„Norėdami sutvarkyti eilę, negalime priimti žmonių, kurie ateina be talonų“
Praėjusią savaitę vykusiame Rietavo savivaldybės sveikatos ir socialinės paramos komiteto posėdyje pritarta VšĮ Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) 2019 m. veiklos ataskaitai. Tačiau įstaigos vadovei Birutei Kerpienei komiteto nariai uždavė nemažai klausimų. Jie domėjosi, kaip, pasibaigus karantinui, įstaiga ketina suvaldyti pacientų srautus bei ar tiesa, kad įstaigai priklausantis automobilis naudojamas asmeninėms reikmėms.
Pirmiausia, trumpai apžvelgsime įstaigos praėjusių metų ataskaitą. Prisirašiusiųjų prie Rietavo PSPC buvo 1558 (sumažėjo 69-ais), apsilankymų pas gydytojus – 13 075 (sumažėjo 655-ais). Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje bei globos skyriuje iš viso ligonių skaičius siekė 179 (2018 m. – 196), lovadienių skaičius – 9 790 (2018 m. – 9 793). Ataskaitiniu laikotarpiu pajamų struktūra keitėsi nežymiai. Iš įstaigos lėšų buvo įsigyta ugniasienė (1 128 Eur), skirta elektroninės sistemos tinklo saugumui užtikrinti. Iš projekto „Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro veiklos efektyvumo didinimas“ lėšų įsigytas automobilis (14 500 Eur), odontologo darbo vietos įranga (15 299 Eur), autoklavas (2699 Eur), deguonies koncentratorius (670 Eur) ir elektrokardiografas (1361 Eur). Gydymo įstaigoje ataskaitiniais metais dirbo 43 darbuotojai. Tarp jų – 6 gydytojai (3,05 etato) ir 17 slaugytojų (14,2 etato). Vieno etato darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 9 proc.
Vilija Razmienė pastebėjo, jog ataskaitoje rašoma, kad 69-iais pacientais sumažėjo prisirašiusiųjų prie įstaigos žmonių skaičius. „Ar tie pacientai perėjo į kitas gydymo įstaigas?“, – klausė komiteto narė. Įstaigos vadovė priminė, kad kai atsidarė medicinos įstaiga „Ave Medica“, žmonių migracija dabar vyksta tarp trijų įstaigų. „Dalis žmonių miršta, dalis išvažiuoja kitur – judėjimas vyksta nuolatos ir jo nesustabdysi. Dabar dvyliktokai baigs vidurinę mokyklą ir prisirašys Vilniuje ar kituose miestuose prie ten esančių gydymo įstaigų. Nėra taip, kad vien tik išeina pacientai iš mūsų, yra ir ateinančių“, – sakė B. Kerpienė.
Komiteto narė taip pat domėjosi ir dėl vaikų profilaktinio sveikatos tikrinimo, nes ataskaitoje pažymima, jog jis yra sumažėjęs nuo 261 iki 184. Ji klausė, ar taip atsitiko, nes buvo tikrinta mažiau vaikų. Gydytoja atsakė, kad atliekamų profilaktinių tyrimų nesumažėjo, taip nutiko dėl mažesnio vaikų skaičius, o viskas vykdoma taip, kaip nurodyta Sveikatos apsaugos ministro įsakymais.
Vytautas Blažaitis pastebėjo, kad B. Kerpienė dirba ir kaip įstaigos vadovė, ir kaip šeimos gydytoja. Jis klausė ar suspėja atlikti visus darbus turėdama dvejas pareigas. „Aš turiu vienoje darbovietėje dvejas pareigas. Viską susiderinu, darbus spėju padaryti, pacientai irgi aptarnaujami. Nesuprantu, kodėl iškilo toks klausimas“, – į pastabą atsakė įstaigos vadovė. Ji pridūrė, kad karantino metu įstaigos darbo krūvis labai nesumažėjo: poliklinikoje yra nuo 50 iki 70 apsilankymų – tai yra nuotolinės paslaugos, receptai, nedarbingumo pažymėjimai. Darbo yra, tačiau įstaigos personalas su juo susitvarko.
V. Razmienė priminė, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą atsidarius gydymo įstaigoms, negalės būti žmonių susibūrimų, tad klausė, ką planuojama daryti, kad nebūtų žmonių eilių. „Iki šiol buvo tokia problema mūsų poliklinikoje. Žmonės laukti turėdavo ir iki 2 valandų“, – sakė komiteto narė. B. Kerpienė atsakė, kad jau ne pirmus metus yra dirbama pagal talonų sistemą. V. Razmienė iškart įsiterpė, jog ši sistema neveikia. Anot B. Kerpienės, šiuo atveju, pirmiausia reikia žmonių sąmoningumo, nes talonų sistemą išardo žmonės, kurie gyvena kaime ir negali pas gydytoją atvykti ar grįžti namo, kada panorėję, o derinasi prie važiuojančių autobusų. Pasitaiko dienų, kai visi pacientai eina tvarkingai pagal savo eilę ir už durų žmonės nesėdi. Būtina atkreipti dėmesį ir kur dirbame: Vilniuje, Kaune ar Rietave. Po karantino tikimasi žmonių antplūdžio, tad, anot gydytojos, ko gero, eilę reikės laikyti lauke, nes laikantis atitinkamų atstumų, visi viduje laukti negalės. „Registracija vyksta labai tvarkingai, jeigu jums įdomu, po karantino galite ateiti, parodysime, kaip viskas veikia ir kas išderina pacientų eilę. Norėdami sutvarkyti eilę, negalėtume priimti žmonių, kurie ateina be talonų. Aš daviau Hipokrato priesaiką ir mano darbo principas yra toks, kad turiu suteikti pagalbą visiems, kurie kreipiasi. Aš dirbu neskaičiuodama darbo valandų ir atleidžiu tiek pacientų, kiek jų būna. Galbūt tai yra mano klaida“, – kalbėjo B. Kerpienė.
Keletą pastebėjimų ir klausimų įstaigos vadovei turėjo ir Viktoras Krajinas. „Nieko asmeniško, tačiau turiu tokį klausimą, nesusijusį su įstaigos ataskaita. Turiu informacijos, kad darbuotojai yra nelabai patenkinti darbo sąlygomis, krūviais, užmokesčiu. Taip pat turiu informacijos, kad ne pagal paskirtį būna naudojamas įstaigai priklausantis transportas, su kuriuo buvo važiuota kažkam bulvių parvežti… Ką galėtumėte į tai atsakyti?“, – klausė socialdemokratas.
Atsakyta, kad darbuotojų krūvius stengiamasi išlaikyti atsižvelgiant į ministro nurodymus, kartais nepavyksta to padaryti, nes finansavimas yra mažesnis. Vasaros metu, kai turima mažiau pacientų, atsiranda pinigų trūkumas, nes už neužimtas lovas slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje negaunama pinigų. Kai valdžia paskelbia apie atlyginimų kėlimą, tada jie ir keliami, bet negalima lygiuotis su dirbančiais didžiosiose ligoninėse, nes ten finansavimas yra 3–4 kartus didesnis nei Rietave. „Kalbant apie transportą, įstaiga turi automobilį, kuris naudojamas jos reikmėms. Automobilis naudojamas gydytojų iškvietimui į namus, juo važinėja ir socialinis darbuotojas maisto, vaistų, ir pacientus veža, kitais reikalais juo nevažinėjama. Manęs asmeniškai tikrai su ta mašina niekas nevežioja“, – atsakė B. Kerpienė.
Dalia BARCYTĖ
Nuotraukoje: Anot B. Kerpienės (dešinėje), norint suvaldyti pacientų eilę, reikalingas žmonių sąmoningumas, nes talonų sistemą išardo patys žmonės.