Populistiniai politikų pareiškimai subliuško – šildymas pigo
Sumalė į miltus. Kitaip nepasakysi apie praėjusių metų rudenį Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos atstovų – politinio darinio „Vieninga Plungė“ – populistinius pareiškimus dėl šilumos brangimo. UAB „Plungės šilumos tinklai“ praėjusią savaitę pateikti skaičiavimai rodo, jog šilumos kaina vartotojams šių metų sausio–gegužės mėnesiais yra net 16,2 proc. mažesnė nei per atitinkamą 2019 m. laikotarpį. Ir tai dar ne viskas: pasirodo, vartotojai net permokėjo už šildymą, tad dalis pajamų bus grąžinta.
Praėjusią savaitę Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pateikė Nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) veiklos apžvalgą: joje įvardinta suma, kurią per 2019 metus, parduodama Plungės šilumos tinklams šiluminę energiją per Baltpool šilumos aukcionus, UAB „Plungės bioenergija“ perrinko 144,57 tūkst. eurų.
„Tai dar nėra oficialus VERT-o sprendimas – kuriame nors iš būsimų posėdžių ji dar turės tai patvirtinti oficialiai bei nustatyti perrinktos sumos grąžinimo šilumos vartotojams būdą, terminus bei įpareigojimą UAB „Plungės bioenergijai, – redakcijai sakė UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Tamošauskas ir pridūrė, – šis skaičius yra labai artimas ankstesniems mūsų pačių vertinimams bei prognozėms: tiek dėl sumos dydžio, tiek dėl to, kiek turėtų pigti šiluma 2019–2020 šildymo sezono metu lyginant su prieš tai buvusiu sezonu.“
Generalinis direktorius priminė, jog 2019 m. rugsėjo mėnesį bendrovė prognozavo, kad šildymo kaina artėjančiam šildymo sezonui mažės apie 14 proc. lyginant su praėjusiu (2018–2019) sezonu. Pagrindinės priežastys tokiai prognozei buvo tai, jog žymiai pigiau nupirktas biokuras bei kad perkamos iš NŠG šilumos kaina bus mažesnė.
„Tiesa, savo prognozėse 2019 m. rugsėjo mėnesį dar negalėjome numatyti, kiek VERT-as pridės prie kainos po perskaičiavimo dėl už praėjusį laikotarpį nepadengtų „Plungės šilumos tinklų“ patirtų būtinųjų sąnaudų. VERT-as 2019 m. lapkričio mėn. pridėjo 0,14 ct už kWh, pradedant taikymą nuo 2020 m. vasario mėn. Taip pat nežinojome, kokią taktiką naudos UAB „Plungės bioenergija“ teikdama pasiūlymus Baltpool šilumos aukcionui. 2019 metai buvo pirmieji, kai pasikeitus teisės aktams, šilumos supirkimas vykdomas per Baltpool energijos išteklių biržą pilnais kaštais. Kitaip tariant, „Plungės bioenergija“ galėjo pasirinkti, kokią kainą pateikti šilumos pirkimo aukcionuose: ar (a) pagrįstą realiais VERT-o kontroliuojamais kaštais, ar (b) taikyti kainą, prilygintą Baltpool šilumos aukciono operatoriaus paskelbtoms palyginamosioms sąnaudoms. UAB „Plungės bioenergija“ pasirinko b variantą. Šiuo atveju, pasibaigus kalendoriniams metams, atliekamas perskaičiavimas, kurio metu VERT-as įvertins neatitikimus ir įpareigos UAB „Plungės bioenergija“ sugrąžinti vartotojams permoką. Preliminariu Bendrovės vertinimu, vartotojai artimoje ateityje gaus 0,28 ct už kWh „nuolaidą“, jeigu grąžinimas bus išdėstytas per vienerius metus“, – redakcijai sakė generalinis direktorius.
Pasak A. Tamošausko, įvertinus VERT įpareigojančiais sprendimais nustatytas ir ateityje vartotojams grąžintinas sumas, kurias jau 2020 m. II pusmetyje jie turėtų pastebėti sąskaitose už šilumą, lieka tik konstatuoti, jog „Plungės šilumos tinklų“ prognozė, išsakyta prieš šildymo sezono pradžią, buvo pernelyg pesimistinė: šilumos kaina vartotojams šių metų sausio–gegužės mėnesiais realiai bus net 16,2 proc. mažesnė nei per atitinkamą 2019 m. laikotarpį.
Gerai dirbantis vadovas – nebetinkamas?
Visgi, nežiūrint to, dar kojų deramai apšilti nespėjęs UAB „Plungės šilumos tinklai“ generalinis direktorius tampa netinkamas kai kuriems politikams, siekiantiems pajungti šią įmonę savo naudai.
Praėjusiame Tarybos posėdyje politinio darinio „Vieninga Plungė“ atstovas Robertas Endrikas atvirai pareiškė, kad laikas pakalbėti apie generalinio direktoriaus kompetenciją.
„Plungės žinios“ yra rašiusios, kad A. Tamošauskas nesutinka būti kai kurių politikų marionete, tad užsitraukė jų nemalonę.
Siekiant parodyti, kad įmonės vadovas negerai tvarkosi, viešai net metami pavyzdžiai, kaip gerai tvarkomasi kitur – pavyzdžiui, Šilutėje.
Tiesa, ir šis palyginimas primena eilinį suinteresuotų politikų populistinį pareiškimą, nes situacija yra visai kitokia, nei piešia politikai.
Dirba nuostolingai
„Pajamų pakanka tik išgyvenimui“, – taip kolegoms iš „Šilutės naujienų“ dar šių metų sausį sakė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Vaidotas Mačiulis ir pridūrė, kad šiltas žiemos sezonas, nors naudingas vartotojams, visiškai nedžiugina šilumos gamintojų.
Pasak V. Mačiulio, antrus metus iš eilės jie turi išgyventi gaudami vos minimalias pajamas už parduotą šilumą. „Nėra net ko svajoti sukaupti lėšų investicijoms“, – sakė direktorius.
Negana to, pasak V. Mačiulio, „Šilutės šilumos tinklai“ jau dveji metai patiria nuostolių dėl ydingos šalies kainų nustatymo politikos. Tokias prielaidas, anot jo, išsako daugelis Lietuvos savivaldybių šilumos gamybos įmonių vadovų. Pavyzdžiui, Šilutės šilumininkus prieš kelerius metus Kainų ir energetikos kontrolės komisija nubaudė – įpareigojo per 3 metus šilumos vartotojams sugrąžinti 540 tūkst. eurų. Šiuo metu yra likę beveik nuostolingai dirbti dar vienerius metus. Pasak direktoriaus, geriau būtų buvę, jei būtų įpareigoję tokią sumą investuoti į bendrovės įrangos tobulinimą, tuomet ir nauda krašto žmonėms būtų ilgalaikė…
Štai tokia „pavyzdinė“ Plungės politikų populistų pateikiama situacija Šilutėje su šilumos tinklais.
Petras ŽILIUS
Nuotraukoje: Nesutikdamas būti kai kurių politikų marionete ir nutiesti šilumos trasą „kur reikia“, UAB „Plungės šilumos tinklai“ generalinis direktorius A. Tamošauskas užsitraukė jų nemalonę: atvirai paskelbta, kad laikas „įvertinti direktoriaus kompetenciją“.
