Moterys sportininkės keičiančios Lietuvos sporto sceną

Įprastai skambiausios šalies pergalės siejamos su sportininkais vyrais, tačiau prie Lietuvos sporto istorijos formavimo prisidėjo ne tik vyrai, bet ir moterys. Austra Skujytė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Daina Gudzinevičiūtė, Diana Žiliūtė, Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė, Rūta Meilutytė, Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė, Gintarė Volungevičiūtė, Dominika Banevič, Viktorija Senkutė – tai olimpinį medalį nuo 1992 metų iškovojusios sportininkės, kurios visos prisidėjusios prie Lietuvos sporto scenos.

 

Vienos sportininkės daugiau koncentruojasi tik į sportą ir pasiekimus, kitos daugiau įsitraukia į bendruomenę. Bet kuriuo atveju, geriausios ir populiariausios sportininkės daug prisideda prie to, kad būtų įkvėpimas jaunosioms kartoms. Dabar, kai yra socialinė medija, skleisti ir didinti savo žinomumą tampa kur kas paprasčiau. Galima rasti ne vieną tinklalaidę, kurioje savo mintimis dalinasi sportininkės moterys.

 

Sporto populiarumo augimas

 

Akivaizdu, kad Lietuvoje ilgą laiką dominuoja krepšinis. Ne veltui ši sporto šaka neretai įvardijama kaip antroji šalies religija. Skambiausios pergalės ir ryškiausios šalies žvaigždės yra būtent iš krepšinio. Visgi šiuo metu galima matyti, kad krepšinio populiarumas stovi vietoje arba netgi mažėja, tuo tarpu daugiau dėmesio susilaukia kitos sporto šakos. Jaunoji karta vis dažniau renkasi lankyti futbolą, atsiranda daugiau galimybių išbandyti kitas sporto šakas, kurios anksčiau Lietuvoje būdavo sunkiai pasiekiamos.

 

Skirtingų sporto šakų augimas prisideda ir prie to, jog ne tik yra išbandomos naujos sporto šakos, bet ir jaučiamas įsitraukimas visomis prasmėmis – transliacijos, atributika, gyvas palaikymas. Nors futbolas nėra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, galima sakyti, jog ir jis susilaukia vis daugiau dėmesio. Šiuo klausimu didžiausias Lietuvos šviesulys yra Liucija Vaitukaitytė.

 

25-erių metų futbolininkė 2020 metais buvo vienintelė lietuvė, kuri profesionaliai žaidžia futbolą už Lietuvos ribų. Šiuo metu lietuvė rungtyniauja „Seria A“, kur atstovauja „Como“ moterų futbolo komandai. Prie futbolo populiarumo prisideda ir galimybė atlikti futbolo statymus – žiūrovai dar labiau stebi tam tikras komandas, ieško informacijos bei nepraleidžia tiesioginių transliacijų.

 

Šiuolaikinės lyderės

 

Norint įvykdyti reformas, pakeisti požiūrį ar padidinti populiarumą, būtina turėti vedlį. Teigiamų pavyzdžių Lietuvos moterų sporto pasaulyje tikrai netrūksta. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė yra vienas iš atvejų, kuomet Lietuvą garsino kaip sportininkė, o dabar savo sukauptas žinias nori perduoti bendruomenei bei pagerinti sąlygas kitiems Lietuvos sportininkams. Tai yra įkvėpimas ne tik jaunosioms sportininkėms, bet ir bendrai moterims, kurioms trūksta palaikymo ar drąsos siekti didesnių tikslų.

 

Puikus pavyzdys yra Daina Gudzinevičiūtė, kuri garsino šalies vardą kaip sportininkė, o dabar nuo 2012 metų yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė. Tai vieną svarbiausių postų Lietuvos sporto scenoje užimanti moteris, kuri stipriai prisideda prie vykstančių pokyčių.

 

Rūta Meilutytė yra dar viena pavardė, kurią būtina įtraukti į šiuolaikinių lyderių sąrašą. Būdama 15-os metų Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį 100 m plaukime krūtine. Dar po metų tapo ir pasaulio čempionė. Lietuvei priklausė trys pasaulio rekordai, keturi Europos rekordai bei dvylika Lietuvos rekordų. Galima neabejoti, kad toks pasirodymas prieš visą pasaulį, paskatino Lietuvoje pastatyti ne vieną baseiną.

 

Po R. Meilutytės triumfo Londone, sparčiai išpopuliarėjo plaukimas kaip sporto šaka. Tikėtina, jog tokie rezultatai buvo įkvėpimas jaunesnėms plaukikėms, pavyzdžiui, Kotrynai Teterevkovai. 23-erių metų sportininkė 2022 m. Europos čempionate 200 m krūtine rungtyje iškovojo bronzos medalį. 2018 metais tapo Europos jaunimo čempionate, 2023 metais Universiadoje iškovojo tris aukso medalius.

 

Du metus iš eilės geriausia Lietuvos sportininke išrinkta 18-metė Dominika Banevič, kuri 2024 metais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį. Breiko šokėja 2023 metais tapo pasaulio čempionė, 2024 metais iškovojo bronzą. Taip pat yra tapusi Europos čempione bei laimėjusi daugybę kitų apdovanojimų. Jaunosios kartos atstovė puikiai parodė, jog Lietuvos vardą galima garsinti ne tik tradicinėse sporto šakose. Tokie pasiekimai jaunimui atveria dar didesnes galimybes, kadangi matydami kitų lietuvių sėkmę, patys drąsiau siekia savo svajonių.

 

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė

 

Atskiro paminėjimo yra verta Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, kuri 2025 metais atkreipė į save dėmesį po daugiau nei dešimties metų. Jeigu pastaruoju metu Lietuvos moterų krepšinis susilaukdavo daugiau kritikos nei palaikymo, tai 2025 metais situacija stipriai pasikeitė. Moterų rinktinė po dešimties metų pertraukos savo jėgomis pateko į Europos moterų krepšinio čempionatą, kuriame nors ir buvo laikomos autsaiderės, sugebėjo grupėje užimti antrą vietą ir patekti į ketvirtfinalį.

 

Nors 2025 m. Europos moterų krepšinio čempionate ketvirtfinalyje buvo patirtas pralaimėjimas, lietuvės kovėsi iki galo – turnyre liko aštuntoje vietoje. Tai buvo puiki praktika prieš 2027 metus, kuomet Europos moterų krepšinio čempionatas vyks Lietuvoje. Galima tikėtis, jog per šiuos du metus susidomėjimas moterų krepšiniu dar labiau išaugs ir lemiamose kovose tribūnose bus pakankamai palaikymo.

 

Svarbu tai, jog palaikymas nėra dirbtinis – moterys savo talentu ir žaidimu susigrąžino pagarbą ir tikėjimą. Nemaža dalis rinktinės buvo iš jaunosios kartos, tačiau tuo pačiu prie rinktinės patekimo į čempionatą prisidėjo ir puikiai žinomos Lietuvos krepšininkės – Giedrė Labuckienė, Kamilė Nacickaitė-Van der Horst, Monika Grigalauskytė, Laura Miškienė.

 

Paminėti reikia Gintarę Petronytę, kuri 2024 metais baigė profesionalios krepšininkės karjerą. Vidurio puolėja daug prisidėjo prie moterų krepšinio Lietuvoje. Nors aukštaūgei nebepavyko sužaisti Europos čempionate, per paskutinį dešimtmetį būtent ji buvo didžiausias pozityvas moterų krepšinyje.

 

Justė Jocytė

 

Kalbant apie moterų krepšinį, atskiro paminėjimo yra verta Justė Jocytė. 19-metė yra jauniausia visų laikų Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja – ji su Lietuvos marškinėliais debiutavo sulaukus vos 13-os metų. Šiemet krepšininkė penktuoju šaukimu WNBA buvo pakviesta „Golden State Valkyries“ komandos, tačiau dėl galimybės žaisti Europos čempionate ir atstovauti Lietuvai, ji atsisakė debiuto už Atlanto.

 

Toks 19-metės pasirinkimas yra pavyzdys, kaip moterys sportininkės keičia Lietuvos sporto sceną. Tokie sprendimai rodo pavyzdį, kaip yra svarbu puoselėti meilę savo šaliai. Europos moterų krepšinio čempionate J. Jocytė buvo rezultatyviausia Lietuvos krepšininkė – per rungtynes rinko po 16 taškų, taip pat buvo pirma pagal atliekamus rezultatyvius perdavimus (5,2) bei naudingumo balus (16,7). Lietuvė buvo išrinkta geriausia turnyro jaunąja krepšininke.

 

Loškite atsakingai. Dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti.