Ketvirtadienis, 2024 m. kovo 28 d.

Plun­gė­je įpras­min­ta M. K. Čiur­lio­nio kū­ry­bos ke­lio at­kar­pa: ati­deng­tas pa­min­klas „Sak­mė“

Gra­žią ir sau­lė­tą rug­sė­jo 29-ąją prie Ogins­kių rū­mų, vie­na­me na­cio­na­li­nio Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Čiur­lio­nio kul­tū­ros ke­lio punk­tų, ati­deng­tas pa­min­klas „Sak­mė“ šiai iš­ki­liai as­me­ny­bei. At­mi­ni­mo žen­klas pa­sta­ty­tas ten, kur pra­si­dė­jo M. K. Čiur­lio­nio, kaip mu­zi­ko pro­fe­sio­na­lo, ke­lias.

Ši­taip pa­gerb­ti M. K. Čiur­lio­nį – Plun­gės ben­druo­me­nės su­ma­ny­mas. Ji su­bran­di­no idė­ją, su­rin­ko lė­šų pa­min­klui, iš­rin­ko jam vie­tą ir pa­si­rin­ko au­to­rę – skulp­to­rę Da­lią Ma­tu­lai­tę, ne vie­no mo­nu­men­ta­laus kū­ri­nio au­to­rę, itin gi­liai jau­čian­čią ta­pa­tu­mą su gen­ti­mi, vie­ta, pa­vel­du, vals­ty­be.
Iš­kil­min­go­je skulp­to­rės D. Ma­tu­lai­tės su­kur­to pa­min­klo-at­min­ties žen­klo ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo kul­tū­ros mi­nist­rė Lia­na Ruo­ky­tė-Jons­son. Ji pa­svei­ki­no su­si­rin­ku­siuo­sius į šven­tę ir pa­brė­žė, ko­kia svar­bi Plun­gei ir jos ben­druo­me­nei yra ši die­na. Bū­tent čia ati­deng­tas pa­min­klas M. K. Čiur­lio­niui – žy­miam dai­li­nin­kui ir kom­po­zi­to­riui, gar­si­nu­siam Lie­tu­vą vi­sa­me pa­sau­ly­je.
„Tai – pa­gar­bos ir at­mi­ni­mo žen­klas vie­nam iš­ki­liau­sių mū­sų kul­tū­ros at­sto­vų. Gy­vy­bin­ga kul­tū­ra pul­suo­jan­ti Plun­gė ir jos ben­druo­me­nė puo­se­lė­ja jo at­mi­ni­mą, pri­si­dė­da­ma prie Lie­tu­vos pa­vel­do sau­go­ji­mo. Plun­gė yra svar­bus M. K. Čiur­lio­nio kul­tū­ros ke­lio punk­tas, nes čia jau­nas kū­rė­jas mo­kė­si ket­ve­rius me­tus. Čia jis pra­dė­jo ta­py­ti, kū­rė mu­zi­ką, o vė­liau su­ti­ko di­dži­ą­ją gy­ve­ni­mo mei­lę. Bū­tent Plun­gė­je sa­vo ke­lią pra­dė­jo me­ni­nin­kas, ku­rio dar­bai ste­bi­na pa­sau­lį ir gar­si­na Lie­tu­vą“, – sa­kė kul­tū­ros mi­nist­rė.
Plun­gės par­kas pa­ga­liau nu­švi­to il­gai lauk­tu kul­tū­ri­nės at­min­ties žen­klu-sim­bo­liu, ku­riuo įti­kė­jo, fi­nan­siš­kai ir mo­ra­liai pa­rė­mė Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, Plun­giš­kių drau­gi­ja. O di­džiau­sia pa­gar­ba – Plun­gės ben­druo­me­nei ir Lie­tu­vos žmo­nėms, ku­rie ke­le­tą me­tų Ogins­kių fes­ti­va­lių me­tu au­ko­jo pi­ni­gi­nes lė­šas šiam kul­tū­ri­niam pro­jek­tui įgy­ven­din­ti. Rė­mė­jais taip pat ta­po ir UAB „Plun­gės šal­tis“, UAB „Const­ro“, UAB „Plun­gės van­de­nys“, UAB „Lit­sprin­gas“, L. ir R. Skie­rai, Ž. Me­ce­lis, D. ir A. Leš­čins­kai, B. An­driuš­kai­tė, A. ir D. Bie­liaus­kai, R. ir D. Ža­liū­nai, A. ir I. Kli­šo­niai, G. ir E. Mor­kiai, V. ir R. Ben­do­riai.
Be gar­bin­gų sve­čių, iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo ir Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vai. Me­ras Aud­rius Kli­šo­nis pa­svei­ki­no su­si­rin­ku­siuo­sius ir pa­lin­kė­jo di­džiu­lės sėk­mės dir­bant svar­bius dar­bus kul­tū­ros la­bui. Jis di­džia­vo­si, kad ne vie­ne­rius me­tus bran­din­tas pro­jek­tas pa­ga­liau vir­to kū­nu – sva­jo­nė ta­po re­a­ly­be. Tai di­de­lė gar­bė Plun­gei ir jos ben­druo­me­nei, nes M. K. Čiur­lio­nis, sa­vo kū­ry­ba su­ža­vė­jęs vi­są pa­sau­lį, kur­ti pra­dė­jo bū­tent čia.
Šven­tės da­ly­vius taip pat pa­svei­ki­no Plun­giš­kių drau­gi­jos pre­zi­den­tas Liu­das Skie­rus, kle­bo­nas Vy­tau­tas Ged­vai­nis, pa­min­klo skulp­to­rė D. Ma­tu­lai­tė.
Pa­ki­lią įspū­din­gos šven­tės nuo­tai­ką do­va­no­jo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų pu­čia­mų­jų or­kest­ras (va­do­vas ka­pel­meis­te­ris Egi­di­jus Mik­nius), Šiau­lių vals­ty­bi­nis ka­me­ri­nis cho­ras „Po­li­fo­ni­ja“ (me­no va­do­vas ir vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas To­mas Amb­ro­zai­tis) bei jau­nuo­liai iš Plun­gės kul­tū­ros cen­tro vai­kų ir jau­ni­mo tau­ti­nių šo­kių an­sam­blio „Žir­gi­nė­liai“ (va­do­vė Eg­lė Nor­ke­vi­čiū­tė).
D. Ma­tu­lai­tės skulp­tū­ro­je „Sak­mė“, skir­to­je kom­po­zi­to­riui ir dai­li­nin­kui M. K. Čiur­lio­niui, ma­to­mos dvi gra­ni­ti­nės ka­ra­lių fi­gū­ros, pa­lin­ku­sios vie­na į ki­tą kaip M. K. Čiur­lio­nio „Ka­ra­lių pa­sa­ko­je“. Virš jų gal­vų – ka­rū­na, iš­kal­ta iš gra­ni­to to­kio­mis briau­no­mis, kad pa­gau­tų švie­są ir spin­dė­tų kaip bri­lian­tai. Tarp ka­ra­lių įmon­tuo­ta ver­tin­giau­sia – kaip M. K. Čiur­lio­nio pa­veiks­le švy­tin­tis lie­tu­viš­kas kai­mas – plokš­tė, ant ku­rios iš­kal­ti vi­siems pa­žįs­ta­mi dai­li­nin­ko ir kom­po­zi­to­riaus ini­cia­lai ir tar­si pa­bun­dan­čių, be­si­ver­žian­čių į sau­lę au­ga­lų bei paukš­čių kon­tū­rai. Tai – taip pat M. K. Čiur­lio­nio pa­veiks­lų mo­ty­vai.
Skulp­tū­ra taip su­konst­ruo­ta, kad iš vir­šaus, ap­švies­tas prie iš­ta­kų, ver­žia­si van­duo ir te­ka per plokš­tę vir­pė­da­mas, šok­čio­da­mas per kas­ka­dė­les ant pa­min­klo pa­vir­šiaus, čiur­len­da­mas. Jis su­te­ka į skulp­tū­rą juo­sian­tį ka­na­lė­lį-juos­tą. Van­de­niui srū­vant, žiū­ro­vas ne­ma­to nei M. K. Čiur­lio­nio ini­cia­lų, nei paukš­čių ir au­ga­lų kon­tū­rų – dė­me­sį kaus­to van­duo. Kai van­duo ne­bėgs, bus pro­ga su­si­kon­cen­truo­ti į pa­min­klo raš­tus ir pa­mąs­ty­ti apie jų pra­smes.
„Sak­mė“ Plun­gės rū­mų par­ke sto­vi ma­to­mo­je vie­to­je – tri­kam­py­je tarp rū­mų, tven­ki­nių ir pa­grin­di­nio ke­lio. Ji iš­ki­lu­si ant sfe­ros pa­vi­da­lo kal­ne­lio iš skal­dy­to ak­mens trin­ke­lių.
Mo­nu­men­to au­to­rė – skulp­to­rė pro­fe­so­rė D. Ma­tu­lai­tė, sub­ti­liai per­ko­da­vu­si M. K. Čiur­lio­nio kū­ri­nio „Ka­ra­liai. Pa­sa­ka“ sim­bo­lius, nau­ja, įtai­gia me­no kal­ba at­sklei­dė uni­ka­lų čiur­lio­niš­ką pa­sau­lį, ku­ria­me daug vie­tos dva­sin­gu­mui ir dar dau­giau – min­čiai.
M. K. Čiur­lio­nis vėl su­grį­žo į Plun­gę – ten, kur se­ni par­ko me­džiai te­be­sau­go jo su­kur­tą pa­sa­ką. Su­grį­žo pa­čiu lai­ku, kai Lie­tu­va šven­čia Vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį. Įgy­ven­din­ta se­niai bran­din­ta Plun­giš­kių drau­gi­jos idė­ja – pa­sta­ty­tas pa­min­klas, įpras­mi­nan­tis kom­po­zi­to­riaus ir dai­li­nin­ko kū­ry­bą. Ši iš­ki­li as­me­ny­bė pa­li­ko svar­bų pėd­sa­ką ne tik Lie­tu­vos, bet ir vi­so pa­sau­lio me­no is­to­ri­jo­je.

Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės inf.

Komentarai
Kiti straipsniai