Trečiadienis, 2024 m. gegužės 15 d.

Bib­lio­te­ka rie­ta­viš­kius kvie­čia ap­žiū­rė­ti ta­py­bos pa­ro­dą

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Rie­ta­vo Ire­nė­jaus Ogins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je ati­da­ry­ta My­ko­lo Kle­o­po Ogins­kio me­no mo­kyk­los su­au­gu­sių­jų gru­pės ta­py­bos pa­ro­da. Tai tre­čio­ji pa­ro­da, ku­rią ini­ci­juo­ja Rie­ta­vo My­ko­lo Kle­o­po me­no mo­kyk­los mo­ky­to­ja Sta­nis­la­va Šar­kaus­kai­tė.

Šį kar­tą sa­vo dar­bus pri­sta­tė įvai­rių pro­fe­si­jų ir am­žiaus ta­len­tin­gos Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės mo­te­rys, ku­rios no­ri iš­ban­dy­ti sa­ve kū­ry­biš­ku­mo bei sa­vi­raiš­kos sri­ty­je ir ku­rias vie­ni­ja ta­py­ba. „Nors šį­va­kar už lan­go – žvar­bus oras, mū­sų šir­dys šil­tos. Džiau­gia­si ne tik šir­dis, bet ir akys, žvel­giant į šiuos nuo­sta­bius dar­bus. Pa­si­ro­do, Rie­ta­ve tik­rai yra ga­bių ir šau­nių žmo­nių. Pa­ro­dos bib­lio­te­ko­je or­ga­ni­zuo­ja­mos jau ne pir­mus me­tus, tad nuo­sta­biais kū­ri­niais ga­li pa­si­gro­žė­ti vi­sa Rie­ta­vo ben­druo­me­nė“, – sa­kė bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Eri­ka Pranc­ke­vi­čie­nė. Sa­vo ruož­tu bib­lio­te­kai pa­dė­kų ne­gai­lė­jo ir S. Šar­kaus­kai­tė. Šį kar­tą eks­po­nuo­ja­mi pir­mo­jo pus­me­čio dar­bai, mo­ky­to­jai no­rė­jo­si su­jung­ti ry­ti­nės ir va­ka­ri­nės gru­pės na­rių dar­bus į ben­drą pa­ro­dą.
Pa­ro­do­je sa­vo kū­ri­nį pri­sta­tė Lo­re­ta Pu­džiu­ve­lie­nė. Tai pir­mas jos eks­po­nuo­ja­mas dar­bas. Ki­tus mėgs­ta do­va­no­ti, o šį ke­ti­na pa­si­lik­ti sau. Mo­te­ris mėgs­ta ta­py­ti se­na­mies­tį, tad jo frag­men­tą per­tei­kė ant dro­bės. Ant­rus me­tus lan­ko dai­lės stu­di­jas, do­mi­si įvai­rio­mis tech­ni­ko­mis. Kas­dien ta­py­bai ski­ria ne­ma­žai lai­ko, „gau­do“ idė­jas iš su­tik­tų žmo­nių, pa­ma­ty­tų vie­tų. „Lau­kiu, ka­da baig­siu vie­ną pie­ši­nį ir ga­lė­siu im­tis ki­to. Ypač dė­ko­ju mo­ky­to­jai, ku­ri duo­da ge­rų pa­ta­ri­mų, pa­ska­ti­na ir ta­da, re­gis, pie­ši­niai pra­žys­ta“, – sa­kė L. Pu­džiu­ve­lie­nė.
Ki­ta pa­ro­dos au­to­rė – Ni­jo­lė Bai­tie­nė – ta­po jau ant­rus me­tus. Kaip pa­ti sa­kė, į dar­bus su­de­da vi­są sie­lą, mei­lę, džiau­gia­si, kad tu­ri ga­li­my­bę iš­ban­dy­ti ir at­ras­ti sa­ve. Pa­ti ne­ti­kė­jo, kad ge­ba pieš­ti ir tu­ri šiek tiek ta­len­to.
Liu­ci­ja Sau­dar­gie­nė ta­po švel­nius gam­tos mo­ty­vus. Mo­te­riai pieš­ti la­bai pa­tin­ka, po­mė­gis pa­de­da pa­bėg­ti nuo li­gų ir blo­gų min­čių.
Jo­lan­ta Gre­vie­nė stu­di­jas lan­ky­ti pra­dė­jo tik šie­met. Ji džiau­gia­si, kad su­au­gu­siam žmo­gui su­teik­ta ga­li­my­bė ko­ky­biš­kai pra­leis­ti lai­ką, at­lik­ti sa­vo­tiš­ką sa­vi­re­a­li­za­ci­ją. Iš pra­džių ka­ma­vu­sios bai­mės, pa­de­dant mo­ky­to­jai, grei­tai pra­ny­ko.
Ne­rin­ga Po­ce­vi­čie­nė pie­šia ant­rus me­tus. Jos dro­bė­se daž­niau­siai at­si­ran­da įvai­rios abst­rak­ci­jos, ku­rias mo­te­ris pie­šia lais­vai ir drą­siai, o tai, anot S. Šar­kaus­kai­tės, tik­rai ne vi­siems pa­vyks­ta.
Lo­re­ta Mar­či­naus­kie­nė stu­di­jas lan­ko nuo spa­lio mė­ne­sio – ta­po gam­tą. Anks­čiau ta­py­ti ne­te­ko, o da­bar ne­blo­gai pa­vyks­ta per­teik­ti gam­tos mo­ty­vus, derinti spal­vas.
Liu­da Ba­ce­vi­čiū­tė pie­šia ant­rus me­tus – pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mos jos nu­pieš­tos aly­vos ir gė­lių puokš­tė. Mo­te­ris ana­li­zuo­ja smul­kme­nas, tu­ri daug už­si­de­gi­mo.
Ma­ry­tė Sau­dar­gie­nė dai­lės pa­mo­kas lan­ko pir­mus me­tus, iš pra­džių ta­pė ne­drą­siai, o da­bar se­ka­si vis ge­riau. Anot jos, tai pui­kus lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bū­das, kai no­ri­si pa­bėg­ti nuo vie­nat­vės ir at­si­pa­lai­duo­ti.
Pri­sta­čius pa­ro­dą ir jos au­to­res, „mo­ki­nės“ ne­gai­lė­jo gra­žių žo­džių mo­ky­to­jai, įtei­kė sim­bo­li­nę do­va­nė­lę. Dar­bai jau bu­vo eks­po­nuo­ti gruo­dį vy­ku­sio­je me­no mo­kyk­los dai­lės sky­riaus 10-ies me­tų ju­bi­lie­jaus šven­tė­je. Pa­ro­da bib­lio­te­ko­je veiks iki va­sa­rio 7 die­nos.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: Mokytoja S. Šarkauskaitė (ketvirta iš dešinės) su parodos autorėmis.

Komentarai
Kiti straipsniai