Plungėje įprasminta M. K. Čiurlionio kūrybos kelio atkarpa: atidengtas paminklas „Sakmė“
Gražią ir saulėtą rugsėjo 29-ąją prie Oginskių rūmų, viename nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros kelio punktų, atidengtas paminklas „Sakmė“ šiai iškiliai asmenybei. Atminimo ženklas pastatytas ten, kur prasidėjo M. K. Čiurlionio, kaip muziko profesionalo, kelias.
Šitaip pagerbti M. K. Čiurlionį – Plungės bendruomenės sumanymas. Ji subrandino idėją, surinko lėšų paminklui, išrinko jam vietą ir pasirinko autorę – skulptorę Dalią Matulaitę, ne vieno monumentalaus kūrinio autorę, itin giliai jaučiančią tapatumą su gentimi, vieta, paveldu, valstybe.
Iškilmingoje skulptorės D. Matulaitės sukurto paminklo-atminties ženklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Ji pasveikino susirinkusiuosius į šventę ir pabrėžė, kokia svarbi Plungei ir jos bendruomenei yra ši diena. Būtent čia atidengtas paminklas M. K. Čiurlioniui – žymiam dailininkui ir kompozitoriui, garsinusiam Lietuvą visame pasaulyje.
„Tai – pagarbos ir atminimo ženklas vienam iškiliausių mūsų kultūros atstovų. Gyvybinga kultūra pulsuojanti Plungė ir jos bendruomenė puoselėja jo atminimą, prisidėdama prie Lietuvos paveldo saugojimo. Plungė yra svarbus M. K. Čiurlionio kultūros kelio punktas, nes čia jaunas kūrėjas mokėsi ketverius metus. Čia jis pradėjo tapyti, kūrė muziką, o vėliau sutiko didžiąją gyvenimo meilę. Būtent Plungėje savo kelią pradėjo menininkas, kurio darbai stebina pasaulį ir garsina Lietuvą“, – sakė kultūros ministrė.
Plungės parkas pagaliau nušvito ilgai lauktu kultūrinės atminties ženklu-simboliu, kuriuo įtikėjo, finansiškai ir moraliai parėmė Plungės rajono savivaldybė, Plungiškių draugija. O didžiausia pagarba – Plungės bendruomenei ir Lietuvos žmonėms, kurie keletą metų Oginskių festivalių metu aukojo pinigines lėšas šiam kultūriniam projektui įgyvendinti. Rėmėjais taip pat tapo ir UAB „Plungės šaltis“, UAB „Constro“, UAB „Plungės vandenys“, UAB „Litspringas“, L. ir R. Skierai, Ž. Mecelis, D. ir A. Leščinskai, B. Andriuškaitė, A. ir D. Bieliauskai, R. ir D. Žaliūnai, A. ir I. Klišoniai, G. ir E. Morkiai, V. ir R. Bendoriai.
Be garbingų svečių, iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovai. Meras Audrius Klišonis pasveikino susirinkusiuosius ir palinkėjo didžiulės sėkmės dirbant svarbius darbus kultūros labui. Jis didžiavosi, kad ne vienerius metus brandintas projektas pagaliau virto kūnu – svajonė tapo realybe. Tai didelė garbė Plungei ir jos bendruomenei, nes M. K. Čiurlionis, savo kūryba sužavėjęs visą pasaulį, kurti pradėjo būtent čia.
Šventės dalyvius taip pat pasveikino Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus, klebonas Vytautas Gedvainis, paminklo skulptorė D. Matulaitė.
Pakilią įspūdingos šventės nuotaiką dovanojo Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras (vadovas kapelmeisteris Egidijus Miknius), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis) bei jaunuoliai iš Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblio „Žirginėliai“ (vadovė Eglė Norkevičiūtė).
D. Matulaitės skulptūroje „Sakmė“, skirtoje kompozitoriui ir dailininkui M. K. Čiurlioniui, matomos dvi granitinės karalių figūros, palinkusios viena į kitą kaip M. K. Čiurlionio „Karalių pasakoje“. Virš jų galvų – karūna, iškalta iš granito tokiomis briaunomis, kad pagautų šviesą ir spindėtų kaip briliantai. Tarp karalių įmontuota vertingiausia – kaip M. K. Čiurlionio paveiksle švytintis lietuviškas kaimas – plokštė, ant kurios iškalti visiems pažįstami dailininko ir kompozitoriaus inicialai ir tarsi pabundančių, besiveržiančių į saulę augalų bei paukščių kontūrai. Tai – taip pat M. K. Čiurlionio paveikslų motyvai.
Skulptūra taip sukonstruota, kad iš viršaus, apšviestas prie ištakų, veržiasi vanduo ir teka per plokštę virpėdamas, šokčiodamas per kaskadėles ant paminklo paviršiaus, čiurlendamas. Jis suteka į skulptūrą juosiantį kanalėlį-juostą. Vandeniui srūvant, žiūrovas nemato nei M. K. Čiurlionio inicialų, nei paukščių ir augalų kontūrų – dėmesį kausto vanduo. Kai vanduo nebėgs, bus proga susikoncentruoti į paminklo raštus ir pamąstyti apie jų prasmes.
„Sakmė“ Plungės rūmų parke stovi matomoje vietoje – trikampyje tarp rūmų, tvenkinių ir pagrindinio kelio. Ji iškilusi ant sferos pavidalo kalnelio iš skaldyto akmens trinkelių.
Monumento autorė – skulptorė profesorė D. Matulaitė, subtiliai perkodavusi M. K. Čiurlionio kūrinio „Karaliai. Pasaka“ simbolius, nauja, įtaigia meno kalba atskleidė unikalų čiurlionišką pasaulį, kuriame daug vietos dvasingumui ir dar daugiau – minčiai.
M. K. Čiurlionis vėl sugrįžo į Plungę – ten, kur seni parko medžiai tebesaugo jo sukurtą pasaką. Sugrįžo pačiu laiku, kai Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo šimtmetį. Įgyvendinta seniai brandinta Plungiškių draugijos idėja – pastatytas paminklas, įprasminantis kompozitoriaus ir dailininko kūrybą. Ši iškili asmenybė paliko svarbų pėdsaką ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio meno istorijoje.
Plungės rajono savivaldybės inf.