Kodėl Automobilių Išmetamos Dujos Kenkia Sveikatai?

Automobilio vidaus degimo variklių išmetamieji teršalai vis dažniau yra laikomi galimu pavojumi žmogaus sveikatai. Taip yra todėl, nes automobilių išmetamąsias dujas sudaro anglies dioksidas, vandens garai, azoto oksidas, anglies monoksidas, sieros dioksidas, kietosios dalelės (PM) ir įvairūs angliavandeniliai, įskaitant policiklinius aromatinius angliavandenilius (PAH) ir lakiuosius organinius junginius. Dėl šios priežasties visas pasaulis stengiasi sumažinti automobilių išmetamąsias dujas, ragindami žmones utilizuoti senus automobilius ir nusipirkti naujesnias transporto priemones. Taigi, išsiaiškinkime, kuo išmetamosios dujos yra pavojingos ir kaip kenkia sveikatai.

Kietosios dalelės ir sveikata:

Tyrimai parodė ryšį tarp kietųjų dalelių (PM) ir neigiamo poveikio sveikatai, daugiausia dėmesio skiriant trumpalaikiam arba ilgalaikiam PM poveikiui. Kietosios dalelės susidaro vykstant cheminėms reakcijoms tarp skirtingų teršalų, o dalelių prasiskverbimas priklauso nuo jų dydžio. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, PM sudaro dalelės, kurių skersmuo didesnis nei 10 μm (vadinamos PM10) ir ypač smulkios dalelės, kurių skersmuo paprastai yra 2,5 μm ir mažesnis (vadinamos PM2,5). Įkvėpus PM10 jos gali prasiskverbti į plaučius ir patekti į kraują. Tačiau smulkesnės dalelės (PM2,5) kelia didesnį pavojų sveikatai, nes gali prasiskverbti toliau į galines bronchų sritis, taip pat į galines bronchioles ir alveoles. Keletas epidemiologinių tyrimų parodė, kad trumpalaikis ir ilgalaikis PM2,5 dalelių poveikis sukelia nosies faringitą, o ilgalaikis poveikis – ypač susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis bei padidėjusiu kūdikių mirtingumu. Be šių padarinių, kvėpavimo takų ligos ir blogas poveikis imuninei sistemai taip pat laikomos ilgalaikėmis lėtinėmis pasekmėmis. Žmonėms, sergantiems plaučių uždegimu, diabetu, astma, kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligomis, PM sukelia dar didesnę riziką.

Smalkės ir sveikata:

Anglies monoksidas susidaro dėl nepilno kuro degimo. Padidėjęs anglies dioksido kiekis gali sukelti apsinuodijimą, kurio simptomai yra galvos svaigimas, silpnumas, galvos skausmas, vėmimas ir sąmonės netekimas. Anglies monoksidas turi savybę prisijungti prie hemoglobino, nes turi didesnį giminingumą šiam baltymui. Dėl šios priežasties jis tvirčiau jungiasi, kad sukeltų deguonies praradimą. To pasekmės yra hipoksija, išemija ir širdies bei kraujagyslių ligos.

Azoto oksidai ir sveikata:

Azoto oksidai yra stiprus kvėpavimo sistemos dirgiklis, prasiskverbiantis giliai į plaučių audinį. Jis sukelia kvėpavimo takų ligas, švokštimą, bronchų spazmus ir net plaučių edemą. Be to, didesnės nei 2 ppm koncentracijos gali paveikti imuninę sistemą, ypač CD8+ T ląsteles. Pranešama, kad ilgalaikis azoto dioksido poveikis yra susijęs su lėtinių plaučių ligų išsivystymu, taip pat pablogina žmonių uoslę.

Sieros dioksidas ir sveikata:

Sieros dioksidas veikia žmones, gyvūnus ir augalus. Labiausiai pažeidžiamos grupės yra sergantieji plaučių ligomis, pagyvenę žmonės ir vaikai. Pagrindiniai sveikatos padariniai, susiję su sieros dioksido įkvėpimu, yra gleivių susidarymas, bronchitas ir bronchų spazmai. Sieros dioksidas taip pat laikomas sensoriniu dirgikliu, galinčiu giliai prasiskverbti į plaučius, kur paverčiamas bisulfitu, ir gali sąveikauti su jutimo receptoriais. To pasekoje sukelia bronchų susiaurėjimą. Kitas poveikis sveikatai yra gleivinės ir akių pažeidimai, pvz., ašarojimas ir ragenos drumstumas, taip pat jau esamų širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimas.

Švinas ir jo poveikis sveikatai:

Švinas yra sunkusis metalas, kurį gali išskirti kai kurie benzininiai varikliai. Jis gali patekti į organizmą įkvėpus, nurijus ir gali būti absorbuojamas per odą. Įkvėpus švino, jis kaupiasi kraujyje ir minkštuosiuose audiniuose, taip pat plaučiuose ir kepenyse, širdies ir kraujagyslių, nervų ir reprodukcinės sistemose bei kauluose. Kitas švino poveikis yra koncentracijos ir atminties praradimas, taip pat padidėjęs sąnarių ir raumenų skausmas. Naujagimiai ir maži vaikai yra labai jautrūs mažoms švino dozėms, nes tai yra neuro toksiška medžiaga ir gali turėti įtakos mažų vaikų vystymuisi. Tokiu atveju gali atsirasti mokymosi sutrikimų, hiperaktyvumas, pablogėjusi atmintis ir net protinis atsilikimas.

Trumpalaikis ir ilgalaikis taršos poveikis:

Trumpalaikis taršos poveikis yra laikinas ir svyruoja nuo paprasto diskomforto, pvz., sudirgusių akių, odos, nosies ir gerklės nedidelių pažeidimų, iki ūmių simptomų, tokių kaip kosulys, švokštimas, kvėpavimo pasunkėjimas ir spaudimas krūtinėje. Sunkesnis trumpalaikis poveikis yra astma, pneumonija, bronchitas ir plaučių bei širdies problemos. Ilgalaikis šių teršalų poveikis gali sustiprinti šiuos simptomus ir sukelti didesnį poveikį reprodukcijai, neurologiniams ir kvėpavimo takams. Tokiu atveju tai gali baigtis įvairių rūšių vėžiu, o retais atvejais – mirtimi. Mirtis vis labiau tikėtina dėl ilgalaikio lėtinio poveikio. Ilgalaikis poveikis labiau tikėtinas asmenims, turintiems polinkį į ligą. Nors trumpalaikis ir ilgalaikis transporto priemonių išmetamųjų teršalų poveikis sveikatai yra neabejotinai stiprus, ląstelių pažeidimo pobūdis priklauso nuo dalyvaujančio teršalo komponento, jo šaltinio ir koncentracijos. Poveikis sveikatai taip pat susijęs su šalimi, sezonu, regionu ir laiku.