Plungės ė Rėitava krašts tor žemaitėška kninga…
Su viltimi ir gerais ketinimais parašytas projektas – surinkti Plungės ir Rietavo krašto žemaitiškai rašančių kūrinius į vieną knygą – išsipildė. Turime Plungės ė Rėitava krašta žemaitėškā rašontiūm kninga „So meilė Žemaitėjē“.
Knyga – žemaitiškojo žodžio paveldas, kad iš stalčiukų nenueitų į užmarštį mūsų kalbos perliukai: pasakojimai, nutikimai, istorijos, poezijos posmai, legendos… Kaip rašėme skelbimuose: „Nu meilės – lėg jouka, nu jouka – lėg meilės, nu poezėjės – lėg pasakuojėmu, legėndu ė dainūm…“
Knyga garsina Plungės ir Rietavo kraštą visoje Žemaitijoje: prasidėjusi sutiktuvėmis Palangoje ir Plungėje (bibliotekoje-laikrodinėje ir Miesto bibliotekoje) – iki Akmenės, Šiaulių, Kuršėnų, Mažeikių, Šilalės, Tauragės, Rietavo, Tverų… Iki Skuodo ir net Vilniaus. Paminėta knyga ir Šedbaruose (Kelmės r.), kur vyksta dideli bei gražūs tradiciniai, respublikiniai rudens poezijos skaitymai, sukviečiantys į būrį kūrėjus iš visos Lietuvos.
Projekto vadovė – Plungės Miesto bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Ingrida Jonuškienė, knygos sudarytoja – literatų klubo „Vingiorykštė“ vadovė Adelė Daukantaitė.
Rašant apie knygą, reikia paminėti, jog joje – net 38 autorių kūrybą. Ją gražiai iliustravo ir viršelius sukūrė Plungės dailininkė Aldona Pletaitė-Ruibienė ir Rietavo dailininkas Saulius Laurinaitis. Žemaitškos rašybos projekto metu mus mokė gerb. profesorius daktaras Juozas Pabrėža, rašybos korektūra – Genutės Matevičiūtės, o jai gražumą suteikė maketuotojas Žydrūnas Pilitauskas, todėl kiekvienas, paėmęs knygą į rankas, ja džiaugiasi: miela, graži, šilta, prezentuojanti mūsų kraštą… Gale knygos – žodynas tam žemaičiui, kuris jau primiršo tėvų ir protėvių kalbą. Turime kuo džiaugtis.
Dėkoti norisi daug kam. Ypač dėkinga projekto vadovei Ingridai Jonuškienei už vargą su popierizmo peripetijomis, dėkoju bendraautoriams, kurie padėjo pristatyti knygą visoje Žemaitijoje. Tai Zita Dargienė (Alsėdžiai), Regina Miežetienė (Plateliai), Genovaitė Česnauskienė (Rietavas), Vandutė Paliokienė (Tverai), Daiva Rudelytė, Gertrūda Poškienė (Plungė), Angelija Smulkienė (Stalgėnai), Stefa Petreikienė (Žlibinai), Danutė Narkienė (Milašaičiai)… Už didžiulę pagalbą renginius moderuojant, pristatant savo ir kitų autorių kūrybą dėkoju knygos bendraautorei Irenai Stražinskaitei-Glinskienei (Aleksandravas)…
Dėkoju Plungės r. sav. viešosios bibliotekos direktorei Violetai Skierienei, kad tikėjo mūsų projektu, Rietavo bibliotekos direktorei Ritai Dičiūnienei – už autorių paieškas, už dailininko „radybas“, puikų knygos pristatymo organizavimą. Dėkojame ir Šilalės, Skuodo, Kuršėnų, Akmenės bibliotekoms už puikų mūsų priėmimą, susitikimų organizavimą…
Didžiausia padėka ir pagarba žmonėms, kurie ištesėjo pažadus remti projektą. Tai Rietavo meras Antanas Černeckis. Pagarba jam. Dėkoju Tverų seniūnui, gerb. Antanui Zalepūgui už autobusą į Kuršėnus ir Šiaulius, kur folkloro ansamblis „Kermušie“ sėjo gimtosios kalbos sėklą dainoje.
Renginiuose, kur buvo paminima knyga ir skaitoma iš jos, išgirdo apie 200 žmonių (Vilnius, Šedbarai). Susitikimų metu dalyvavo per 400 dalyvių ir apie 60 moksleivių bei jaunesnio amžiaus (darželio) vaikų. Projeko informacija buvo viešinama socialiniuose tinkluose, svetainėse: Žemaitiška rašliava group, Plungės „Vingiorykštė“, bibliotekų svetainėse, bibliotekų feisbuko puslapiuose, asmeniniame www.facebook.com, Vajos svetainėje, spaudoje… Koks skaičius šia informacija susidomėjo, ją peržiūrėjo, informacija dalijosi, ją skaitė? Didelis. Informacija feisbuko puslapiuose buvo pateikta per 90 kartų, net 131 žmogus ja dalijosi, domėjosi ir skaitė daugiau nei 3500 žmonių, informacija pasiekė per 14 000 žmonių… O kur dar spauda?..
Kas yra kalba? Tai valstybės sėkmingo gyvavimo pamatas. Kokia ji, kaip saugoma, koks jai skiriamas dėmesys – tokią turime ir valstybę. Kalba buitėja, viršų ima vartotojiškumas, vystosi terpė, kurianti vidutiniškumo aspektą. Tad…
Šis projektas – neeilinis. Tai krašto kalbinis paveldas, ta dvasinės stiprybės jėga, kuri augina šaknis… Tai mūsų požiūris į savastį, identitetą, etniškumą. Adventas yra laikas, kai kalbiname savo širdį, o ji – versmė, kurioje gyvena tikrasis žmogus-kūrėjas. Mūsų kraštas turtingas – net 38 autoriai knygoje. O kiek dar liko neatsiliepusių į kvietimą, gal nepamačiusių skelbimų?..
Plungė garsi kultūra: jaunimo teatras, kamerinis orkestras, baleto studija, meno mokykla, tarptautiniai festivaliai… Tad norėtųsi, kad kuriamoji žmogaus jėga – ŽODIS – būtų tokioje pat pagarbos lentynoje. Juk ir Šventame Rašte parašyta, kad pradžioje buvo ŽODIS… Nuo jo prasideda žmogaus kelias, nuo pirmųjų žodžių – „mama, tėti“, nuo meilės gimtajam slenksčiui. Laikai keičiasi, popsinė kultūra vis labiau įsigali, bet tik todėl, kad nuvertinome žodį, jo archajiškumą, identitetinę kūrėjo svarbą.
Keliaudama po Žemaitiją, džiaugiausi miestų, rajonų vadovais, kurie taip pagarbiai vertina savo krašto kūrėjus, juos skatina dėmesiu, padėka, vertinimu…
Tegu Naujieji Metai būna palaiminti gėryje, santarvėje, pagarboje, meilėje ir… ŽODYJE – pamatui gyvenimo statybose.
Adelė Daukantaitė
Knygos sudarytoja