Kelyje esame ne vieni – būkime atsakingesni
Visada maniau, kad kelių eismo taisyklių besilaikantiems vairuotojams negali nutikti nieko blogo, tačiau taip galvodama smarkiai klydau. Kai išvykau gyventi į Londoną, turėjau sukaupusi dešimties metų vairavimo patirtį, ir džiaugiausi, kad per šį laikotarpį nė karto nepatekau į eismo įvykį. Nors kitos pusės eismas kėlė šiokį tokį nerimą, tačiau labai greitai prie to pripratau, ir džiaugiausi, kad šiame didmiestyje vairuotojų kultūra yra tikrai pavyzdinė. Vis dėlto, taip galvojau tik iki tol, kol nepatekau į eismo įvykį, kurį sukėlė kitas vairuotojas.
Darbą pradedu labai ankstų rytą, todėl eismo spūsčių įprastai pavyksta išvengti. Gatvės būna ganėtinai tuščios, todėl darbo vietą pasiekiu ganėtinai greitai. Vis dėlto, tą lemtingą rytą taip nenutiko: kaip ir įprasta, keliavau į darbą, kuomet pamačiau priešais atlekiantį automobilį. Pabandžiau pasitraukti į šoną, tačiau kito automobilio vairuotojas nesuvaldė savo transporto priemonės, ir rėžėsi tiesiai į mano automobilį. Po šio įvykio atsibudau ligoninėje – gydytojai vardino sveikatai padarytą žalą. Avarijos metu patyriau smegenų sutrenkimą, buvo prakirstas antakis, lūžo nosis ir raktikaulis. Tapo aišku, kad ligoninėje gali tekti praleisti ne taip ir mažai laiko, o į darbą grįšiu tik po poros mėnesių. Ši susiklosčiusi situacija labai liūdino, o vėliau, kai sužinojau, kad kito automobilio vairuotojas buvo neblaivus, tiesiog viriau pykčiu.
Kol laiką leidau ligoninėje, veiklos turėjau neypatingai daug, todėl naršydama internete domėjausi pasaulio naujienomis. Visai netikėtai už akių užkliuvo įmonės „Insito konsultacijos“ skelbimas, kuriame buvo siūloma gauti priklausančią kompensaciją už patirtą eismo įvykį. Nors iš pradžių galvojau, kad kompensaciją gali gauti tik Jungtinės Karalystės piliečiai, tačiau nusprendžiau nieko nelaukti ir išsklaidyti savo abejones. Kai susisiekiau nurodytu telefonu, man buvo labai išsamiai paaiškinta, kokios yra kompensacijos gavimo galimybės, – konsultantas mane patikino, kad šansai gauti man priklausančią išmoką yra iš tiesų nemaži.
Nusiteikiau, kad gali tekti ganėtinai ilgai laukti, kol pavyks gauti kompensaciją, tačiau viskas vyko gerokai greičiau nei tikėjausi. Po poros mėnesių man buvo pranešta, kad kompensacijos pinigai netrukus atsidurs mano sąskaitoje. Būtent taip ir nutiko, todėl džiaugiausi pagerėjusia finansine situacija. Pinigų reikėjo ne vien tik fizioterapijos užsiėmimams, bet taip pat ir automobilio remontui – deja, eismo įvykio metu jis buvo smarkiai apgadintas. Vis dėlto, buvau nusprendusi jį suremontuoti, o vėliau pardaviau, nes supratau, kad kurį laiką tikrai neturėsiu jokio noro vairuoti. Londone viešojo susisiekimo infrastruktūra yra tikrai labai gerai išvystyta, tad pamaniau, kad kurį laiką bus protingiausia nevažinėti automobiliu – vairavimas man pradėjo kelti didžiulį stresą.
Nedarbingumo laikotarpiu turėjau pakankamai daug laiko apgalvoti šią susiklosčiusią situaciją. Dabar manau, kad nė vienas vairuotojas neturėtų savimi per daug pasitikėti – net ir didelis vairavimo stažas negali užtikrinti, kad tikrai pavyks išvengti nelaimės. Kelyje esame ne vieni – čia taip pat susiduriame ir su tais vairuotojais, kurie nebūtinai laikosi eismo taisyklių ir net sėda už vairo būdami neblaivūs. Po kurio laiko su manimi susisiekė avariją sukėlęs vairuotojas – jis atsiprašė už šią situaciją ir net atsiuntė gėlių. Nemeluosiu, tai labiau papiktino nei nudžiugino, tačiau naiviai tikiuosi, kad jam šis eismo įvykis buvo pamoka. Labai keista, tačiau jo automobiliui buvo padaryta labai nedidelė žala, o sveikatos sutrikdymas taip pat buvo labai nežymus. Nors šiandien aš jau esu visiškai pasveikusi, tačiau šio įvykio dar ilgai nepamiršiu.
