Stovykla, auginanti stipruolius ir drąsuolius

Rugpjūčio 6–12 dienomis Smilgių kaime vyko Žlibinų bendruomenės organizuota stovykla vaikams „Stipruoliai-drąsuoliai“. Ją organizavo ir didžiąją dalį atsakomybės už vaikus prisiėmė Žlibinų stovyklos viršininkė – Žlibinų bendruomenės pirmininkė Inga Bumblauskaitė.

Septynias dienas (nuo šeštadienio iki penktadienio) 53 stovyklautojai (tarp jų – keturi ukrainiečiai), suskirstyti į keturias grupes (geltonųjų mažųjų mergaičių, žaliųjų mažųjų berniukų, raudonųjų merginų ir mėlynųjų vaikinų) gyveno gamtoje ir kasdien mokėsi būti stipriais, drąsiais, kantriais, geranoriškais ir įgyti kitų labai svarbių savybių. Jiems padėjo keturi suaugusieji bei keturi vadovai, dar neišaugę iš studentiško amžiaus.
Kiekvieną diena turėjo savo pavadinimą bei veiklas. Pirmoji buvo skirta įsikūrimui, susibendravimui bei stovyklos atidarymui. Tądien, be palapinių statymo bei susipažinimo žaidimų, grupelėmis keliavome į mišką ir rinkome gamtos dovanojamas gėrybes bei įspūdžius vakaro laužui, kurio tema buvo „Miške“. Pasivaikščiojimu džiaugėsi dauguma vaikų, ypač ukrainiečiai. Mėgavomės neskubėjimu, miško ramybe ir, žinoma, gėrybėmis. Parneštos vadovams dovanos buvo įspūdingos – šermukšniai, arbatžolės, įvairiausios plunksnos, kiškio kopūstai, avietės, juodieji serbentai, vainikai, puokštės ir t. t. Ne mažiau džiugino ir išradingi grupelių pasirodymai, perteikiantys miške patirtus nuotykius.
Visą sekmadienį vyko olimpinės žaidynės. Jos prasidėjo apšilimu, per kurį išbandėme kliūčių ruožą, nusileidimus lynais, voratinklį bei įvairius žaidimus. Vėliau prasidėjo komandinės rungtys: tinklinis su paklodėmis, trikojų futbolas, komandų vieningumo ir sumanumo patikrinimo užduotys. Galiausiai vaikų ir paauglių laukė pačios įvairiausios estafetės, vakare – lipimo 11 m aukščio siena varžybos. Ir vakaro laužas buvo skirtas žaidynėms, o vedė jį Olimpo dievai, apsisiautę togomis ir pasipuošę „laurų“ vainikais.
Pirmadienį ruošėmės žygiui. Tądien mokėmės išgyvenimo gamtoje paslapčių: prasimanyti vandens, užsikurti ugnį, įsirengti pastogę, reikalingiausių mazgų. Popiet – orientuotis, suteikti I medicininę pagalbą, atpažinti valgomus augalus bei aiškinomės, kaip elgtis stresinėse situacijose. Gaila, kad popietines veiklas dėl lietaus teko vesti po stogu, tačiau pavakare išsigiedrijo, tad praktines išgyvenimo pamokas jau galėjome vesti gamtoje. Dieną užbaigėme laužu „(Ne)pasiklyskime miške“.
Antradienį, išvakarėse įgiję teorinių žinių, jas pritaikėme žygyje. Vyriausieji (raudonųjų ir mėlynųjų grupelės) keliavo visą dieną. Jų tikslas buvo pasiekti Paplienijos piliakalnį. Žinoma, pavyko. Ne tik aplankėme įspūdingą netoli Žarėnų esantį piliakalnį, ant kurio, manoma, XIII amžiuje stovėjo kuršių pilis Žarė, bet ir atsigėrėme iš itin skanaus šaltinio, tekančio kalno papėdėje. Tądien įveikėme per dvidešimt kilometrų. Geltonosios ir žalieji su savo vadovais apsilankė prie Šašaičių kaime esančio Dievo stalo akmens ir uždegė žvakelę ant jo pastatytoje koplytėlėje. Karštą dieną nukeliauti kilometrai atėmė visas jėgas, tad vakare vieni rinkosi filmą, kiti padainavimą prie laužo, o treti anksčiau ėjo miegoti.
Trečiadienis buvo skirtas rankdarbiams ir žaidimams. Mokėmės mazgų, pinti apyrankes, siūti, marginti audinius batikos technika bei sprendėme galvosūkius. O po pietų laukė vandens kovos, vėliau – miltų mūšis. Vakaro lauže sultonas, padedamas padėjėjų, ruošėsi išvaduoti princesę Ingą iš virtuvės bokšto ir ieškojo karių šiam žygdarbiui, o stovyklautojų grupelės demonstravo savo sugebėjimus, kad patektų į sultono kariauną.
Priešpaskutinę stovyklos dieną (ketvirtadienį) daug laiko skyrėme maisto gaminimui – ruošėmės vakaro puotai. Kiekviena grupelė, padedami vadovų, iš meduolių, bananų ir grietinės „kepė“ tortus, juos puošė. Po sportinės pertraukos, per kurią žaidė „Karalių“, „Kerę“, tėvų bei senelių laikų žaidimus ir dar kartą čiuožė nusileidimo lynais, vėl grįžo prie vaišių ruošimo. Tad vakaro puotoje buvo ir žėlė, ir sumuštinių, ir vaisių salotų, ir blynų, ir ant laužo spragintų popkornų, ir lydytu šokoladu apipiltų vaisių, ir įvairiausių gėrimų, ir, žinoma, pačių ruoštų tortų. O taip pat – dainų, žaidimų, vaidinimų bei kitų smagumų. O prieš puotą vyko stovyklos uždarymo susirinkimas, per kurį įteikti stovyklautojų pažymėjimai, išsakyta daug padėkos žodžių, pasidžiaugta smagia savaite.
O penktadienis buvo skirtas susitvarkymui ir atsisveikinimui.
Pagal Plungės rajono savivaldybės vaikų ir jaunimo socializacijos (vasaros poilsio) programą stpvyklai skirtas 1890 Eur finansavimas.