„Liau­dies me­no dir­bi­niai – trykš­tan­ti gai­vi tra­di­ci­jos ver­smė“

1993-iai­siais už ge­le­žin­ke­lio per­va­žos esan­čio­je Plun­gės „Bab­run­go“ mo­kyk­lo­je pra­dė­jo dirb­ti jau­nas mo­ky­to­jas Vik­to­ras Rai­bu­žis. Bai­gęs Vil­niaus pe­da­go­gi­nį uni­ver­si­te­tą bei įgi­jęs tech­ni­nių dis­cip­li­nų ir dar­bų spe­cia­ly­bę, V. Rai­bu­žis dir­bo ne tik šio­je Plun­gės mo­kyk­lo­je, bet kruopš­tu­mo, pa­rei­gin­gu­mo, mei­lės dar­bui mo­ki­nius mo­kė ir Sta­ne­lių pa­grin­di­nė­je.

Jau­nam bei per­spek­ty­viam mo­ky­to­jui te­ko mo­ky­to­jau­ti ir ki­ta­me ra­jo­ne – Sa­lan­tų gim­na­zi­jo­je. Taip pat – Plun­gės su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo cen­tre. Šiuo me­tu me­džio dro­žė­jas, tau­to­dai­li­nin­kas dir­ba tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­ju Plun­gės „Bab­run­go“, Sta­ne­lių, Tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo mo­kyk­lo­se. Taip pat sa­vo veik­lą plė­to­ja Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­jo­je, kur va­do­vau­ja dro­žė­jų bū­re­liui bei ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo (NVŠ) gru­pėms „Me­ni­nė me­džio dro­žy­ba“.
Pra­ėjo jau 25-eri nuo pir­mos dar­bo die­nos. Vi­są šį lai­ko­tar­pį Vik­to­ras mo­ki­niams ne tik ve­dė dar­bų pa­mo­kas, bet ir mo­kė juos dro­žy­bos ama­to pa­slap­čių. Ne­gai­lė­da­mas jė­gų nei lai­ko, sa­vo ži­nias, įgū­džius, su­kaup­tą di­džiu­lę gy­ve­ni­miš­ką pa­tir­tį me­tai iš me­tų per­duo­da mo­ki­niams. Pa­sak mo­ky­to­jo, sun­ku su­skai­čiuo­ti, kiek ga­bių ir ta­len­tin­gų mo­ki­nių da­bar iš dro­žy­bos ama­to val­go duo­ną, kiek įvai­riau­sių ap­do­va­no­ji­mų, pa­dė­kos raš­tų, pri­zų yra lai­mė­ję jo ug­dy­ti­niai.
Di­džiu­lis bū­rys Plun­gė­je ži­no­mo ama­tų meist­ro mo­ki­nių daug me­tų ski­na lau­rus įvai­riuo­se liau­dies me­no kon­kur­suo­se: „Si­dab­ro vai­ni­kė­lis“, „Sta­nis­lo­vas Riau­ba – Že­mai­ti­jos An­der­se­nas“, Dai­nų šven­tė­je bei kt. O eks­po­nuo­ja­mos mo­ki­nių liau­dies dir­bi­nių pa­ro­dos kal­ba pa­čios už sa­ve.
V. Rai­bu­žis pa­sa­ko­jo, kad dau­giau kaip prieš šim­tą me­tų liau­dies me­no dir­bi­niai žy­mių Lie­tu­vos vals­ty­bės ir kul­tū­ros as­me­nų ini­cia­ty­va rink­ti ir su pa­si­di­džia­vi­mu ro­dy­ti pir­mo­sio­se lie­tu­vių dai­lės pa­ro­do­se, jie sva­riai pri­si­dė­jo ku­riant mo­der­nią na­cio­na­li­nę kul­tū­rą. „Šie­met šven­čia­me Vals­ty­bės ju­bi­lie­jų, tad sma­gu gai­vin­ti lie­tu­viš­ką­sias tra­di­ci­jas, vi­siems pri­min­ti, ką pa­vel­dė­jo­me, kuo esa­me sa­vi­ti įvai­rias­pal­via­me šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je“, – pa­brė­žė tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­tis tech­ni­nių dis­cip­li­nų ir dar­bų spe­cia­ly­bės mo­ky­to­jas.
Šių me­tų va­sa­rą Vil­niu­je vy­ku­sio­je Dai­nų šven­tė­je, tę­siant anks­tes­nia­me ren­gi­ny­je pra­dė­tą ini­cia­ty­vą, prie Lie­tu­vos val­do­vų rū­mų bu­vo įkur­tas tra­di­ci­nių ama­tų mies­te­lis, ku­ria­me kar­tu su mo­ky­to­ju V. Rai­bu­žiu da­ly­va­vo ir trys jo ug­dy­ti­niai plun­giš­kiai.
„Bu­vo sma­gu, kai čia ap­si­lan­kiu­sie­ji, ypač vai­kai ir šei­mos, sa­vo aki­mis pa­ma­tė, kaip gims­ta se­nie­ji lie­tu­vių ama­tai, ir, svar­biau­sia, tu­rė­jo ga­li­my­bę pri­si­lies­ti prie me­džia­gos, įran­kio bei pa­si­mo­ky­ti šį tą pa­dirb­ti pa­tys. Šių kū­ry­bi­nių dirb­tu­vė­lių mo­ky­to­jais ta­po ne tik žy­miau­si meist­rai, pe­da­go­gai, bet ir ta­len­tin­gi vai­kai, ku­rie sa­vo ge­bė­ji­mus pa­si­tik­ri­no Lie­tu­vos moks­lei­vių liau­dies dai­lės kon­kur­se „Si­dab­ro vai­ni­kė­lis“, – džiau­gė­si mo­ky­to­jas.
Vik­to­ras pa­sa­ko­jo, kad bir­že­lio 2-ąją Jo­na­vos kul­tū­ros cen­tre vy­ko 5-ojo res­pub­li­ki­nio moks­lei­vių lie­tu­vių liau­dies dai­lės kon­kur­so „Si­dab­ro vai­ni­kė­lis“ pa­ro­dos už­da­ry­mas. Šia­me lau­re­a­tų ap­do­va­no­ji­mo ren­gi­ny­je pui­kiai įver­tin­ti ir plun­giš­kiai.
Šiais me­tais, pa­sak V. Rai­bu­žio, re­gio­ni­niuo­se tu­ruo­se dėl pa­te­ki­mo į res­pub­li­ki­nį eta­pą ir „Si­dab­ro vai­ni­kė­lio“ pri­zo lai­mė­ji­mo var­žė­si net 360 da­ly­vių. Ko­mi­si­joms jie pa­tei­kė 958 kū­ri­nius. Į bai­gia­mą­jį ren­gi­nį bu­vo at­rink­ti 49 jau­nų­jų ama­ti­nin­kų dar­bai. Tarp jų – ir dvie­jų Plun­gės ra­jo­no at­sto­vų.
Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­jos I d kla­sės mo­ki­nys Ei­man­tas Kun­dro­tas kon­kur­sui pri­sta­tė me­džio skulp­tū­rą „Šv. Pau­lius“ ir klum­pes. Vai­ki­no dar­bai ne­li­ko ne­pa­ste­bė­ti ir Jo­na­vo­je, jam įteik­tas tre­čio­sios vie­tos di­plo­mas.
Kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, di­de­lio dė­me­sio su­lau­kė ir „Bab­run­go“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los de­vin­to­ko Au­ri­mo Jur­gai­čio pen­kios me­džio skulp­tū­ros, ypač – „Vy­tis“. 2013-ųjų „Si­dab­ro vai­ni­kė­lio“ lau­re­a­tas, 2016-ųjų ant­ro­sios vie­tos lai­mė­to­jas šiais me­tais vėl pel­nė ant­rą­ją vie­tą. „Kaip sa­ko­ma, to­bu­lu­mui ri­bų nė­ra, tad A. Jur­gai­čiui įteik­ta tau­to­dai­li­nin­ko Adol­fo Te­re­siaus dro­žy­bos dar­bų kny­ga. Kas ži­no, gal ši do­va­na Au­ri­mui ki­tais me­tais pa­dės dar kar­tą lai­mė­ti „Si­dab­ro vai­ni­kė­lį“, – mo­ki­nio pa­sie­ki­mais di­džia­vo­si V. Rai­bu­žis.
Šiuo kon­kur­su, pa­sak mo­ky­to­jo, sie­kia­ma at­gai­vin­ti nyks­tan­čias liau­dies dai­lės tra­di­ci­jas, ska­tin­ti jau­no­sios kar­tos do­mė­ji­mą­si dai­liai­siais ama­tais ir su­teik­ti ga­li­my­bę pa­ro­dy­ti vi­suo­me­nei sa­vo dar­bus. Kon­kur­se pri­sta­to­mi kū­ri­niai pri­ski­ria­mi tra­di­ci­niams lie­tu­vių liau­dies vaiz­duo­ja­mo­sios dai­lės ir dai­lių­jų ama­tų žan­rams, tai me­džio skulp­tū­ra, me­džio rai­ži­niai, kar­pi­niai, tai­ko­mie­ji me­džio dir­bi­niai, pin­ti vy­te­lių ir ki­tų tra­di­ci­nių ža­lia­vų dar­bai, kal­vys­tės dir­bi­niai, ke­ra­mi­ka, teks­ti­lė, pa­pro­ti­nės dai­lės kū­ri­niai (mar­gu­čiai, kau­kės, ver­bos, so­dai ir ki­ti).
Šių me­tų pra­džio­je, va­sa­rio 2 d., Plun­gės kul­tū­ros cen­tro pa­ro­dų sa­lė­je bu­vo ati­da­ry­ta tech­ni­nių dis­cip­li­nų ir dar­bų mo­ky­to­jo, Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos na­rio Vik­to­ro Rai­bu­žio bei jo mo­ki­nių me­džio dir­bi­nių pa­ro­da.  2011 me­tais  Vik­to­ro  me­džio  dir­bi­niams – prie­verps­tėms,  rankš­luos­ti­nėms,  du­be­nims  ir  drus­ki­nėms – su­teik­tas Tau­ti­nio  pa­vel­do  ser­ti­fi­ka­tas. 2017 m. gruo­džio 18 d. V. Rai­bu­žiui įteik­ta Et­ni­nės kul­tū­ros ta­ry­bos pa­dė­ka  už  se­nų­jų meist­rys­tės,  dro­žy­bos  ir  bal­di­nin­kys­tės  ama­tų puo­se­lė­ji­mą. Taip pat – pa­dė­kos už Už­ga­vė­nių kau­kių ga­my­bos tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mą, už da­ly­va­vi­mą vai­kų gy­ni­mo die­nai skir­ta­me kon­kur­se „Vai­kys­tės ta­ku“ bei kt. Už ge­rą dar­bą, kū­ry­bin­gu­mą, at­si­da­vi­mą ug­dant jau­ną­ją kar­tą gau­ta pa­dė­ka ir iš Sei­mo na­rio An­drie­jaus Stan­či­ko.
Kul­tū­ros cen­tre su­reng­to­je pa­ro­do­je mo­ky­to­jas tau­to­dai­li­nin­kas pri­sta­tė sa­vo dar­bus iš me­džio: rankš­luos­ti­nes, du­be­nis, va­zas, me­džio rai­ži­nius, prie­verps­tes bei klum­pes. Taip pat šio­je pa­ro­do­je bu­vo eks­po­nuo­ja­ma Vik­to­ro se­ne­lio dar prieš 100 me­tų da­ry­ta rankš­luos­ti­nė, trum­pai pa­tei­kia­ma is­to­ri­nių epi­zo­dų iš Vik­to­ro se­ne­lių ir tė­vų bei pa­ties au­to­riaus gy­ve­ni­mo mo­men­tų.
Bu­vo pri­sta­ty­ti ir 153 Vik­to­ro Rai­bu­žio mo­ki­nių me­džio dro­ži­niai, skulp­tū­ros, me­džio rel­je­fai, va­zos, kt. Tarp „Sta­nis­lo­vo Riau­bos – Že­mai­ti­jos Jau­nų­jų ta­len­tų“ bei res­pub­li­ki­nio „Si­dab­ro vai­ni­kė­lio“ ir ki­tų kon­kur­sų, pa­ro­dų da­ly­vių ir lau­re­a­tų – ne­ma­žai tau­to­dai­li­nin­ko mo­ki­nių: Džor­da­na Sau­dar­gai­tė, Edi­ta Mo­tu­žy­tė, Min­dau­gas Lu­ko­šius, Vi­lius Si­gi­ne­vi­čius, Val­das Bart­kus, Au­ri­mas Jur­gai­tis. Pri­sta­ty­ti ir pri­zi­nin­kų Sva­jū­no Rim­ke­vi­čiaus, Er­nes­to Kur­mio, Ei­man­to Kun­dro­to, Ovi­di­jaus Bū­tos, Pau­liaus Jo­kū­bai­čio, Eval­do Klei­naus­kio, Ei­man­to Jo­kū­bai­čio, Be­ni­tos Mi­liū­tės, Dei­vi­do Pau­laus­ko, Dai­niaus Ged­ri­mo, Ma­riaus But­ke­vi­čiaus, Eval­do Smil­ge­vi­čiaus, Lu­ko Jur­gi­lo, Al­gir­do Ado­maus­kio, Ka­ro­lio Ra­gai­nio ir Mar­ty­no Ja­ko dar­bai.
Tarp mo­ki­nių meist­re­lių, kaip sa­kė mo­ky­to­jas, ypač iš­si­sky­rė Au­ri­mas Jur­gai­tis, pa­ro­dai pri­sta­tęs 20  me­džio dar­bų. Au­ri­mas – Plun­gės „Bab­run­go“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los bu­vęs mo­ki­nys, nuo­lat ski­nan­tis lau­rus įvai­riuo­se kon­kur­suo­se. Jis 2017 m. sėk­min­gai da­ly­va­vo Lion­gi­no Šep­kos me­džio dro­žė­jų pa­ro­do­je-kon­kur­se. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi ir pa­mo­ko­se, ir bū­re­liuo­se dro­ži­nė­ti 3–12 kla­sių mo­ki­nių dir­bi­niai.
Mo­ky­to­jas su sa­vo mo­ki­niais nuo­lat da­ly­vau­ja ne tik įvai­riuo­se kon­kur­suo­se ar pa­ro­do­se, bet sa­vo kū­ry­bą pri­sta­to Plun­gės, ki­tų mies­tų mu­gė­se, pro­jek­tuo­se, ama­tų šven­tė­se.
„Me­džio skulp­tū­ra vi­sa­da bu­vo mū­sų liau­diš­ko­sios dai­lės pa­si­di­džia­vi­mas. Di­de­lė jos da­lis vaiz­duo­ja tra­di­ci­nius re­li­gi­nius siu­že­tus. Ta­čiau kiek­vie­nas meist­ras sa­vaip, kar­tais la­bai as­me­niš­kai in­ter­pre­tuo­ja se­nuo­sius pir­ma­vaiz­džius. Rei­kia ta­me gy­ven­ti, kad vis­ką iš­ma­ny­tum“, – sa­kė me­džio dro­žė­jas.
Tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jas V. Rai­bu­žis, pra­ėju­siais moks­lo me­tais dro­žy­bos pa­slap­čių mo­kęs net 65 mo­ki­nius, ku­pi­nas įvai­riau­sių min­čių ir idė­jų. Ru­de­niop pla­nuo­ja įsteig­ti nau­ją me­džio dro­žė­jų gru­pę. „Ieš­ko­ti nau­jų mo­ki­nių il­gai ne­rei­kia, nes jie pa­tys at­ei­na ir sa­ko, kad no­ri drož­ti. Mu­gė­se, pa­ro­do­se, ama­tų šven­tė­se pa­ma­tę iš­drož­tus ma­no mo­ki­nių dir­bi­nius, nau­jo­kai su­si­ža­vi jais ir už­si­spi­ria žūt­būt iš­drož­ti kaž­ką pa­na­šaus“, – džiau­gė­si me­džio meist­ras.
Žmo­gus, nors trum­pam pri­si­lie­tęs prie liau­dies me­no, tam­pa ge­res­nis, su­pra­tin­ges­nis, į su­pan­tį pa­sau­lį žvel­gia ki­to­mis aki­mis. „Svar­biau­sia, kad ma­no mo­ki­niai bū­tų ge­ri žmo­nės. Ir vi­sai ne­svar­bu, ko­kį dar­bą dirbs at­ei­ty­je, koks bus jų iš­si­la­vi­ni­mas. Dro­ži­nė­ji­mas – kū­ry­ba, ma­lo­nus lais­va­lai­kio už­si­ė­mi­mas. Liau­dies me­no dir­bi­niai – trykš­tan­ti gai­vi tra­di­ci­jos ver­smė, vis at­si­nau­ji­nan­ti ir ne­lei­džian­ti už­mirš­ti mū­sų pri­gim­ties šak­nų“, – įsi­ti­ki­nęs liau­dies me­ną puo­se­lė­jan­tis mo­ky­to­jas.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: V. Raibužis su savo ugdytiniais Plungės miesto šventės metu.