­sias ląs­te­les ir pa­blo­gin­ti fi­zi­nę or­ga­niz­mo būk­lę. Lais­vie­ji ra­di­ka­lai yra įpras­tas ša­lu­ti­nis ląs­te­lių ener­gi­jos apy­kai­tos pro­duk­tas, – kaž­kas pa­na­šaus į au­to­mo­bi­lio iš­me­ta­mą­sias du­jas, – ir pa­pras­tai or­ga­niz­mas su­ge­ba su jais su­si­tvar­ky­ti ne­pa­tir­da­mas ža­los. Šį dar­bą at­lie­ka mū­sų kū­ne vei­kian­tys ap­sau­gos me­cha­niz­mai. Vis dėl­to, žmo­gui sens­tant, šių me­cha­niz­mų veik­la pa­blo­gė­ja ir su­lė­tė­ja, to­dėl, jei krau­jy­je yra per ma­žai se­le­no, ku­ris „ap­rū­pi­na de­ga­lais“ ap­sau­gi­nius se­le­nop­ro­tei­nus, jie ga­li ne­pa­jėg­ti at­lik­ti sa­vo už­duo­ties.

Eu­ro­pie­čiai su­var­to­ja per ma­žai se­le­no

Ypač svar­bu tai, kad di­džio­jo­je Eu­ro­pos da­ly­je se­le­no kie­kis mais­te yra ma­žes­nis ne­gu ki­to­se pa­sau­lio vie­to­se. Eu­ro­pos žem­dir­bys­tei nau­do­ja­ma­me dir­vo­že­my­je jau ir taip trūks­ta se­le­no, o dėl šiuo­lai­ki­nių ūki­nin­ka­vi­mo me­to­dų mais­to me­džia­gos dar la­biau iš­plau­na­mos iš dir­vo­že­mio, tad se­le­no kie­kis ja­vuo­se ir vi­suo­se ki­tuo­se mi­ty­bos gran­di­nės ele­men­tuo­se nė­ra toks di­de­lis, koks tu­rė­tų bū­ti. Vie­nas iš bū­dų se­le­no sto­kai kom­pen­suo­ti yra pa­pil­dų var­to­ji­mas kas­dien, kad į mū­sų or­ga­niz­mą pa­tek­tų toks jo kie­kis, ku­ris moks­li­nin­kų lai­ko­mas veiks­min­gu.

Ge­res­nė gy­ve­ni­mo ko­ky­bė

Vi­du­ti­nis eu­ro­pie­tis su su­ba­lan­suo­tu mais­tu kas­dien gau­na 40–50 mik­ro­gra­mų se­le­no. Vis dėl­to, šve­dams at­li­kus ty­ri­mą su svei­kais vy­res­nio am­žiaus vy­rais bei mo­te­ri­mis, nu­sta­ty­ta, kad ver­ta jo su­var­to­ti kur kas dau­giau. Šia­me ty­ri­me („KiSel-10“), 2013 m. pa­skelb­ta­me „In­ter­na­tio­nal Jour­nal of Car­dio­lo­gy“, da­ly­va­vo 443 sa­va­no­riai. Moks­li­nin­kai at­si­tik­ti­ne tvar­ka su­skirs­tė juos į gru­pes, ku­rios tu­rė­jo kas­dien var­to­ti 200 mik­ro­gra­mų se­le­no („SelenoPrecise“) ir 200 mg ko­fer­men­to Q10 („Bio-Qui­no­ne Q10“) ar­ba ati­tin­ka­mą kie­kį pla­ce­bo. Ty­ri­mo da­ly­viai pa­skir­tus pre­pa­ra­tus var­to­jo pen­ke­rius me­tus. Tuo­met moks­li­nin­kai aiš­kiai pa­ma­tė tų dvie­jų gru­pių ti­ria­mų­jų skir­tu­mus. Ak­ty­vaus gy­dy­mo gru­pės da­ly­vių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė smar­kiai pa­ge­rė­jo, o tai lei­džia ma­ny­ti, kad se­le­nas yra itin svar­bus ele­men­tas, pa­de­dan­tis pa­lai­ky­ti ge­rą vy­res­nio am­žiaus žmo­nių svei­ka­tą, ka­dan­gi šiai mais­ti­nei me­džia­gai bū­din­gos dvi es­mi­nės sa­vy­bės: ap­sau­ga nuo ok­si­da­ci­nio stre­so ir pa­gal­ba stip­ri­nant imu­ni­te­tą.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie „SelenoPrecise“ ga­li­ma ras­ti čia https://www.phar­ma­nord.lt/pro­duk­tai/de­tails/se­le­nop­re­ci­se-eu­ro­tabs

chlorella