Arūnas Tamošauskas: „Aš tikrai nieko nežinau, kas bus rudenį“
Balandžio 16-ąją vykusio Plungės rajono savivaldybės Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdžio metu UAB „Plungės šilumos tinklai“ generalinis direktorius Arūnas Tamošauskas supažindino posėdžiavusiuosius su 2020 metų naujovėmis, planuojamomis investicijomis, tačiau, kiek darbams ir pirkimams tiksliai bus išleista lėšų, atsakyti negalėjo. Pasak direktoriaus, 2020 metais planuojama atnaujinti (automatizuoti) Žemaičių Kalvarijos katilinę, kurios darbai galimai atsieitų apie 150 tūkst. eur., bei atlikti jungiamosios šilumos trasos sujungimo darbus. Šių darbų investicijos dar tiksliai neapskaičiuotos, tačiau iki Tarybos posėdžio, kaip sakė A. Tamošauskas, skaičiai bus patikslinti.
Nuotolinio posėdžio metu UAB „Plungės šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus A. Tamošausko pristatytas klausimas dėl 2019 metais atliktų ir 2020 metais planuojamų investicijų derinimo atskleidė daug naujos informacijos apie bendrovės jau atliktus ir būsimus darbus bei preliminarias išlaidas jiems atlikti.
Pirmiausia A. Tamošauskas pabrėžė, kad jo vadovaujamoje bendrovėje reikia šiek tiek keisti nusistovėjusią tvarką – su Savivaldybe būtina derinti planuojamų investicijų planą, kas nebuvo daroma anksčiau. „2019 metais turėjome 15 tūkst. eurų investicijų. Labai taupydami ir pinigus leisdami tik patiems būtiniausiems dalykams, norėjome atkurti įmonės mokumą, ir mums pavyko. Puse milijono susimažinome skolas bankams, taip pat – pradelstus mokėjimus“, – apie praėjusių metų skaičius pasakojo A. Tamošauskas.
Kaip posėdžio metu sakė generalinis direktorius, 2020 metais planuojama tvarkyti Žemaičių Kalvarijos katilinę, kurios būklė šiuo metu yra labai prasta. „Katilinės atnaujinimas kainuotų apie 150 tūkst. eurų. Tačiau tai nėra galutinė suma. Dar skelbsime viešuosius pirkimus ir bandysime ieškoti pigesnių variantų. Planuojama iš Žemaičių Kalvarijos katilinės atleisti keturis darbuotojus, nes naująją katilinę ketinama automatizuoti. Gal bereikėtų tik pusės etato. Tai būtų pirmoji tokia katilinė kaime“, – apie naujovę bei laukiančią svarbią 2020 metų investiciją kalbėjo A. Tamošauskas.
Tačiau, pasak pranešėjo, pati svarbiausia ir didžiausia investicija numatoma sujungiant šilumos trasas. „Kiek kainuotų šie jungiamosios trasos sujungimo darbai, dar negaliu pasakyti. Tikslių skaičių neturiu. Be to, svarbios investicijos laukia ir modernizuojant tas trasas. Apie modernizavimą buvo kalbėta dar praėjusiais metais“, – apie laukiančius didžiulius darbus kalbėjo direktorius.
Posėdžio pirmininkui Adomui Zamulskiui rūpėjo tikslios numatomų darbų sumos ir kada jos bus pateiktos. Be to, posėdžio pirmininkas klausė ir apie dviejų bendrovės automobilių, kurie aptarnautų kaimo vietoves, pirkimą bei numatomas tam skirti lėšas. Apie tikslius jungiamųjų trasų sujungimo darbų planuojamų investicijų skaičius A. Tamošauskas pasakyti negalėjo. Pabrėžė, kad turimi net trys 15–17 metų senumo automobiliai yra avarinės būklės, tad reikia naujesnių. „Mes tikrai nesiruošiame švaistyti pinigų naujiems ir brangiems automobiliams. Ieškosime geros būklės nebenaujų automobilių, kurie brangiai nekainuotų“, – pabrėžė A. Tamošauskas.
Tačiau labiausiai posėdžiavusiuosius domino jungiamosios trasos techninis projektas. Visiems rūpėjo, kas jau padaryta, ar toli pažengta, kiek pinigų išleita ir kiek dar ketinama investuoti. Apie tai plačiau pakomentavo „Plungės šilumos tinklų“ direktorius. „2019 metais gruodžio 5 dieną easame pasirašę sutartį su UAB „Jandas“ dėl techninio projekto atlikimo. Numatytas darbų atlikimo terminas – 5 mėnesiai. Gegužės pradžioje viskas turėtų būti baigta, bet taip nėra. Darbus buvo ketinta pradėti anksčiau, nes buvome tam pasiruošę, bet UAB „Plungės vandenys“ informavus, kad Mozūrų gatve tiesti trasos negalima, mat ten einanti spaudiminė fekalinių nuotekų linija ir 10 metrų apsaugos zona, „išsimušta“ iš grafiko. Tad šis projektas buvo atmestas. Vėliau atvažiavus UAB „Jandas“ atstovams, reikėjo laiko viską tinkamai suderinti su jais, ieškoti alternatyvų, kur vis dėlto būtų galima tą sujungimo trasą tiesti. Daug padėjo ir Savivaldybės architektas, geodezininkai, kurie parodė reikalingas nuotraukas. Tačiau dar iki galo nėra nenuspręsta, ar ji bus tiesiama J. Tumo-Vaižganto gatve, ar Mozūrų skersgatviu. Be to, dar kovo mėnesį nusipirkome ir Klaipėdos ekspertizės darbus. Esame pasiruošę atlikti ekspertizę, tad to projekto vis dar nėra. Geodeziniai tyrimai jau atlikti netoli mažosios „Norfos“ tvenkinio. Toje vietoje gruntas labai nestabilus. Kietas pagrindas yra tik 12–13 metrų gylyje. Todėl technininis projektas vėl komplikuojasi. UAB „Jandus“ nusprendė, kad ten iki minėto gylio reikia kalti polius, o tik tada ant jų bus galima padėti gelžbetonines plokštes. „Jandus“ privalo samdyti subrangovus – tiltų statymo specialistus, turinčius šiems darbams licencijas“, – išsamiai apie techninį projektą pasakojo A. Tamošauskas. Jis pridūrė, kad apytiksliai 1,5 km 250 diametro trasa, Klaipėdos ekspertų nuomone, kainuotų apie 1 650 000 eurų. Direktorius taip pat pridūrė, kad dėl techninio projekto komplikacijų, jo nuomone, darbų kaina kiltų iki dviejų milijonų.
Posėdžio metu A. Tamošauskas posėdžiavusiesiems priminė, kad UAB „Plungės bioenergija“ nuo birželio 1 dienos stabdys savo veiklą, tad tiekti gyventojams šiltą vandenį bus galima tik kūrenant dujomis. „Aš tikrai nieko nežinau, kas bus rudenį. Ar „Plungės bioenergija“ investuos, ar ne. Ar užteks mažojo katilo, ar teks kurti didįjį 17 megavatų dujinį katilą, neaišku. Turime rimtai ruoštis ateičiai. 30 metų senumo įrenginys jau nebepatikimas. Svarstant Žemaičių Kalvarijos katilinės atnaujinimo klausimą, kalbėjome ir apie kūrenimą suskystintomis dujomis, tačiau skystas kuras – labai brangu. Granulinis katilas – pigesnis variantas, tačiau granulių kaina didžiulė. Apie šilumos siurblius nebuvo net kalbos, nes elektra labai brangi“, – aiškino UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktorius A.Tamošauskas.
Baigus svarstyti šį klausimą, posėdyje dalyvavęs Savivaldybės meras Audrius Klišonis siūlė iki Tarybos posėdžio patikslinti 2020 metais planuojamų investicijų skaičius bei paanalizuoti šilumos siurblių įrengimo galimybes. Tam pritarta bendru sutarimu.
Edita LUKIENĖ
Nuotraukoje: A. Tamošauskas: „Aš tikrai nieko nežinau, kas bus rudenį. Ar užteks mažojo katilo, ar teks kurti didįjį 17 megavatų dujinį katilą, neaišku. Turime rimtai ruoštis ateičiai.“