„Ačiū, kad esa­me kar­tu“

Gruo­džio 8-ąją Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je-ku­ni­gaikš­čio My­ko­lo Ogins­kio rū­muo­se vy­ko pa­dė­kos va­ka­ras „Ačiū, kad esa­me kar­tu“.

Ap­si­niau­ku­sią šeš­ta­die­nio po­pie­tę į M. Ogins­kio rū­mus su­gu­žė­jo di­džiu­lis bū­rys ver­sli­nin­kų, kul­tū­ros dar­buo­to­jų, me­no rė­mė­jų, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės val­džios at­sto­vų. Plun­giš­kiai ir mies­to sve­čiai su­si­rin­ko, kad me­tams ei­nant į pa­bai­gą ir ar­tė­jant di­džio­sioms me­tų šven­tėms, ga­lė­tų pa­si­džiaug­ti nu­veik­tais ge­rais dar­bais, pa­dė­ko­ti vie­ni ki­tiems už ben­drą dar­bą gra­ži­nant gim­tą­jį mies­tą bei gar­si­nant jį ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ri­bų.
„A, č, i, ū – pa­čios gra­žiau­sios lie­tu­viš­kos rai­dės. Jas su­jun­gus ir iš­ta­rus, gims­ta gra­žiau­sias lie­tu­viš­kas žo­dis „Ačiū“, ku­ris iš­tirp­do le­dus, pra­lau­žia tvir­čiau­sias sie­nas. Mes čia tam ir su­si­rin­ko­me, kad iš­tar­tu­me vie­nas ki­tam šį vi­sa­ga­lį žo­dį ir pa­dė­ko­tu­me, jog esa­me kar­tu. Ar­tė­ja šv. Ka­lė­dos, šir­dys at­si­ve­ria ge­ru­mui. Ge­rų žo­džių nie­ka­da ne­bū­na per daug. Tad kar­to­ki­me juos, ir mū­sų šir­dys pri­si­pil­dys lai­mės ir ge­ru­mo, ku­rio taip vi­siems rei­kia“, – pra­dė­da­mas pa­dė­kos va­ka­ro šven­tę, kal­bė­jo Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Al­vi­das Ba­ka­naus­kas.
Jis sa­kė, kad 2018-ie­ji mu­zie­jui bu­vo la­bai pro­duk­ty­vūs: su­reng­ta net 20 pa­ro­dų, ku­rių vie­na – tarp­tau­ti­nė, vy­ko 26 kon­cer­tai, 8 moks­li­nės kon­fe­ren­ci­jos bei daug ki­tų ren­gi­nių. Mu­zie­ji­nin­kai, pa­sak A. Ba­ka­naus­ko, vie­ni, be ki­tų pa­gal­bos ne­bū­tų to pa­da­rę. Tad nuo­šir­dų ačiū ta­rė Plun­gės ver­sli­nin­kams, už­da­rų­jų ak­ci­nių ben­dro­vių va­do­vams – Liu­dui Skie­rui, Bi­ru­tei An­driuš­kai­tei, Ine­sai Kli­šo­nie­nei, Da­riui Bie­liaus­kui, Ai­dui Kie­sui, Van­dai Bu­čie­nei, Vid­man­tui Va­lu­žiui, In­gri­dai Gau­du­tie­nei, Gi­nai Drac­kie­nei ir ki­tiems, pa­dė­ju­siems su­ren­gti Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je daug svar­bių kul­tū­ri­nių ren­gi­nių.
Ta­čiau svar­biau­sia pa­dė­ka ati­te­ko Al­do­nai Lips­kie­nei, iš An­ta­no Lips­kio fon­do Ame­ri­ko­je sky­ru­siai ir pa­do­va­no­ju­siai mu­zie­jui 6 tūkst. eu­rų. O jai ad­re­suo­to pa­dė­kos raš­to at­si­im­ti at­vy­ko Le­o­nas Nar­bu­tis, ku­ris yra pa­grin­di­nis tar­pi­nin­kas tarp Plun­gės ir Ame­ri­kos, glau­džiai ben­dra­dar­biau­ja su mu­zie­ju­mi.
Pa­dė­kos va­ka­ro me­tu dė­ko­ta ir di­de­liam kul­tū­ros ba­ro dar­buo­to­jų bū­riui: Ro­mui Ma­tu­liui, Vio­le­tai Skie­rie­nei, Graž­vy­dui Šal­tu­piui, Al­gi­man­tui Bud­riui, Gin­tau­tui Čer­nec­kiui, Eu­ge­ni­jui Bun­kai, mo­ky­to­joms Ju­di­tai Stan­ku­tei, Sil­vai Gal­va­diš­ky­tei, Plun­gės šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo pa­ra­pi­jos kle­bo­nui de­ka­nui Vy­tau­tui Ged­vai­niui bei ki­tiems. O pa­dė­kos raš­tą A. Ba­ka­naus­kas įtei­kė Kęs­tu­čiui Vait­kui, ste­bi­nan­čiam pui­kio­mis fo­to­gra­fi­jo­mis.
Už vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą puo­se­lė­jant par­ko ap­lin­ką mu­zie­jaus di­rek­to­rius dė­ko­jo UAB „La­gū­na“ sa­vi­nin­kams, ypač – Ar­tū­rui Mic­ke­vi­čiui, vi­sa­da at­ei­nan­čiam į pa­gal­bą, kai to la­bai rei­kia. Dė­ko­ta ir UAB „Vi­čiū­nai“, ku­ri nuo­lat gra­ži­na M. Ogins­kio par­ko ap­lin­ką. Di­džiau­sių ir nuo­šir­džiau­sių pa­dė­kos žo­džių nu­si­pel­niu­siai Bi­ru­tei Kal­vai­tie­nei įteik­tas ir pa­dė­kos raš­tas.
Dar daug pa­dė­kos raš­tų tą va­ka­rą bu­vo įteik­ta, daug gra­žių pa­dė­kos žo­džių iš­sa­ky­ta ir pa­si­džiaug­ta ge­rais dar­bais.
Kad va­ka­ras tap­tų dar ma­lo­nes­nis, su­si­rin­ku­siuo­sius links­mi­no ir už­bu­rian­čio­mis dai­no­mis sie­las gai­vi­no gru­pė „Folk in Jazz“, pui­kiai ži­no­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ri­bų. Smui­ki­nin­kė Da­lia Dė­dins­kai­tė, vio­lon­če­lės vir­tuo­zas Gleb Pyš­niak, akor­de­o­nis­tas Ta­das Mo­tie­čius bei vi­siems ge­rai ži­no­ma, iš Plun­gės ki­lu­si vo­ka­lis­tė Ug­nė Ba­ka­naus­kai­tė pa­do­va­no­jo pa­dė­kos va­ka­ro „Ačiū, kad esa­me kar­tu“ sve­čiams nuo­sta­bų kon­cer­tą.
Vė­liau bu­vo pri­sta­ty­ta Vy­tau­to Ka­siu­lio pa­ro­da, skir­ta pa­mi­nė­ti me­ni­nin­ko šim­tą­sias gi­mi­mo me­ti­nes. Taip pat – gru­pi­nė pa­ro­da „Šiuo­lai­ki­nis pran­cū­zų me­nas“. Šias pa­ro­das ku­ruo­ja ir jas pri­sta­tė ga­le­ri­jos „Me­nų til­tas“ va­do­vas, me­no me­ce­na­tas Ed­vi­das Žu­kas.
Nuo­sta­baus pa­dė­kos va­ka­ro, vy­ku­sio Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je, pa­bai­go­je vy­ko pran­cū­ziš­ko vy­no de­gus­ta­ci­ja, su­si­rin­ku­sie­ji tu­rė­jo pui­kią pro­gą pa­ben­drau­ti tar­pu­sa­vy­je, pa­si­džiaug­ti nu­veik­tais dar­bais, da­lin­tis pa­tir­ti­mi bei ma­lo­niai pra­leis­ti lai­ką.

Edi­ta LUKIENĖ