Ap­im­ti pa­ni­kos plun­giš­kiai šluo­te šluo­ja mais­to par­duo­tu­vių len­ty­nas

To­kių tuš­čių len­ty­nų mais­to pre­kių par­duo­tu­vė­se dar ne­te­ko ma­ty­ti. Ko­vo 15 die­ną, po­piet, prieš Lie­tu­vo­je pa­skel­biant ka­ran­ti­ną dėl ko­ro­na­vi­ru­so pli­ti­mo, Plun­gės di­džio­sio­se NORF ir LIDL par­duo­tu­vė­se ne­bu­vo įma­no­ma ras­ti nė ga­ba­lė­lio švie­žios ar šal­dy­tos mė­sos. Ge­rai pa­ieš­ko­ti rei­kė­jo ir drus­kos, mil­tų, kruo­pų pa­kuo­čių. Vi­si par­duo­tu­vių šal­dy­tu­vai, ku­riuo­se lai­ko­mas be­ne svar­biau­sias lie­tu­vių mais­tas, bu­vo tar­si šluo­te iš­šluo­ti.

Žmo­nės, ap­im­ti pa­ni­kos ir bai­mės dėl vi­sa­me pa­sau­ly­je žai­biš­kai plin­tan­čios ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos, dar prieš pra­si­de­dant sa­vait­ga­liui, už­gu­lė par­duo­tu­ves. Jie pir­ko vis­ką: šal­dy­tą ir švie­žią mė­są, įvai­rias kruo­pas, ma­ka­ro­nus, mil­tus, cuk­rų, drus­ką, kon­ser­vuo­tus mė­sos ir žu­vies ga­mi­nius bei ki­tus il­gai ne­gen­dan­čius pro­duk­tus. O ką kal­bė­ti apie hi­gie­nos reik­me­nis… Dez­in­fek­ci­nio skys­čio jau se­niai Plun­gė­je nė­ra, smar­kiai ap­ma­žė­jo ir tu­a­le­ti­nio po­pie­riaus bei vien­kar­ti­nių rankš­luos­čių.
Ko­vo 16-ąją, vi­so­je Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jus ka­ran­ti­nui, mi­nė­to­se par­duo­tu­vė­se švie­žios ar šal­dy­tos mė­sos, drus­kos, cuk­raus, kruo­pų, mil­tų vėl ne­bu­vo. Į klau­si­mą „Ka­da bus ga­li­ma nu­si­pirk­ti mė­sos?“ kal­bin­ta par­duo­tu­vės LIDL par­da­vė­ja at­sa­kė, kad nie­ko ne­ži­nan­ti ir ko­men­tuo­ti ne­ga­lin­ti, nes ne­tu­rin­ti tei­sės. To pa­ties pa­klau­sus Plun­gės LIDL par­duo­tu­vės va­do­vės, ji taip pat la­bai ne­no­riai ben­dra­vo, sa­kė, kad nie­ko ko­men­tuo­ti ne­ga­lin­ti, tar­si tai bū­tų ko­kia vals­ty­bi­nė pa­slap­tis. O gal taip ir yra?..
„To­kios in­for­ma­ci­jos, ka­da į par­duo­tu­vę at­veš mė­sos, mes jums teik­ti ne­ga­li­me. Skam­bin­ki­te į „LIDL Lie­tu­va“ Kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų ir ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­tą, gal ir at­sa­kys į jū­sų klau­si­mą. O ar jūs iš­vis su­pran­ta­te, ko klau­sia­te? Pui­kiai ži­no­te su­si­da­riu­sią pa­vo­jin­gą si­tu­a­ci­ją. Juk ir taip vis­kas aiš­ku… Pa­skelb­ta pan­de­mi­ja, ir žmo­nės kau­pia mais­to at­sar­gas“, – LIDL dar­buo­to­ja ste­bė­jo­si žur­na­lis­tų pa­teik­tu klau­si­mu, ko­dėl gy­ven­to­jai šluo­te šluo­ja šal­dy­tą ir švie­žią mė­są iš par­duo­tu­vės šal­dy­tu­vų.
Be to, Plun­gės LIDL par­duo­tu­vės va­do­vė pri­dū­rė, kad šian­dien, t. y. ko­vo 16 die­ną, mė­sos par­duo­tu­vė­je ne­be­bus, nes iš ry­to bu­vo at­vež­tas ne­ma­žas jos kie­kis, bet plun­giš­kiai ją jau iš­pir­ko… Tad apie 12 va­lan­dą die­nos, žur­na­lis­tams ap­si­lan­kius mi­nė­to­je par­duo­tu­vė­je, mė­sos ne­be­bu­vo – šal­dy­tu­vai bu­vo tuš­tu­tė­liai.
Pa­na­ši si­tu­a­ci­ja bu­vo ir di­džio­jo­je NORF-oje. Tiek ko­vo 15-osios, tiek ko­vo 16-osios po­pie­tę mė­sos nė su ži­bu­riu ne­įma­no­ma bu­vo ras­ti – šal­dy­tu­ve pūp­so­jo tik ma­ža dė­žu­tė su viš­tų kak­le­liais. Be to, len­ty­no­se ne­be­bu­vo nei kruo­pų, nei mil­tų, nei cuk­raus, nei drus­kos…
Į žur­na­lis­tų klau­si­mą „Ka­da par­duo­tu­vė­je bus mė­sos?“ par­da­vė­jos at­sa­kė ne­ži­nan­čios, ka­da jos vėl at­veš, nes anks­ti ry­tą, apie ket­vir­tą va­lan­dą, į par­duo­tu­vę bu­vo at­vež­tas ne­ma­žas kie­kis švie­žios mė­sos, ta­čiau už­plū­dę plun­giš­kiai la­bai grei­tai ją iš­pir­ko.
„Dir­bu šio­je par­duo­tu­vė­je sep­ty­ne­rius me­tus, nuo ta­da, kai Plun­gė­je ji bu­vo ati­da­ry­ta, ta­čiau to­kio gy­ven­to­jų ant­plū­džio dar nė­ra bu­vę. Kad per po­ra ge­rų va­lan­dų iš­pirk­tų dau­giau kaip to­ną mė­sos, tik­rai sun­ku pa­ti­kė­ti. Ma­tyt, si­tu­a­ci­ja la­bai rim­ta. Žmo­nės kau­pia at­sar­gas juo­dai die­nai. Tik kur tiek rei­kia su­tal­pin­ti?.. Juk mė­sa – grei­tai gen­dan­tis pro­duk­tas, – svars­tė par­duo­tu­vės NORF mė­sos sky­riu­je dir­ban­ti par­da­vė­ja.
„Kol dar yra par­duo­tu­vė­je ko pirk­ti, ma­tyt, ir pirks. Per­ka ne tik mė­są ir kruo­pas, per­ką vis­ką iš ei­lės. Kam žmo­nėms tiek rei­kia? Juk anks­čiau tų pro­duk­tų, ku­riuos per­ka šiuo me­tu, jiems ne­rei­kė­jo… Na, gal ir ge­rai. Kai vis­ką iš­pirks, pa­ga­liau at­si­pū­si­me ir mes“, – šmaikš­ta­vo klien­tus ap­tar­nau­jan­tis par­da­vė­jas-ka­si­nin­kas.
Plun­gės gy­ven­to­jų nuo­mo­nė apie ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ją iš­si­sky­rė. Vie­ni la­bai py­ko ant tau­tie­čių, grį­žu­sių iš už­sie­nio ir par­ve­žu­sių „šią pui­kią do­va­ną“. „Di­džiu­lis ačiū mū­sų už­sie­nie­čiams už ko­ro­na­vi­ru­są. Kaip ga­li­ma bū­ti to­kiems abe­jin­giems ir ne­są­ži­nin­giems? Ne­sa­me nė vie­nas ap­sau­go­tas nuo li­gų, ta­čiau grį­žu­sie­ji iš ša­lių, pa­skelb­tų ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos ži­di­niais, žūt­būt pri­va­lo pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą. Tuo la­biau, kad dau­ge­lis jų yra karš­čiuo­jan­tys ar­ba jau­čian­tys ki­tus simp­to­mus. Net ir su­grį­žę svei­ki pri­va­lo po­ra sa­vai­čių ka­ran­ti­nuo­tis na­muo­se. Bet ne, kur tau jie tik­rin­sis, kur tau ka­ran­ti­nuo­sis. Vaikš­to po ba­rus, res­to­ra­nus, ben­drau­ja su drau­gais, ar­ti­mai­siais, pra­mo­gau­ja kaip kas iš­ma­no. Ne vie­ną grį­žu­sį­jį iš už­sie­nio ten­ka ir jė­ga iš­vež­ti į gy­dy­mo įstai­gą. Kur tai ma­ty­ta!? Tai yra ir re­zul­ta­tas – tu­ri­me „za­ra­zą“, tuš­čias par­duo­tu­vių len­ty­nas ir su­sto­ju­sį gy­ve­ni­mą“, – pik­tai sa­vo nuo­mo­nę apie su­si­da­riu­sią ne­pa­vy­dė­ti­ną si­tu­a­ci­ją pa­reiš­kė plun­giš­kis. Jis taip pat sa­kė, kad pui­kiai su­pran­tan­tis gau­siai mais­tą per­kan­čius žmo­nes – jie bi­jo.
Ta­čiau kal­bin­tas plun­giš­kis pri­dū­rė, kad vi­sai ne­nu­steb­tų, jei po ko­kio mė­ne­sio mais­tas, ku­rį taip gau­siai gy­ven­to­jai šiuo me­tu per­ka, at­si­dur­tų šiukš­lių kon­tei­ne­riuo­se. Pa­sak jo, įbau­gin­ti ir pa­ni­kos ap­im­ti plun­giš­kiai to­kio mė­sos ir kruo­pų kie­kio tik­rai ne­su­nau­dos.
Ki­ti Plun­gės gy­ven­to­jai per daug ne­su­reikš­mi­no da­bar­ti­nės pa­dė­ties. Jie sa­kė, kad vyks­ta kaž­ko­kios ne­są­mo­nės, truk­dan­čios ra­miai gy­ven­ti. „Kam taip rei­kia pa­ni­kuo­ti. Juk vis tiek ne­iš­veng­si­me to, kas ne­iš­ven­gia­ma. Eis ir pra­eis vis­kas. Mais­to par­duo­tu­vė­se tik­rai ne­pri­trūks. Ne­be­tu­rė­si­me na­mie ko val­gy­ti, at­ei­si­me ir nu­si­pir­ki­me. Ti­ki­mės, kad pa­ni­kuo­jan­tys ir vis­ką iš par­duo­tu­vių len­ty­nų šluo­jan­tys gy­ven­to­jai pa­ga­liau ap­si­pirks. Ta­da liks ir mums“, – juo­kau­da­mi kal­bė­jo ra­miai į si­tu­a­ci­ją re­a­guo­jan­tys plun­giš­kiai, ku­rių mais­to pre­kių krep­še­liuo­se bu­vo va­ka­rie­nei skir­ti pro­duk­tai.
Ta­čiau di­džio­ji da­lis mies­tie­čių su­si­kau­pę stum­dė po par­duo­tu­ves pil­nu­tė­lius mais­to pro­duk­tų ve­ži­mus, tar­si ban­dy­da­mi pri­si­min­ti, ką dar svar­baus rei­kia į juos įdė­ti, kad nie­ka­da ne­be­rei­kė­tų čia su­grįž­ti. „Ne­ži­no­me, kas mū­sų lau­kia. Ap­lin­kui vis dau­giau ir dau­giau už­si­krė­tu­sių­jų. Ne­no­ri­me už­si­krės­ti, tad ne­ke­ti­na­me kiek­vie­ną die­ną slam­pi­nė­ti po par­duo­tu­ves, kur pil­na bak­te­ri­jų, ir ne­duok, Die­ve, tuo bjau­riu ko­ro­na­vi­ru­su ser­gan­čių ir už­kra­tą ne­šio­jan­čių žmo­nių. Rei­kia pa­si­pil­dy­ti mais­to at­sar­gas, o ką da­ryt?.. Juk ne vel­tui pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas. Ne­be­no­ri­me kel­ti nė ko­jos iš na­mų, nes tik­rai bai­su da­ro­si“, – aiš­ki­no pil­nus krep­šius pri­sik­ro­vę gy­ven­to­jai.
Si­tu­a­ci­ja tik­rai ne­pa­vy­dė­ti­na. Vi­sas pa­sau­lis at­si­dū­ręs pan­de­mi­jos aki­ra­ty­je. Ne iš­im­tis – ir Plun­gė. Tuš­čios par­duo­tu­vių len­ty­nos by­lo­ja, kad žmo­nes kan­ki­na bai­mė ir ne­ži­no­my­bė. Kiek­vie­ną die­ną vis gir­di­me apie nau­jus ko­ro­na­vi­ru­su ser­gan­čius tau­tie­čius. Gir­di­me, jog iš pan­de­mi­jos ži­di­nių grį­žę ir karš­čiuo­jan­tys ne­to­li­mi kai­my­nai ne­si­krei­pia pa­gal­bos. Gir­di­me, kad jau dau­giau kaip 40 tūkst. lie­tu­vių yra ste­bi­mi dėl ga­li­mo už­kra­to… Vis gir­di­me ir gir­di­me… De­ja, nie­ko ge­ro ar džiu­gi­nan­čio…
Ne­se­niai iš už­sie­nio grį­žu­sį ir blo­gai pa­si­ju­tu­sį Plun­gės ra­jo­no gy­ven­to­ją po­li­ci­jos dar­buo­to­jams jė­ga te­ko iš­vež­ti į gy­dy­mo įstai­gą pa­si­tik­rin­ti. Tai kaip ne­pa­ni­kuos mies­to gy­ven­to­jai…

Edi­ta LUKIENĖ