Kodėl krepšinis populiarėja Lietuvoje?
Krepšinis neretai įvardijamas kaip šalies religija. Bet prieš daugiau nei 10 metų atlikta apklausa parodė, kad šią šaką populiariausia įvardino tik 53 % apklaustųjų. Tokie skaičiai neprilygsta oficialiai religijai, nes katalikais save laiko beveik 80 % Lietuvos gyventojų. Žinoma, antroje vietoje likęs futbolas turi tris kartus mažiau gerbėjų. Šiame straipsnyje trumpai aptarsime neblėstančio krepšinio populiarumo priežastis ir galimus ateities pokyčius.
Istorinės šaknys
Amerikos lietuviai išpopuliarino krepšinį dar A. Smetonos valdymo laikais, kai jis nebuvo tapęs pasauliniu fenomenu. Nemažą įtaką turėjo ir du 1937 bei 1939 metais laimėti Europos čempionatai. Daugelyje šalių būtent sėkmingi pasirodymai suformuoja sportines tradicijas. Pradinės pergalės duoda startinį impulsą, kuris pritraukia daugiau žmonių. Masiškumas ilgainiui garantuoja naujų talentų atsiradimą.
Vėlesniais laikais svarbus vaidmuo teko Žalgirio ir CSKA serijoms dėl SSRS čempionų vardo. Rungtynės, moralinė priešprieša Raudonosios armijos sporto klubui, tautinės skanduotės – visa tai virsdavo savotiška pasipriešinimo okupacijai forma. Atkūrus nepriklausomybę sporto sirgaliai galėjo džiaugtis trijose iš eilės Olimpinėse žaidynėse iškovotais bronzos medaliais. Dar vėliau sekė pergalė prieš JAV rinktinę ir lietuvių krepšininkų pasirodymai stipriausioje pasaulyje NBA lygoje.
Sporto lažybos
Skirtingai nei įvairios loterijos ar kazino pramogos, sporto lažybos nėra lemiamos vien atsitiktinumo. Čia itin praverčia sporto žinios, kurios leidžia išnaudoti besikeičiančią situaciją. Žaidėjų traumos, jų sportinė forma, komandų motyvacija – visa tai gali nulemti tiek rungtynių baigtį, tiek įvairias statistines kategorijas. Juokaujama, kad labiau nei krepšinį lietuviai mėgsta tik galimybę laimėti pinigų. Būtent todėl statymai už krepšinio rezultatus yra gana populiarūs. O daugiausiai dėmesio sulaukia populiariausios komandos ir jų varžybos, ypač Eurolygos statymai.
Infrastruktūra ir finansavimas
Turbūt kiekvienam lietuviui yra tekę žaisti krepšinį per fizinės kultūros pamokas. Daugeliui turbūt reikėjo atlikti ir tam tikrus elementus, kurie būdavo vertinami pažymiu. Kur kas mažesnė dalis žmonių gali prisiminti, kad mokykloje būtų žaidę tinklinį ar rankinį. Tad beveik kiekvienas lietuvis žino esmines krepšinio taisykles. Įsijungus varžybų transliaciją būna nesunku susigaudyti esamoje situacijoje ar perprasti komandų planus.
Kiekviename mieste ar miestelyje yra nemažai viešų naudojamų krepšinio aikštelių, kuriomis yra patogu ir saugu naudotis. Tereikia atsinešti kamuolį ir keletas draugų jau gali žaisti krepšinį. Tuo tarpu susiorganizuoti tinklinio rungtynes būtų gerokai sudėtingiau. Toks masinis populiarumas sąlygoja ir sportui skiriamų lėšų paskirstymą. O geresni finansai leidžia organizuoti įvairias mėgėjų lygas ar senjorų krepšinio varžybas.
Dinamiškumas ir rungtynių vizualinis patrauklumas
Krepšinis pasižymi santykinai greitu veiksmu ir sparčiai kintančia situacija. Ribotas atakos laikas, daug galimybių pelnyti taškus lemia, kad visada galima tikėtis intriguojančių situacijų. Taip pat neretai pasitaiko galimybių dramatiškiems rezultato pokyčiams. Net ir įsijungus transliaciją rungtynių pabaigoje galima tikėtis, kad varžybos dar nėra nulemtos ir aikštelėje bus bandoma siekti pergalės.
Šios ypatybės dar labiau pasireiškia į Olimpines žaidynes įtrauktame trijulių krepšinyje. Mažesnis žaidėjų skaičius suteikia daugiau erdvės veiksmams, o dar trumpesnė atakos trukmė lemia dar didesnį dinamiškumą. Būtent šis krepšinio porūšis yra labiau tinkamas gatvės ar kiemo žaidimui bei transliacijoms socialinėse platformose.
Krepšinis kartais įvardinamas kaip riboto kontakto sporto šaka. Būtent tokiame įvairių savybių suderinime ir slypi jo žavesys. Baudos aikštelėje leidžiami pasistumdymai. Bet jei kamuolį besivarantis žaidėjas patirtų analogišką fizinį kontaktą, būtų skiriami baudų metimai. Krepšinyje daug lemia komandiniai veiksmai ir deriniai. Bet aiškių žvaigždžių ir ryškių lyderių neturinti ekipa daug nepasieks. Toks įvairių savybių suderinimas leidžia pritraukti įvairius žiūrovus – tiek mėgstančius fiziškumą ir komandinę gynybą, tiek garbinančius žvaigždes ir individualų meistriškumą.
Būtent televizijos žiūrovai išsiskiria savo simpatijomis krepšiniui. Kai Lietuvos rinktinė paskutinį kartą dalyvavo Europos čempionato finale, varžybas stebėjo beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. Joks kitas sportinis pasirodymas ar rungtynės negalėtų pasidžiaugti tokia auditorija. Žinoma, tai lemia ir nuolatinis dalyvavimas svarbiuose turnyruose – Europos ir Pasaulio čempionatuose, Olimpinėse žaidynėse, Eurolygoje.
Kultūrinės sąsajos
Bet kurio sporto populiarumui svarbus ir jo atvaizdavimas populiariojoje kultūroje. Daugumai lietuvių yra tekę matyti dokumentinių filmų, skirtų krepšinio tematikai. Krepšiniui dainų yra skyrę daugybė atlikėjų – Arina, Egidijus Dragūnas, grupė ŽAS, Marijonas Mikutavičius. Pastarojo daina „Trys milijonai“ vienu metu buvo tapusi beveik neoficialiu Lietuvos sporto aistruolių himnu. Socialiniuose tinkluose dažnai galima išgirsti, kad jaunų merginų svajonė yra ištekėti už krepšininko. Taip neva garantuojamas lengvas ir patogus gyvenimas, nesaistomas finansinių problemų.
Pažiūrėjus TV laidas taip pat nesunku atpažinti abiejų lyčių vedančiuosius, kurie yra profesionaliai žaidę krepšinį. Tai nulemia žiniasklaidos dėmesys, kurio krepšiniui tenka ženkliai daugiau nei kitoms sporto šakoms. Įvairių klubų ir rinktinių žaidėjai dažnai tampa straipsnių, fotoreportažų ar televizijos laidų dalyviais bei herojais. Tad ši sporto šaka yra suvokiama ir kaip lengvas būdas išgarsėti ar susikurti ilgalaikę karjerą.
Ateities prognozės
Pagal esamą sporto finansavimą ir sportinius rezultatus būtų sudėtinga tikėtis, kad krepšinis užleistų savo pirmaujančias pozicijas. Priešingai reikėtų tikėtis dar didesnio 3×3 krepšinio populiarumo dėl dar didesnio dinamiškumo bei nenuspėjamumo. Esant tokiai situacijai daug dėmesio sulauks ir su krepšiniu susiję lažybų statymai.