Šeštadienis, 2024 m. balandžio 20 d.

GRUNTO TYRIMAI: KAS, KAIP IR KODĖL?

Tiems, kurie klausia, kam reikalingi grunto tyrimai, KSK vadovas Ričardas Petrikauskas turi aiškų ir konkretų atsakymą – grunto tyrimai reikalingi statinio kokybei ir patvarumui užtikrinti, taip pat  sklandiems statybų darbams garantuoti. „Grunto tyrimai turi būti ir yra būtina statinio pamatų projektavimo ir statybos proceso dalis, nes profesionalūs grunto tyrimai tolygu kokybiškam statiniui. Savo klientams visada sakome, kad grunto tyrimai – protingas sprendimas, leidžiantis jaustis drąsiau ir nesibaiminti dėl greitai galinčių suskilinėti statinio sienų ar jo susmegimo į neištirtą gruntą. Atlikti grunto tyrimai tiesiog užkerta kelią tokios situacijos susidarymui.“, – sakė KSK vadovas.

Grunto tyrimai turi būti atlikti atsakingai, o tai padaryti gali tik tie, kurie išmano šią sritį. Labai svarbu žinoti tikslią vietovės būklę, grunto savybes ir kitus reikšmingus aspektus, tačiau nemažiau svarbu mokėti įvertinti grunto tyrimų atlikimą.

Grunto ir geologiniai tyrimai – tyrimų eiga ir kaina

Grunto tyrimus reglamentuoja standartai

Grunto tyrimai turi būti atliekami laikantis dviejų Lietuvos Respublikoje galiojančių Statybos techninių reglamentų, t. y. STR 1.04.02: 2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ bei STR 1.04.03:2012 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai šiaurės Lietuvos karstiniame rajone“. Pirmasis įvardytas Statybos techninis reglamentas nustato reikalavimus, kurių reikia laikytis atliekant visų rūšių inžinerinius geologinius ir geotechninius žemės gelmių tyrimus teritorijų planavimui, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui ir statybai. O antrasis reglamentas nustato papildomus reikalavimus inžineriniams geologiniams ir geotechniniams tyrimams, atliekamiems statiniams projektuoti ir naudoti Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone. Kitaip tariant, antruoju dokumentu remiamasi tuomet, kai grunto tyrimai atliekami šiaurės Lietuvoje – karstiniuose rajonuose, kuriuose gipso sluoksniai yra labai arti žemės paviršiaus, todėl juos lengvai veikia paviršinis vanduo, prasisunkdamas pro plyšius ir tirpindamas gipsą. Dėl šios priežasties tokiose vietovėse dažnai susiformuoja smegduobės.

KSK vadovas R. Petrikauskas nei kiek neabejoja, kad abu Statybos techniniai reglamentai yra itin svarbūs, nes nurodo kaip, kokiu būdu, kokiais standartais vadovaujantis ir su kokia įranga turi būti atliekami grunto tyrimai.

Grunto tyrimai turi specifinę eigą

Statybos techniniame reglamente STR 1.04.02: 2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ yra numatyti keli grunto tyrimų etapai, t. y. žvalgybiniai, projektiniai ir kontroliniai. Su šiais tyrimais nedažnai susiduriančiam žmogui šiuos etapus vertėtų išmanyti šiek tiek plačiau, todėl KSK vadovas sutiko juos pakomentuoti.

Žvalgybiniai grunto tyrimai leidžia įvertinti, ar vietovė yra tinkama statyboms. Žvalgybinių grunto tyrimų metu yra vertinamos gruntų ir uolienų savybės, analizuojami geologiniai, hidrogeologiniai, geomorfologiniai bei geodinaminiai požymiai. KSK vadovas perspėja, kad šis grunto tyrimų etapas skirtas įvertinti, ar žemės teritorija (sklypas) tinkama statyboms.

Kitas etapas – projektiniai grunto tyrimai, kurie reikalingi statinio konstrukcijos dalies (statinio pamatų, atramų ir k.) projektui parengti ir tinkamiems geotechniniams sprendimams priimti. Kai surenkama atitinkama informacija, apskaičiuojama statinio pamatų laikomoji galia ir gylis. Kai atlikti projektiniai grunto tyrimai, pradedami projektuoti statinio pamatai.

Ir galiausiai atliekami kontroliniai grunto tyrimai, kurie padeda gauti papildomą informaciją apie statybos vietovės inžinerines geologines sąlygas. Dažnai šis tyrimų etapas yra laikomas papildomu ir atliekamas tada, kai jau yra atlikti projektiniai grunto tyrimai ir kai prieš tai atlikti tyrimai nesuteikė pakankamai duomenų.

I. Petrikauskas rekomenduoja rinktis geros reputacijos įmonę, kuri sąžiningai atlieka grunto tyrimus ir geba susidoroti su kartais iškylančiomis grėsmėmis. „Ne kartą į mus kreipėsi žmonės, kuriems buvo pateikti tik žvalgybinio geologinio tyrimo duomenys, nes tokį tyrimą lengva užregistruoti. Tokia nepilnavertė paslauga yra trūkumas užsakovui. Labai svarbu, kad ir projektiniai tyrimai būtų užregistruoti, tačiau tai padaroma ne visada.“, – patirtimi dalijosi KSK vadovas.

Ar visada būtina atlikti grunto tyrimus?

Jau minėtuose dokumentuose yra išvardytos sąlygos, kada grunto tyrimai yra būtini, o kada galima jų išvengti. Pavyzdžiui, jei pasirinktame sklype planuojama statyti nesudėtingus statinius, tokius kaip sodo namelis ar pagalbinės paskirties statinys, arba jei sklypo geologinės sąlygos yra paprastos, tuomet grunto tyrimai nėra būtini. Vis dėlto, KSK vadovas pataria bet kuriuo atveju pasinaudoti galimybėmis ir atlikti grunto tyrimus, nes būtent jie padeda išsiaiškinti, ar sklypas, kuriame planuojama vykdyti statybas, yra tinkamai pasirinktas.

 

 

Komentarai
Kiti straipsniai