„Aš no­riu šok­ti“

Plun­gė ga­li di­džiuo­tis di­de­liu bū­riu ga­bių ir ta­len­tin­gų, jau­nų žmonių, įvai­riuo­se kon­kur­suo­se pa­sie­ku­sių aukš­tų re­zul­ta­tų, sa­vo lai­mė­ji­mais bei pa­sie­ki­mais gar­si­nan­čių gim­tą­jį mies­tą.

Vie­na jų – Do­mi­ny­ka Šiu­ry­tė – bu­vu­si Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­los cho­re­og­ra­fi­jos kla­sės auk­lė­ti­nė, pui­ki šo­kė­ja, ne kar­tą pa­si­žy­mė­ju­si res­pub­li­ki­niuo­se kon­kur­suo­se, Tarp­tau­ti­nio kon­kur­so „Auš­ri­nė žvaigž­dė“ lai­mė­to­ja.
Do­mi­ny­ka nuo pat ma­žens sva­jo­jo tap­ti šo­kė­ja. Už­si­spy­ru­si ir ak­ty­viai sa­vo tiks­lo sie­kian­ti mer­gi­na spar­čiu žings­niu ei­na sva­jo­nės link. Pa­sak cho­re­og­ra­fi­jos mo­ky­to­jos me­to­di­nin­kės Lo­re­tos Vait­ku­tės, Do­mi­ny­kos no­ras šok­ti yra ne­nu­mal­do­mas. Ji už­si­spy­ru­si, ryž­tin­ga ir va­do­vau­ja­si šū­kiu: „Aš pa­da­ry­siu!“
2017-ai­siais D. Šiu­ry­tė da­ly­va­vo ba­le­to ir šiuo­lai­ki­nio šo­kio fes­ti­va­ly­je-kon­kur­se „ALLEGRO 2017“ M. K. Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­lo­je „Šo­kio te­at­ras“, esan­čio­je Vil­niu­je, ir pa­sie­kė aukš­tų re­zul­ta­tų. Šis ren­gi­nys su­tei­kia pro­gą pa­si­reikš­ti ne­pro­fe­sio­na­liems įvai­raus am­žiaus šo­kė­jams. Fes­ti­va­lis-kon­kur­sas pa­ska­ti­no no­rin­čiuo­sius šok­ti pri­si­dė­ti prie ba­le­to, šiuo­lai­ki­nio šo­kio bei ki­tų šo­kio me­no žan­rų, kaip sa­vi­tos me­no ir kul­tū­ros for­mos, vi­sa­pu­siš­ko pro­pa­ga­vi­mo pla­čio­jo­je vi­suo­me­nė­je, ši­taip su­tei­kiant ga­li­my­bę da­ly­vių me­ni­nei šo­kio sa­vi­raiš­kai ir pro­fe­sio­na­lu­mui aug­ti.
Ga­li­my­bė pa­si­reikš­ti šo­kant su­tei­kė džiaugs­mo, daug nuo­sta­bių ir įsi­min­ti­nų aki­mir­kų ne tik žiū­ro­vams, bet ir šo­kė­jams.
Gra­žia ir įsi­min­ti­na šven­te Do­mi­ny­kai ta­po ir Tarp­tau­ti­nis šo­kio fes­ti­va­lis-kon­kur­sas „Auš­ri­nė žvaigž­dė“, vy­kęs Šiau­liuo­se. Tai bu­vo pui­ki pro­ga šo­kiu be­si­do­min­čiai mer­gi­nai ne tik pa­ro­dy­ti sa­vo šo­kį, bet ir pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba, re­pe­tuo­ja ir šo­ka ki­ti. Į šį fes­ti­va­lį-kon­kur­są su­va­žia­vo daug da­ly­vių, ir plun­giš­kė tarp stip­rių Ru­si­jos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Suo­mi­jos, Uk­rai­nos, Len­ki­jos, Vo­kie­ti­jos bei ki­tų ša­lių jau­nų­jų šo­kė­jų ji bu­vo tre­čio­ji. Tai, pa­sak mo­ky­to­jos, – pui­kus re­zul­ta­tas. Į kon­kur­so pro­gra­mą bu­vo įtrauk­ti ne tik ko­lek­ty­vų, bet ir so­lis­tų pa­si­ro­dy­mai. Tad Do­mi­ny­ka run­gė­si kla­si­ki­nio ir šiuo­lai­ki­nio šo­kio ka­te­go­ri­jo­se.
Šio ren­gi­nio me­tu, kaip sa­kė or­ga­ni­za­to­riai, jau­čia­ma ne kon­ku­ren­ci­ja, o šven­ti­nė nuo­tai­ka. Tai – di­džiu­lė šven­tė vi­siems da­ly­viams. „Auš­ri­nės žvaigž­dės“ kon­kur­so me­tu, pa­sak šo­kį my­lin­čios mer­gi­nos, azar­to, var­žy­mo­si už­ten­ka, ta­čiau vi­sa tai ne­tu­ri už­gož­ti šo­kio gro­žio. Ko­lek­ty­vai bei so­lo at­li­kė­jai iš įvai­rių už­sie­nio ša­lių kar­tu su Lie­tu­vos at­sto­vais ne tik pri­sta­tė sa­vo šo­kius, bet ir vy­ko į eks­kur­si­jas, ap­lan­kė Kry­žių kal­ną, Šo­ko­la­do mu­zie­jų. Vi­si iš šio fes­ti­va­lio iš­si­ve­žė ge­riau­sius, ma­lo­niau­sius pri­si­mi­ni­mus. Ypač svar­bu, kad jau­nie­ji šo­kė­jai pa­si­sė­mė ver­tin­gos pa­tir­ties, daug pa­ma­tė, pra­plė­tė aki­ra­tį. Be to, to­kių ren­gi­nių me­tu tarp da­ly­vių už­si­mez­ga drau­gys­tė, to­liau ben­dra­dar­biau­ja­ma, ieš­ko­ma nau­jų part­ne­rių puo­se­lė­jant mo­der­nio­jo kla­si­ki­nio šo­kio me­ną.
Įvai­rių tarp­tau­ti­nių bei res­pub­li­ki­nių kon­kur­sų da­ly­vė D. Šiu­ry­tė nuo­sta­biais pa­si­ro­dy­mais džiu­gi­na ir gim­tą­jį mies­tą Plun­gę. Ne­se­niai My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lo­je vy­ko re­gio­ni­nis kla­si­ki­nio šo­kio fes­ti­va­lis-kon­kur­sas „Ara­bes­kas“. Tai gra­žias Me­no mo­kyk­los šo­kio ug­dy­mo tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­tis, vi­so­mis pa­va­sa­rio spal­vo­mis ir mu­zi­ka iš­da­bin­tas ren­gi­nys, ku­ria­me pa­si­ro­dė dau­giau kaip 200 jau­nų­jų ba­le­to šo­kė­jų. Ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja pui­kiai įver­ti­no D. Šiu­ry­tės pa­si­ro­dy­mą bei vi­sus šia­me kon­kur­se da­ly­va­vu­sius plun­giš­kius.
Dar 2016-ai­siais Plun­gės M. Ogins­kio me­no mo­kyk­lo­je tra­di­ciš­kai vy­ku­sia­me fes­ti­va­ly­je-kon­kur­se „Ara­bes­kas“, al­suo­jan­čia­me spal­vų ža­ve­siu ir ba­le­to dva­sia bei po­pu­lia­ri­nan­čia­me kla­si­ki­nio šo­kio žan­rą, tarp ki­tų da­ly­va­vu­sių­jų kon­kur­se ne­li­ko ne­pa­ste­bė­ti ir plun­giš­kiai. Pa­de­monst­ra­vu­si žiū­ro­vams šo­kio iš­mo­nę, ar­tis­tiš­ku­mą, pro­fe­sio­na­lu­mą bei meist­riš­ku­mą, Do­mi­ny­ka bu­vo ap­do­va­no­ta no­mi­na­ci­jo­je „Už mo­der­nų so­lo“. Šiam kon­kur­sui jai pa­dė­jo ruoš­tis va­do­vė L. Vait­ku­tė.
Ji apie bu­vu­sią auk­lė­ti­nę at­si­lie­pė pa­čiais šil­čiau­siais žo­džiais. Sa­kė, kad tai – me­niš­kos sie­los mer­gi­na, vi­sa­da su po­lė­kiu, de­gan­ti no­ru šo­kį pa­da­ry­ti įdo­mes­nį, gra­žes­nį. Kaip pa­sa­ko­jo mo­ky­to­ja, jei­gu mer­gi­na ką pra­de­da, vi­sa­da už­bai­gia. „Do­mi­ny­ka ža­vi ge­ra­no­riš­ku­mu, pa­pras­tu­mu ir at­vi­ru­mu. Ji vi­sa­da sa­ko tie­są, kad ir ko­kia ji bū­tų“, – džiau­gė­si bu­vu­sia auk­lė­ti­ne Me­no mo­kyk­los mo­ky­to­ja L. Vait­ku­tė.
Į Plun­gės M. Ogins­kio me­no mo­kyk­lą dar pra­di­nė­se kla­sė­se be­si­mo­kan­čią Do­mi­ny­ką at­ve­dė ma­ma. Čia mo­der­nio­jo kla­si­ki­nio šo­kio me­no ir ki­tų šo­kio sub­ti­ly­bių še­še­rius me­tus ją mo­kė cho­re­og­ra­fi­jos sky­riaus mo­ky­to­ja L. Vait­ku­tė. Bai­gu­si Me­no mo­kyk­lą, ne­nu­mal­do­mu no­ru šok­ti trykš­tan­ti ga­bi mer­gi­na, at­ėju­si pas bu­vu­sią mo­ky­to­ją, pa­reiš­kė: „Aš no­riu šok­ti!“ Ir, pa­sak mo­ky­to­jos, vis­kas tuo bu­vo pa­sa­ky­ta. Įgi­ju­si šo­kio me­no pa­grin­dus, Do­mi­ny­ka nė ne­ke­ti­no su­sto­ti, prie­šin­gai, dar spar­čiau žen­gė už­si­brėž­to tiks­lo link. Iš pra­džių šo­ko du­e­te su ki­ta šo­kė­ja Ka­ri­na Na­vic­kai­te. Pas­ta­ra­jai iš­vy­kus mo­ky­tis ki­tur, mo­ky­to­ja L. Vait­ku­tė ją pra­dė­jo mo­ky­ti šok­ti in­di­vi­du­a­liai, ir mer­gi­na pra­dė­jo šok­ti so­lo.
Bai­gu­si Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­ją ir įgi­ju­si vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą, Do­mi­ny­ka įsto­jo į Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­tą (LSU), esan­tį Kau­ne. Šio­je vals­ty­bi­nė­je uni­ver­si­te­ti­nė­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je, tu­rin­čio­je spor­to, fi­zi­nio ug­dy­mo, re­a­bi­li­ta­ci­jos (ki­ne­zi­te­ra­pi­jos) ir svei­ka­tin­gu­mo moks­lų kryp­tį, „Auš­ri­nės žvaigž­dės“ lai­mė­to­ja mo­ko­si svei­ka­tin­gu­mo ir as­me­ni­nio tre­ne­rio spe­cia­ly­bės. Pir­ma­me kur­se stu­di­juo­jan­ti jau­no­ji šo­kė­ja at­ei­ty­je sva­jo­ja tap­ti tre­ne­re ir pa­dė­ti jau­nie­siems spor­ti­nin­kams įgy­ven­din­ti sva­jo­nes.
„Jei­gu no­ri ko nors pa­siek­ti, rei­kia tu­rė­ti mei­lę. Mei­lę dar­bui, ar­ti­ma­jam, vis­kam, kas mus su­pa. Rei­kia su­pras­ti tai, ką da­rai, ko sie­ki, ko no­ri iš gy­ve­ni­mo. Kiek­vie­nas dar­bas, jei­gu jis at­lie­ka­mas su mei­le, duo­da ge­rų re­zul­ta­tų. Svar­biau­sia – ne­si­kan­kin­ti, ne­pul­ti sta­čia gal­va sie­kiant sa­vo tiks­lo, o, pa­si­tel­kus dva­si­nę ra­my­bę, ra­miu žings­niu ženg­ti pir­myn. Ra­my­bė ir mei­lė – ne­įkai­no­ja­mi da­ly­kai. Jų ne­nu­pirk­si už jo­kius pi­ni­gus“, – pa­brė­žė šo­kio me­no gro­žį puo­se­lė­jan­ti ir ki­tus jo sub­ti­ly­bių mo­kan­ti Plun­gės M. Ogins­kio me­no mo­kyk­los Cho­re­og­ra­fi­jos sky­riaus mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė L. Vait­ku­tė, iš­ug­džiu­si ne vie­ną jau­nų­jų šo­kė­jų kar­tą.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: Festivalyje-konkurse „Allegro 2014“ D. Šiurytė su K. Navickaite, atlikusios šokį „Laivas“ užėmė 1-ąją vietą.